- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 1-176-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26961-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei, Miglei Lukaševičienei, Loretai Martinaitytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (išbrauktas), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą, 284 str. 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, 2013 m. spalio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. P. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 28 d. apie 17.00 val. iki 2017 m. gegužės 29 d. 4.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, savo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su nukentėjusiąja D. V., gimusia (duomenys neskelbtini), metu tyčia sudavė jai ne mažiau septynių smūgių (trauminių poveikių) kumščiu į galvą ir į įvairias kūno vietas, padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą - galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų srityje, kaktoje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš dešiniojo pusrutulio, taip pat nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame petyje, kojose, visame kūne (galimai - abiejų kelių, dešinės pėdos, dešinio sėdmens srityse), daugybiniais odos nubrozdinimais, kairės pėdos nykščio žaizda su nago netekimu.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. P. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną jo kaimynė iš gretimos laiptinės D. V. atėjo pas jį į butą. Ji atrodė normaliai, neatsimena ar turėjo mėlynių, o po drabužiais nematė ar buvo kokių sužalojimų, nes nebuvo jos nurengęs. Jeigu ir buvo apdraskyta, tai nežino kas taip padarė. Bute jie kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Kieno buvo gėrimai neatsimena, gal D. V.. Po to atėjo kita kaimynė. Jis pamatė, kaip D. V. lenda į kuprinę, pradėjo kažko ieškoti, norėjo pavogti, todėl supykęs trenkė jai vieną kartą delnu per skruostą ir išvarė iš namų, tiesiog liepė išeiti. Kita kaimynė pati išėjo ir jis liko vienas. Kiek laiko D. V. buvo pas jį neatsimena, gal valandą ar dvi. Jis jau buvo išgėręs, kai D. V. atėjo. Jos nekvietė, ji pati atėjo. Būdamas blaivus būtų neįsileidęs, negali jos pakęsti. Jis net neatsimena kaip ją įsileido, matyt durys buvo neužrakintos ir ji pati įėjo. D. V. pas jį norėjo užmigti, bet tai jam nepatiko. Jis mėgsta vienas tyloje miegoti ir nepatinka, kai kas nors šalia sukiojasi, knarkia. Po jo suduoto smūgio D. V. kaimynė atnešė tepalo, ūkiško muilo ir išėjo. Nuo suduoto smūgio D. V. kraujas nebėgo. Kitų asmenų, kai jis trenkė D. V. ir išvarė iš buto, nebuvo. Anksčiau D. V. ateidavo pas jį su buvusiu vyru, bet paskutiniu metu jos neįsileisdavo, panašių konfliktų nebuvo. Po įvykio jis norėjo D. V. aplankyti ligoninėje, jos mama prašė nunešti daiktus, tačiau pasimatyti su D. V. negalėjo, nes ji buvo reanimacijoje ir jo neleido. Nežino, kas D. taip sumušė, gal sugyventinis E. S., su kuriuo ji gyveno. E. S. buvo piktas ant jo (kaltinamojo), nes buvo skolingas pinigų, todėl darė spaudimą D. V., kad parašytų pareiškimą prieš jį. E. S. jis vadino „velniu“. Žino, kad sugyventinis, būdamas girtas neįleisdavo D. V. į namus, gainiodavo ją. D. V. iš E. S. pas jį atėjo. Atsiprašo nukentėjusios dėl suduoto smūgio, labai gailisi, yra kaltas, prašo atleisti. Pripažįsta, kad buvo neblaivus ir pats nelabai atsimena. Po kalėjimo blogai jaučiasi.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nepamena kada buvo įvykis, Jis buvo savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nepamena kaip, bet jo bute atsirado D. V.. Jie bute gėrė, daugiau lyg su jais nieko nebuvo. Gėrė namie visą laiką, jie nuolat geria nuo ryto iki vakaro. Jis niekur nedirba, psichiatrinėmis ligomis nėra sirgęs, narkologinėje įskaitoje nebuvo. D., gerdama pas jį, pradėjo šniukštinėti po jo daiktus, todėl jis labai supyko. Jis sėdėjo kambaryje ant vienos lovos, o D. ant kitos. Sėdėdamas ant lovos trenkė D. kaire ranka, pataikė į dešinį žandą. Po šio smūgio jie toliau sėdėjo ir gėrė. Kiek laiko gėrė, nežino. Kažkuriuo metu pas jį į butą atėjo kaimynė E.. Ji pamatė, kad D. veidas sumuštas. Paklausė D., kas ją sumušė ir ji pasakė, kad jis sumušė. E. jo paklausė už ką sumušė ir jis pasakė, kad D. šniukštinėjo po jo daiktus, norėjo kažką pavogti. E. nuėjo į savo butą ir atnešė D. muilo ir kremo. Kaip E. tvarkė D. mėlynes nepamena. E. dar su jais pasėdėjo, išgėrė ir išėjo. D. pas jį bute užmigo, pradėjo knarkti, jam tas nepatiko, jis supyko ir pradėjo ją varyti iš buto. Kaip išvarė iš buto D., nepamena, buvo ant jos labai piktas. Kaip vėliau sužinojo, D. iš jo išėjo pas I., o iš I. pas T., kuris jai iškvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 92-93, 103-104).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. P. parodė, kaip sėdėjo kartu su D. V. ant lovos ir kaip supykęs kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai smūgį į galvą (dešinės pusės ausies sritį) bei išvarė iš buto (t. 1, b. l. 106-111).
