Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Č. G. ir V. G. skundą dėl 2018-07-05 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 18088334224) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 580 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

2018-07-05 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimu (ROIK: 18088334224) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pradėtą pagal Č. G. pareiškimą apie tai, kad 2018-06-05 apie 12 val. atvykęs namo Č. G. pastebėjo, kad minėtu adresu iš prie namų esančio jam priklausančio šulinio pavogtas vandens siurblys. Administracinio nusižengimo teisena nutraukta nenustačius ANK 108 straipsnyje „Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas“ nurodyto nusižengimo požymių.

Pareiškėjai nesutiko su ginčijamu nutarimu, nes ne visos reikšmingos bylos aplinkybės buvo ištirtos, neapklaustas pareiškėjas, padaryta kitų procesinių pažeidimų.

ANK 567 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. <...>. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, <...>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad 2018-06-05 dėl siurblio vagystės į policiją kreipėsi pareiškėjas Č. G.. 2018-06-11 jis buvo apklaustas. 2018-06-26 į policiją rašytiniu pareiškimu dėl siurblio vagystės kreipėsi pareiškėjas V. G., nurodęs, kad siurblys pavogtas iš jam nuosavybės teise priklausančio šulinio, tačiau apklaustas nebuvo. Pareiškimu kreipdamasis į policiją, V. G. siurblio vertės nenurodė, tačiau pateikė siurblio naudojimosi instrukciją bei garantinį taloną, o apklausiant kitą pareiškėją – Č. G., siurblio vertė nustatyta iš žodžių, neturint jokių siurblio vertę patvirtinančių dokumentų. Č. G. teisme parodė, kad aiškino jį apklausiusiam pareigūnui, kad siurblio vertė 180,00 Eur, tačiau pareigūnas savo nuožiūra sumažino turto vertę iki 140,00 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad jis naudotas. Siurblio vertės nustatymas nagrinėjamoje byloje yra esminis klausimas, kadangi nuo jos priklauso kokia tvarka, administracinio nusižengimo ar baudžiamojo proceso, turi būti nagrinėjamas pareiškimas. Nesant siurblio įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau dėl siurblio vagystės kreipiantis abiem pareiškėjams, bylą tiriantys pareigūnai privalėjo surinkti kuo daugiau duomenų, liudijančių, kokios vertės siurblys buvo jo galimos vagystės dieną. ANK 593 straipsnio 1 dalis numato teisę įvykį tiriantiems pareigūnams atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus, kaip antai pareiškėjų apklausą, numato teisę išreikalauti reikiamus dokumentus ir t. t. Galimybę atlikti analogiškus veiksmus numato ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalis. Todėl prieš priimant sprendimą dėl taikytinos teisenos, pirmiausia dėl siurblio vagystės turėjo būti apklaustas ne tik vienas, bet ir antras pareiškėjas. Iš pareiškėjų turėjo būti išreikalauti siurblio įsigijimą, jo montavimą patvirtinantys įrodymai. Tokius įrodymus pareiškėjas V. G. pateikė teismo posėdžio metu. Esant reikalui galėjo būti apklausti siurblį montavusios įmonės darbuotojai apie siurblio apytikslę vertę, modelį, naudojimo ypatumus, jo montavimo aplinkybes ir kt. Tačiau nurodyti veiksmai tiriant įvykį atlikti nebuvo, o abejonės dėl siurblio vertės nepašalintos.

Abu pareiškėjai nurodė, kad siurblio vagyste įtaria L. S., su kuria daug metų bylinėjasi teismuose dėl jiems nuosavybės teise priklausančio šulinio. Pareiškėjas V. G. teisme minėjo, kad ant kaimynų namo yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir vaizdo įrašų pagalba būtų galima nustatyti siurblio vagystės faktą. Tačiau tiriant įvykį nebuvo bandoma nustatyti, ar vaizdo kameros ant Č. G. kaimynų namų iš tikrųjų sumontuotos, jeigu taip, tai ar jos veikia ir fiksuoja aplinką, nebuvo bandoma išreikalauti vaizdo įrašų.

Ginčijamame nutarime iš esmės remiamasi Č. G. kaimynų K. S. ir J. V. parodymais, taip pat L. S. parodymais bei jos pateiktu vaizdo įrašu.

Liudytoja apklausta L. S. policijos pareigūnams paaiškino, kad Č. G. 2010-01-05 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 buvo įpareigotas per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių teisių pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo šioje dalyje per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovės turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių juos nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Kadangi Č. G. daug metų piktybiškai nevykdė minėto teismo sprendimo, todėl 2018-06-05 pati pasamdė statybos įmonę, kad įvykdyti teismo sprendimą, kurio nenorėjo vykdyti Č. G.. Dalyvaujant liudytojams, advokatei L. S. bei dviem UAB „Gervista“ darbininkams išieškotojų lėšomis buvo atlikti šulinio uždengimo darbai: į šulinį buvo įstatytas metalinis žiedas, betonuotas, po to šulinys buvo uždengtas metaliniu dangčiu, betone buvo įspausta darbų atlikimo data. Atliekant šulinio remonto darbus visas procesas buvo filmuojamas, ištraukiant ten kabančias žarnas žalios ir baltos spalvos. Jokio vandens siurblio šulinyje nebuvo, tai matosi ir vaizdo medžiagoje. Vanduo šulinyje buvo ir yra purvinas, netinkamas vartoti nei kitaip jį naudoti. Jokio vandens siurblio nevogė.