Nukentėjusioji D. V. teisme parodė, kad su kaltinamuoju S. P. yra kaimynai. Įvykio dieną ji su buteliu degtinės atėjo pas S. (S. P.), dar dvi kaimynės buvo pas jį, kai ji atėjo, bet paskui jos išėjo. Užeidavo ji kartais pas S. P. ir anksčiau, kai su savo sugyventiniu susipykdavo. S. nebuvo piktybinis, niekada nesimušdavo. Kai atėjo pas S. ji buvo kažkiek išgėrusi, dar atsinešė alkoholinių gėrimų. Nelabai suprato, kad S. yra neblaivus, nes pati buvo išgėrusi. Pas S. kartu išgėrinėjo, dvi kaimynės dar buvo, kurios paskui išėjo. Nežino, kiek laiko pas S. prabuvo, 1-2 val. Sužalojimų neturėjo prieš užeidama pas S.. Ji nežino kodėl jis pradėjo muštis, kažkas jam pasirodė, mušė ją su ranka per galvą. Gal savo rankinės S. bute ji ieškojo, nors šito neatsimena, ir tada jam kažkas užėjo. Negali pasakyti kiek smūgių gavo, kelis turbūt, jei tokia operacija buvo. Atsipeikėjo tik ligoninėje. Paskui S. sakė, kad su peiliu papjaus, užmuš, bet nežino tiksliai ar su peiliu jis buvo, nes jau bėgo. Sakė, kad papjaus, bet prie gerklės peilio prikišęs nebuvo, tik taip gąsdino. Ji iš toli matė ir nežino ar peilis, ar ne buvo. Iš S. ji pas I. F. pabėgo. Bėgo visa drebėdama, durys buvo neužrakintos. Kai ją pradėjo mušti, kitų kaimynių jau nebuvo. Ji neatsimena pokalbio su S., po operacijos išvis daug ko negali prisiminti. Taip pat neatsimena, kaip į ligoninę pateko. Prisimena tik, kad pas I. F. iš S. bėgo. Po poros dienų atėjo pareigūnas apklausti, ji tada daug ko neatsiminė. Po ligoninės ji matėsi su tomis moterimis, bet nebendravo tik pasisveikino. Pas savo sugyventinį E. S. ji nebuvo, buvo užėjusi pas T. K., kuris iškvietė greitąją pagalbą. Neatsimena ar eidama griuvo. Epilepsija jai buvo tik vieną kartą pas T. K.. Kiti asmenys jos nemušė, visi sužalojimai S. padaryti. Tai buvo pirmą kartą toks konfliktas su S. P.. Anksčiau jis nebūdavo agresyvus. Jos sugyventinis E. S. yra miręs.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad įvykis buvo galimai gegužės mėnesio pabaigoje, apie 22.00 val. bet nėra tikra. Atėjo ji pas kaimyną S. P., kuris gyvena kitoje laiptinėje. Atsinešė butelį degtinės ir pasiūlė išgerti. Pas jį bute buvo dar dvi moterys, kurių duomenų nežino, jos gyvena toje pačioje laiptinėje, kaip ir S. P., tik 5-ame aukšte. S. P. gyvena 3-ame aukšte. Jai atėjus S. P. jau buvo išgėręs. Jie visi sėdėjo, gėrė kambaryje, sėdėjo ant lovų prie staliuko. Vienu momentu iš niekur nieko, nesant jokio konflikto, S. pradėjo ją pulti. Pradėjo mušti per galvą kumščiais. Smūgių sudavė daug, apie 20. Ji sėdėjo lovoje visa kraujuose. Nustojęs mušti, jis iš kažkur ištraukė peilį, paėmė ją už plaukų, bei pridėjęs peilį jai prie gerklės pasakė, kad papjaus. Kai S. pradėjo ją mušti, kambaryje buvusios moterys pabėgo iš buto. Vienu momentu jai kažkaip pavyko ištrūkti ir ji pabėgo iš S.. Pabėgusi iš S. buto, išėjo pas I. F., kuris gyvena Karoliniškėse. I. F. jai iškvietė greitąją, tačiau su greitąja ji į ligoninę nevažiavo, kodėl - nepamena. Pas I. F. užmigo. Pabudo iš ryto, jai buvo labai bloga. Kadangi I. išėjo į darbą, ji iš I. buto išėjo, nuėjo pas kitą savo kaimyną, vardo nepamena, gali būti T.. Tas vyras pamatęs, kokia ji sumušta, iškvietė greitąją. Greitoji ją išvežė į ligoninę. Už ką ją sumušė S. nežino. Pas S. ėjo iš savo namų, nuėjo iki „Rimi“ parduotvės nusipirko butelį ir užėjo pas jį, nes namie susipyko su vyru (t. 1, b. l. 30-33).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. V. pagal veido bruožus iš parodytų 4 asmenų fotonuotraukų atpažino kaimyną S. P., kuris ją sumušė savo bute 2017 m. gegužės mėnesį (t. 1, b. l. 36-39).
Liudytojas T. K. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. P. ir nukentėjusiąją D. V.. Pas jį į namus D. atėjo apie 12 val. nakties būdama sumušta. Kokia diena buvo tiksliai neatsimena. Būdavo ji ir anksčiau ateina arba pernakvoti, arba pinigų pasiskolinti. Ji buvo su juodais akiniais, po kuriais slėpė mėlynes. Jam paklausus, kas ją sumušė, ji atsakė, kad ne jo reikalas ir, kad ji parašė pareiškimą policijoje. Kas sumušė nepasakė. Jis su D. neišgėrinėjo, nes jau parduotuvės buvo uždarytos. Liepė D. eiti pas mamą, tačiau ji pasakė, kad motina į namus neįleidžia, paėmė raktą. Jis negalėjo jos išvaryti, todėl užleido lovą kambaryje pernakvoti, o pats nuėjo miegoti į virtuvę. Žiūrėdamas televizorių užmigo. Paskui išgirdo smūgius ir pagalvojo, kas čia vyksta. Nuėjęs į kambarį pamatė nukritusią ant grindų ir gulinčią D. V., kuri su galva daužė į kėdę. Jis labai išsigando, po galva pakišo savo koją, kad smūgis būtų silpnesnis ir galvojo, ką toliau daryti. Paskui D. nusiramino ir jis iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusiems medikams pasakė, kad D. V. buvo sumušta. Greitoji pagalba D. V. išvežė į ligoninę. Ryte apie 5.30 val. atėjo iš policijos ir jis pareigūnams viską papasakojo. Jis paklausė policininko, ar yra pareiškimas policijoje ir pareigūnas pasakė, kad nėra. Nežino, kur D. V. buvo prieš sumušimą. Jis klausė S. P. ar sumušė D., tačiau jis atsakė, kad nemušė. Kiek žino, S. P. niekada nemušdavo nei savo žmonos, nei dukros. Pagarsinus teisme liudytojo T. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61), jis parodė, kad šie parodymai surašyti ne taip, kaip pasakojo ir yra ne jo parašas, o kuriais jo parodymais tikėti – teismo pasirinkimas.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad D. V. pažįsta 15 metų, netoliese gyvena, su ja pastoviai bendrauja. 2017-05-29 apie 09.40 val. sutiko D. V. prie Karoliniškių poliklinikos. Matė, kad ji sumušta, buvo mėlynės ant veido, kurias ji slėpė užsidėjusi akinius. Nuo pirmadienio iki 2017-05-31 D. buvo pas jį namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Per šias dienas gėrė burnos skalavimo skystį. Visą laiką gėrė dviese, jokių pašalinių asmenų bute nebuvo. Bendraujant, D. pasakė, kad dėl sumušimo kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą, kuriame nurodė informaciją apie ją sumušusius asmenis. Nurodė, kad ją sumušė kaimynas, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nenurodė. Apie savo sugyventinį nepasakojo. Jis nežino, kur D. gyvena. 2017-05-31 apie 00.00 būnant jiems bute, D. gulėjo lovoje. Jis prie jos priėjo, pasiūlė išgerti. Staiga jai pasidarė bloga, ji nugriuvo ant žemės, pradėjo kratytis. Jis išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvykus medikams D. gulėjo ant grindų. Medikai D. išvežė į ligoninę. Pas jį namuose liko jos rankinė su daiktais, batai, akiniai nuo saulės (t. 1, b. l. 61).