Teismui susipažinus su L. S. pateiktu šulinio sutvarkymo darbų atlikimo vaizdo įrašu nustatyta, kad šis vaizdo įrašas neįrodo, kad siurblio šulinio viduje nebuvo. Sutiktina su pareiškėjo V. G. pozicija, kad statybos darbų filmavimas galėjo prasidėti po siurblio išėmimo iš šulinio arba vykti su pertraukomis ir panašiai. Todėl pateiktas vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad šulinio tvarkymo darbai buvo atliekami ir darbų atlikimo momentu siurblio viduje nebuvo. Tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad siurblio šulinyje nebuvo iki darbų atlikimo pradžios.

Pareiškime nurodytų aplinkybių tyrimo metu liudytojais apklausti K. S. ir J. V. patvirtino, kad L. S. buvo pasamdžiusi statybinę įmonę, kad sutvarkytų šulinį, kurio pagal teismo sprendimą niekaip nesutvarko Č. G.. K. S. minėjo, kad betarpiškai atliekant statybos darbus nedalyvavo. J. V. taip pat nepatvirtino, kad pats stebėtų darbų vykdymo procesą. Minėti Č. G. kaimynai tvirtino, kad Č. G. šuliniu niekada nesinaudojo, jokio vandens siurblio šulinyje nebuvo, nes ten yra nešvarus vanduo, kuris nėra tinkamas vartoti. Tačiau šie kaimynų teiginiai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Šulinys nuosavybės teise priklauso pareiškėjams Č. G. ir V. G., kurie gali naudotis šuliniu savo nuožiūra. Galimai pareiškėjai šuliniu nesinaudoja, o galimai naudojasi retkarčiais, kuomet kaimynai būna darbe ir to nemato. Siurblys yra montuojamas šulinio viduje, tad iš išorės nepamatysi yra siurblys šulinyje, ar ne. Todėl kaimynai, nebūdami šulinio savininkais ar naudotojais, negali neginčijamai patvirtinti siurblio (ne)buvimą šulinyje. Taigi K. S. bei J. V. teiginiai nei patvirtinta, nei paneigia aplinkybę, kad siurblio šulinyje nebuvo.

Tiriant galimai padarytą nusižengimą buvo padaryta ir procesinių pažeidimų. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad į įvykio vietą buvo atvykęs Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas A. Jankauskas. Nuotraukose užfiksuoti šulinio vaizdai, tačiau įvykio vietos apžiūros protokolas nesurašytas. Neaprašyta kas nustatyta įvykio vietoje, ar liko kokių vagystės pėdsakų, koks vaizdas matosi šulinio viduje, ar viduje yra vanduo, ar išliko siurblio tvirtinimo konstrukcija ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nuotraukos yra tik tyrimo veiksmo protokolo priedas (ANK 594 straipsnio 5 dalis). O atliekant ANK 593 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytus tyrimo veiksmus, turi būti rašomi tyrimo veiksmų protokolai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (ANK 594 straipsnio 1 dalis). Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 18088334224 įvykio vietos apžiūros protokolo nėra, kas laikoma administracinio nusižengimo tyrimo proceso pažeidimu.

Taigi išnagrinėjus bylą nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje neištirtos esminės aplinkybės galimai padarytai veikai, t. y. siurblio vagystei atskleisti: nenustatyta galimai dingusio siurblio vertė, neišreikalauti siurblio montavimą patvirtinantys įrodymai, nebuvo bandoma nustatyti, ar įvykio vieta yra filmuojama, ir jei taip, išreikalauti vaizdo įrašus, nepagrįstai neapklaustas antras pareiškėjas V. G., nesurašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, priimant nutarimą netinkamai įvertinti įrodymai. Išvada, kad nėra nustatyti ANK 108 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo požymiai grindžiama liudytojų parodymais bei šulinio sutvarkymo darbų atlikimo vaizdo įrašu, kurie objektyviai nepatvirtina, kad siurblio šulinyje nebuvo. Kitų įrodymų, paneigiančių vagystės faktą administracinio nusižengimo byloje nėra. Taigi atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai ir būtina atlikti veiksmus, kurių teismas pats atlikti negali (surašyti įvykio vietos apžiūros protokolą, nustatyti, ar įvykio vieta filmuojama ir esant reikalui išreikalauti vaizdo įrašus), taip pat atlikti kitus nutartyje nurodytus veiksmus, yra pagrindas panaikinti 2018-07-05 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 18088334224) ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti 2018-07-05 Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 18088334224) ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.