Liudytoja E. V. teisme parodė, kad žino kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. D. V. yra jos kaimynė, gyvena pas motiną tame pačiame name. Atsimena, kad D. V. buvo susitikusi pas S. (S. P.), kai užėjo pas jį parūkyti. Matė, kad D. V. guli neblaivi lovoje. Paklausė S., kodėl D. pas jį guli ir jis atsakė, kad nėra jai kur miegoti. D. atsikėlus, ji pamatė nedidelę mėlynę ant veido prie akies. Paklausus S. P. „kuo tu jai sudavei?“, jis atsakė, kad „kol vaikščiojau vyno pirkti, ji landžiojo po mano spintą, aš jai ir sudaviau“. Tada ji nuėjo namo ir atnešė kremo, patepė D. mėlynę. Po to trise išgėrė du butelius vyno ir D. vėl atsigulė, o ji išėjo namo. D. ir S. liko dviese. Ji nesitikėjo iš S., kad gali muštis, nes niekada nėra rankos pakėlęs, anksčiau tokių dalykų nebuvo. Prie jos S. P. smurto prieš D. nenaudojo. Tą vakarą jie buvo tik trise, moters vardu R. nebuvo. Apklausiama pas tyrėją tiksliai nežinojo D. vardo, todėl paminėjo R. vardą. Kai buvo trise, S. prisipažino, kad sudavė smūgį, nes D. landžiojo po jo spintą, todėl ir atsirado mėlynė. S. buvo išgėręs, bet D. buvo visai girta, ji atsikėlė, išgėrė truputį ir vėl nuėjo miegoti. D. nebuvo kruvina pas S.. Vėliau iš kaimynų ji sužinojo, kad D. yra reanimacijoje, buvo operuota, bet dėl ko nesidomėjo. Asmens pravarde „velnias“ nežino, E. S. nepažįsta. Kiek žino, D. aplinkiniai, nemėgo, jos vengė, vijo šalin, o kodėl nežino. Vasarą, kai sutiko D. po ligoninės, ji sakė, kad S. ją sumušė. Ji dar paklausė „ar ne sugyventinis?“, tačiau D. atsakė, kad sugyventinis negalėjo sumušti.
Liudytojas I. F. teisme parodė pažįsta D. V. ir S. P.. Atsimena, kad ryte 4.30 val. D. sumušta, kraujuota atėjo pas jį, todėl nuvedė į vonią, nuprausė. D. buvo šoke, jai labai skaudėjo galvą, norėjo prigulti. Išėjusią iš vonios paguldė ant lovos, apklojo, nes visa drebėjo. Ji pamiegojo. D. V. pasakė kas ją sumušė (parodė į salėje esantį kaltinamąjį S. P.), nes buvo labai girtas. Taip ji pati papasakojo. Tuomet jis iškvietė D. sugyventinį E. S. ir po pusvalandžio, jam atvažiavus, ji su E. S. išvažiavo daryti abdukcijos. D. grįžus po abdukcijos, išsiuntė ją pas motiną, o jis su E. S. išvažiavo į darbą. D. V. nuėjo ne pas motiną (gal motinos namuose nebuvo), o pas T. (T. K.), kuris iškvietė greitąją pagalbą. Jos sugyventinis E. S. niekada D. nemušė, jie gerai gyveno. Jis taip pat nesipyko su E. S.. D. sakė, kad ji miegojo pas S. P. ir jis girtas užpuolė ją, sumušė, su peiliu lindo, galėjo užmušti. Dar pasakojo, kad kaimynė buvo atėjusi, buto durys buvo atidarytos.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-07 liudytojas I. F. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme (1 t., b. l. 63).
Liudytoja D. V. teisme parodė, kad ji dirba Vilniaus universitetinėje ligoninėje reanimacijos skyriuje gydytoja. Remiantis medicinine dokumentacija, pacientė D. V. buvo pristatyta į ligoninę su greitąja ir gydyta reanimacijos skyriuje dėl galvos traumos. Neatsimena kokios būklės buvo D. V., jai buvo atlikta operacija, kurį laiką nekontaktavo. Bendravo su paciente po operacijos, tačiau ji nieko nepasakojo. Gydytojai nesiteirauja pacientų, kas atsitiko. D. V. buvo gydoma dėl galvos smegenų traumos. Ligoninėje buvo atlikta operacija, nes kraujas buvo išsiliejęs dešinėje smegenų pusėje. Iš sužalojimų negali nieko spręsti. Gal reikėtų operavusio chirurgo paklausti. Kai būna galvos traumos, chirurgai gali dėl kraujosruvų galvos smegenyse pasakyti tiksliau. Buvo parašyta, kad girtuokliavo, todėl visko galėjo nutikti. Greitosios lape yra įrašas, kad, sugėrovo žodžiais tariant, ji buvo sumušta, traukuliai buvo, po to atvežta į ligoninę.
Liudytoja O. B. teisme parodė, kad neatsimena įvykio aplinkybių, todėl buvo pagarsinti jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu O. B. parodė, kad 2017-05-31 apie 0.36 val. į ligoninę GMP pristatė D. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Moteriai buvo nustatytas trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas, ji buvo operuojama. Kortelėje nurodyta, kad medikai buvo kviečiami dėl traukulių. Medikams bute buvęs sugyventinis nurodė, kad D. V. alkoholį vartojo ilgą laiką, todėl ištiko epilepsijos priepuolis. Taip pat nurodė, kad D. užvakar buvo sumušta. Moteriai ant veido matėsi mėlynės ties abiem akimis. Su D. V. bendravimas buvo sudėtingas, kontakto nebuvo, gali būti, kad dėl patirtos traumos (1 t., b. l. 59). Patvirtindama savo parodymus liudytoja nurodė, jog sužalojimai ant veido galėjo atsirasti nuo griuvimo dėl epilepsijos. Sužalojimai priklauso nuo smūgio stiprumo. Abiejų akių mėlynės atsirado ne dėl griuvimo.
Liudytojas E. S. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, jo parodymai buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, kad D. V. yra jo sugyventinė, su ja gyvena 5 metus. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. D. V. paskutiniu metu yra išgerianti. Kai ji išgeria, jis neįleidžia jos į namus ir ji eina nakvoti pas savo motiną (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jau apie 3 mėnesius ji su mažom pertraukom geria. Kada būna blaivi, jis įleidžia D. į namus. Paskutinį kartą matė D. V. namuose dieną prieš tai, kai paėmė ją iš I. F. namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą dieną ji nebuvo sumušta, prašėsi namo, bet jos neįleido, nes buvo išgėrusi. 2017-05-29 apie 6.49 val. jis paskambino I. F., pasakė, kad jis keltųsi ir ruoštųsi į darbą, nes su juo dirba statybose. I. F. pasakė, kad pas jį namuose yra D. V., kuri yra sumušta, ir prašė atvažiuoti ir pasižiūrėti. Jis atvažiavo pas I. F. ir pamatė D. su didžiausiomis mėlynėmis paakiuose. Nuvežė ją namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, davė raminamųjų tabletę, kad nusiramintų ir pamiegotų. D. V. jam pasakojo, kad būnant adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas S. P. namuose, pastarasis ją sumušė 2017-05-29 naktį. Taip pat papasakojo, kad sudavė jai į galvą apie 20-30 smūgių. Su kuo sudavė nepasakė. Taip pat pasakojo, kad visą valandą S. P. sėdėjo prie pat jos su peiliu ir grasino papjauti. Ji, radusi momentą, pradėjo bėgti nuo jo, išbėgo į laiptinę, o S. tuo tarpu bėgo su peiliu paskui ją. Jis (E. S.) D. paklausė, kodėl ji nebėgo pas jį namo, o D. atsakė, kad pas I. F. buvo arčiau. Davęs tabletę D. jis išvažiavo į darbą, o D. liko miegoti. Kitą dieną jis D. nuvežė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad ji "nusiimtų apdukciją". (duomenys neskelbtini) jiems paaiškino, kad reikia važiuoti iš pradžių į komisariatą. Komisariato priimamajame jiems pasakė, kad ji išsiblaivytų ir atvyktų kitą dieną. Jie nuvažiavo pas jos motiną (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis išleido D. ir išvažiavo į darbą. Neprisimena kada, bet po dienos ar kitos, jam paskambino 4.00 val. D. V. motina ir pasakė, kad D. yra ligoninėje (t. 1, b. l. 65).
Iš įvykio registracijos kortelės duomenų matyti, kad 2017-05-31 03.01 val. slaugytoja M. pranešė, jog į ligoninę (RVUL), esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 00.36 val. atvežta D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra be sąmonės. Jai diagnuozota subdurinė hematoma, paguldyta į reanimacijos skyrių, ruošiama operacijai. Papildomoje informacijoje nurodyta, kad moteris buvo pristatyta iš buto (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvenantis T. K. nurodė, kad D. V. jau buvo sumušta 2017-05-29 ir, kaip pati jam pasakojo, ją sumušė kaimynas ir ji yra parašiusi pareiškimą Vilniaus m. 5 policijos komisariate, nurodžiusi jame visas sumušimo aplinkybes ir kaltininkus (1 t., b. l. 8-10).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. R. 2017-05-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenų nustatyta, kad D. V. į ligoninę pristatyta iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Medikus iškvietė sugėrovas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad moteris užvakar buvo sumušta. Bendraujant su T. K., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), jis nurodė, kad nuo pirmadienio kartu su D. V. bute vartojo alkoholį. Moteris nuo pirmadienio buvo sumušta. Ji sakė, kad ją sumušė kaimynas, daugiau kaimyno duomenų nenurodė. Taip pat ji sakė, kad kreipėsi į Vilniaus m. 5 PK ir surašė pareiškimą. 2017-05-31 apie 00.00 val. D. V. pasidarė bloga ir ji nugriuvo ant žemės, prasidėjo traukuliai, todėl vyras iškvietė medikus. Patikrinus Policijos registruojamų įvykių registre ir IBPS sistemose pagal D. V. asmens kodą, jokių pareiškimų ir asmens procesinės padėties istorijos nenustatyta (1 t., b. l. 11).
Iš 2017-05-31 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas netvarkingas, išmėtyti drabužiai, neplauti indai. Kambaryje ant lovos rasta baltos spalvos moteriška rankinė, kurioje yra pora juodos spalvos moteriškų batų, akiniai nuo saulės, mobiliojo ryšio telefonai LG ir „Samsung“, užrašų knygelė. Visi daiktai buvo rankinėje. Akivaizdžių grumtynių požymių nėra. Tyrimui reikšmingų duomenų, objektų neaptikta. Rankinė su joje buvusiais daiktais paimta ir perduota saugojimui (t. 1, b. l. 12-16, 17).
Iš 2017-09-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena S. P.. Butas yra apleistas, netvarkingas, nešvarus, jame daug butelių, maisto atliekų, šiukšlių. Įvykiui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 18-25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-07-10 specialisto išvados Nr. G2139/2017 (01) matyti, kad D. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: 1) galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokų srityje, kaktoje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešiniojo pusrutulio su galvos smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš dešiniojo pusrutulio, padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu iki kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2017-05-31. Šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą; 2) poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, kojose, visame kūne (galimai - abiejų kelių, dešinės pėdos, dešinio sėdmens srityse), daugybiniai odos nubrozdinimai, kairės pėdos nykščio žaizda su nago netekimu, galimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicinos pagalbos 2017-05-31. Dėl tikslesnio trauminių poveikių skaičiaus, kuriais galėjo būti padaryti šie sužalojimai, pasisakyti nėra galimybių, kadangi nenurodytas tikslus sužalojimų skaičius bei konkrečios, aiškios lokalizacijos. Tačiau, atsižvelgiant į esančius duomenis, galima daryti prielaidą, kad mažiausiai po vieną trauminį poveikį buvo į dešinį petį, abi kojas (galimai abu kelius, abi pėdas), dešinį sėdmenį, t. y. mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos. Apie tikslesnį sužalojimų padarymo laiką nėra galimybių pasisakyti, kadangi medicinos dokumentuose nėra išsamaus jų makromorfologinio aprašymo. Sužalojimai, nustatyti pirmame punkte, išskyrus abiejų akių vokų srities poodines kraujosruvas, yra būdingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Abiejų akių vokų kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek dėl tiesioginio trauminio poveikio (poveikių) į šias sritis, taip ir dėl netiesioginio poveikio, t. y. dėl poveikio į kaktos sritį. Medicinos dokumentuose nėra sužalojimų makromorfologinių aprašymų, kur būtų užfiksuoti individualūs požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius. Turimais duomenimis, labiausiai tikėtina, kad epilepsijos priepuolis galėjo išsivystyti kaip galvos smegenų suspaudimo pasekmė. Tačiau neatmetama ir kitokia epilepsijos priepuolio kilmė, t. y. alkoholio sukelta epilepsija (t. 1, b. l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 28 d. apie 17.00 val. iki 2017 m. gegužės 29 d. 4.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su D. V. metu, tyčia sudavė jai ne mažiau septynių smūgių (trauminių poveikių) kumščiais į galvą ir į kitas kūno vietas, padarydamas jai sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, kurie visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo S. P. kaltę nusikalstamos veikos padarymu įrodo nukentėjusios D. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ją sumušė kaimynas S. P. ir niekas kitas jos nemušė, liudytojų E. V., I. F., T. K., D. V., O. B. parodymai, liudytojo E. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, įvykio registracijos kortelės duomenys, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada, apžiūros protokolai, taip pat iš dalies paties kaltinamojo S. P. duoti parodymai bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas.
Nors kaltinamasis S. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad sudavė rankos delnu vieną smūgį nukentėjusiajai D. V. į galvos dešinę pusę, tačiau neigia daugiau ją mušęs, kas galėjo taip ją sumušti, nežino. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Be to, tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims. Taip pat neatmetama galimybė, kad kaltinamasis gali tiksliai neatsiminti visų įvykio aplinkybių, nes buvo labai neblaivus, ką pats pripažino. Teismas remiasi nukentėjusios ir liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildo ir sudaro logišką įvykių seką. Remiantis nukentėjusios D. V. ir liudytojų E. V., I. F., T. K. bei E. S. parodymais, įvykio registracijos duomenimis, pareigūno A. R. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad D. V. būdama išgėrusi 2017-05-28 vakare, maždaug nuo 17.00 val. nekviesta atėjo pas kaimyną S. P. į jo butą, atsinešė alkoholinių gėrimų ir kartu gėrė. Tarp jų kilus konfliktui dėl neva D. V. norėjimo kažką pavogti iš S. P., šniukštinėjimo po jo daiktus, jis supykęs sudavė ranka D. V. į galvą, dėl ko atsirado veide mėlynė. Šią mėlynę pastebėjo į butą pas S. P. užėjusi kita kaimynė - liudytoja E. V., kuri atnešė kremo mėlynei patepti, po to visi gėrė vyną. Liudytojai E. V. išėjus į namus, D. V. liko miegoti pas S. P., buvo labai girta. Taip pat neblaivus buvo ir S. P.. Liudytoja E. V. patvirtino, kad D. V. nebuvo kruvina, kai ją matė, buvo tik mėlynė. E. V. pats S. P. pasakė, kad supykęs sudavė D. V. per galvą, nes landžiojo po jo daiktus. Nukentėjusioji D. V., liudytojas E. S. parodė, kad ji buvo sumušta 2017-05-29 naktį, o anksti ryte atbėgo drebėdama ir kruvina pas liudytoją I. F. bei pasakė, kad ją sumušė S. P.. Iš to galima daryti išvadą, kad D. V., pasilikus nakčiai nakvoti pas S. P., tarp jų kilo kitas konfliktas, kurio metu S. P. sudavė nukentėjusiai kitus smūgius į įvairias kūno vietas, grasino peiliu papjauti, užmušti ir išvijo iš buto. Tuo metu kitų asmenų bute nebuvo. Konfliktas galėjo kilti, kadangi abu buvo girti, nukentėjusioji miegodama pradėjo knarkti, kaip nurodė S. P., ir tas jam labai nepatiko, buvo ant jos labai supykęs, todėl panaudojęs fizinį smurtą ją išvijo. Kaip išvarė iš buto D., pats nepamena. Liudytojas I. F. patvirtino, kad nukentėjusioji D. V. atbėgo pas jį 2017-05-29 anksti ryte apie 04.30 val., buvo visa sumušta, kraujuota, drebanti. Jis ją nuprausė, paguldė į lovą, iškvietė jos sugyventinį E. S. ir jie išvažiavo daryti abdukciją. D. V. I. F. papasakojo, kad ją sumušė S. P.. Taip pat ji pasakė liudytojui T. K., kad ją sumušė kaimynas, nors pavardės neminėjo, bet pagal nurodytas aplinkybes ir tai, kad su kitais kaimynais tuo metu ji nebuvo susitikusi, darytina išvada, kad jos paminėtas kaimynas yra būtent S. P.. Kaltinamasis patvirtino, kad pas jį atėjusi D. V. atrodė normaliai, nebuvo sumušta, mėlynių nepastebėjo. E. S. parodė, kad dieną prieš (2017-05-28) D. V. nebuvo sumušta, bet jos neįsileido į namus, nes buvo išgėrusi. Tuo tarpu pas I. F. ji atbėgo iš S. P. jau būdama sumušta ir kraujuojanti, išsigandusi, todėl tik S. P. galėjo prieš ją panaudoti fizinį smurtą. Kitų asmenų, kurie nukentėjusią tuo metu galėjo sumušti, nebuvo. Pati nukentėjusioji nurodė, kad nei jos sugyventinis E. S., nei kiti jos nemušė, visus sužalojimus padarė S. P.. Liudytojas T. K. parodė, o taip pat iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad epilepsijos priepuolį D. V. patyrė 2017-05-31 apie 00.00 val., t. y. jau po S. P. pavartoto smurto. T. K., apklaustas tą pačią dieną po D. V. išvežimo į ligoninę, tyrėjui paaiškino, kad D. V. jau matė sumuštą pirmadienį (2017-05-29) apie 9.40 val., buvo ją sutikęs prie Karoliniškių poliklinikos. Ji buvo pas jį užėjusi ir nuo pirmadienio iki 2017-05-31 00.00 val., kuomet prasidėjo jai epilepsijos priepuolis, abu vartojo alkoholinius gėrimus. Vertindamas liudytojo T. K. parodymus, teismas mano, kad tikslesni yra jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kai jis buvo apklaustas tą pačią dieną (2017-05-31) po D. V. išvežimo į ligoninę ir visas aplinkybes jis galėjo prisiminti geriau, nei duodamas parodymus teisme.
Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį lėmė galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių srityje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalų virš dešiniojo pusrutulio, su galvos smegenų suspaudimu, kraujo išsiliejimu po galvos dangalu padarytu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Taip pat D. V. nustatyti ir kiti daugybiniai sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis S. P. yra brandaus amžiaus, tvirto kūno sudėjimo vyras, buvo neblaivus ir agresyvus konflikto metu, todėl jo smūgiai ranka (tiek delnu, tiek kumščiu) buvo stiprūs, suduoti į žmogui gyvybiškai svarbią vietą – galvą, todėl sąlygojo sunkius sužalojimus, kurie pasireiškė sunkiomis pasekmėmis ne iškart po sumušimo, bet po daugiau nei paros laiko. Neatmetama galimybė, kad pasekmėms atsirasti galėjo turėti įtakos ir buvęs nukentėjusios D. V. neblaivumas, alkoholinių gėrimų vartojimas po sumušimo. Specialisto išvadoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina, jog nukentėjusios epilepsijos priepuolis galėjo išsivystyti kaip galvos smegenų suspaudimo pasekmė, tačiau neatmetama ir kitokia epilepsijos priepuolio kilmė, t. y. alkoholio sukelta epilepsija. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad epilepsija nesirgo, patyrė tik tą vienintelį kartą po sumušimo. Taipogi specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai dėl galvos sumušimo, išskyrus abiejų akių vokų srities poodines kraujosruvas, yra būdingi tiesioginiams trauminiams poveikiams. Abiejų akių vokų kraujosruvos galėjo būti padarytos tiek dėl tiesioginio trauminio poveikio (poveikių) į šias sritis, taip ir dėl netiesioginio poveikio, t. y. dėl poveikio į kaktos sritį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismui nėra pagrindo abejoti, kad S. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes sunkiai sutrikdė nukentėjusios D. V. sveikatą.
Surašytame kaltinime nurodyta, kad S. P. nusikalstamą veiką padarė 2017-05-29, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau išanalizavęs bylos medžiagą, teismas mano, kad šis laikas (diena) nurodyta netiksliai, todėl nusikalstamos veikos padarymo laiką patikslina, kad S. P. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 28 d. apie 17.00 val. iki 2017 m. gegužės 29 d. 4.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku. Šios aplinkybės patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo atsakomybei įtakos neturi.
S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jo nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas pačios nukentėjusios elgesys. Ji, būdama išgėrusi, pati nekviečiama atėjo pas S. P. į butą, atsinešė alkoholinių gėrimų, kuriuos kartu vartojo. Po to, būdama labai neblaivi, užmigo jo lovoje. Taip pat neatmetama ir tai, kad kažko ieškojo tarp kaltinamojo daiktų, gali būti, kad savo rankinės, nors pati šios aplinkybės tiksliai neprisimena. Kaltinamasis S. P. ir liudytoja E. V. parodė, kad jis sudavė smūgį į galvą D. V., nes ji landžiojo po jo daiktus, kas sukėlė jam pyktį. Dėl to teismas mano, kad pačios nukentėjusios veiksmai išprovokavo konfliktą ir sukėlė tokią kaltinamojo reakciją.
S. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. P., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis sunkus smurtinis nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (sudavė smūgius į žmogui pavojingą gyvybei vietą – galvą), į pasekmes, sveikatos sužalojimo mastą (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji dėl sužalojimų buvo operuota, gydyta ligoninėje), kaltinamojo asmenybę (nedirba, išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėn., vieną kartą teistas už smurtinį nusikaltimą, tačiau teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, jam diagnozuotas priklausomybės sindromas), taip pat į tai, kad nukentėjusios atsiprašė, gailisi dėl savo padarytų veiksmų, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d.).
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Remiantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.
Įvertinęs kaltinamojo asmenybę individualizuojančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumui išnykus), duomenų, kad po 2017-05-29 įvykdyto nusikaltimo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nėra, kaimynų ir pažįstamų apibūdinamas, kaip ramaus būdo, nepiktybinis, neagresyvus žmogus, anksčiau panašių atvejų nėra buvę, palaiko ryšius su dukra, kuri juo rūpinasi, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, pretenzijų kaltinamajam neturėjo, nusikalstamos veikos padarymą įtakojo kaltinamojo neblaivumas, kas nėra pateisinama priežastis, tačiau, būdamas blaivus, tikėtina jis taip nebūtų pasielgęs, todėl teismas mano, kad kaltinamasis jau išbuvęs suėmime pakankamai ilgą laiką (beveik 5 mėnesius), padarė atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti, turės atlyginti nukentėjusios gydymo išlaidas, dėl to bausmės vykdymą atideda, kadangi yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje.
S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas 2017-08-21 12.30 val. (t. 1, b. l. 70). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-08-23 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017-08-21 (t. 1, b. l. 118-120), kuri to paties teismo 2017-10-16 ir 2017-11-17 nutartimis pratęsta iki 2018-01-21 (t. 1 b. l. 126, 190-192). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-18 nutartimi kardomoji priemonė - suėmimas S. P. pakeista kardomosiomis priemonėmis - namų areštu 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018-01-18, ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 108-110). Šios kardomosios priemonės paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2017-08-21 iki 2018-01-18 turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 3036,88 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiosios D. V. gydymo, kurį prašo nagrinėti civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 14-20).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusios D. V. gydymo išlaidas padengė (duomenys neskelbtini), todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusios D. V. gydymo išlaidos sudarė 3036,88 Eur, žala atsirado dėl neteisėtų S. P. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, iš kaltinamojo S. P. išieškotina civilinio ieškovo naudai 3036,88 Eur (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 ir 6.283 str.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) įvykio vietos apžiūros metu rasti D. V. daiktai (rankinė, juodi batai, akiniai nuo saulės, mobiliojo ryšio telefonai LG ir „Samsung“, užrašų knygelė), supakuoti į paketą ir perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 17), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkei D. V.; 2) įtariamojo S. P. asmens kratos metu 2017-08-21 rasti ir paimti daiktai – paketas su 3,76 Eur monetomis, priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK kasą, ir paketas, kuriame yra balto metalo dėžutė cigaretėms laikyti, balto metalo spalvos raktas, du žiebtuvėliai, S. P. darbo pažymėjimas, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 75-78), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. P. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo priklausomybės ligų, kai nuteistasis sutinka.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti S. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-08-21 iki 2018-01-18.
Paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš S. P. civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 3036,88 Eur (tris tūkstančius trisdešimt šešis eurus 88 ct) žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1) įvykio vietos apžiūros metu rastus D. V. daiktus, supakuotus į paketą ir perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. V.; 2) S. P. asmens kratos metu rastus ir paimtus daiktus – paketą su monetomis, saugomą Vilniaus apskrities VPK kasoje, bei paketą su kitais daiktais, saugomą Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. P..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.