- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-532/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Kreditorius
- V. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arteta“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės V. K. skundą dėl kreditorių komiteto sprendimo ir paliktas nenagrinėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arteta“ bankroto byloje (bylos Nr. 2-8048-258/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo BUAB „Arteta“ 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtą sprendimą dėl administracinio pastato su studija (1 420,15 kv. m.), žemės sklypo (0,3009 ha), administracinio pastato (2 364,31 kv. m.) bei teisės į 2002 m. gruodžio 6 d. sutartį, pagal kurią kreditorė yra perdavusi neatlygintinai naudotis žemės sklypu (0,2246 ha), pardavimo komplekse viešose varžytinėse. Be to, kreditorė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Arteta“ turto pardavimą iš viešųjų varžytinių, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi skundą grąžino jį padavusiam asmeniui, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau, kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Pagal ĮBĮ 25 straipsnio prasmę gali būti skundžiamas ir kreditorių komiteto nutarimas, nes komitetas veikia kreditorių susirinkimo pavedimu ir pagal jo nustatytą kompetenciją. Kreditorius, kuriam apie kreditorių komiteto posėdžio sušaukimo vietą ir laiką buvo pranešta, kreditorių komiteto priimtą nutarimą gali skųsti per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos. Kadangi kreditorė V. K. dalyvavo 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdyje (balsavo raštu), skundo padavimo terminas baigėsi 2010 m. rugsėjo 24 d., o kreditorė skundą padavė 2010 m. spalio 11 d. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnis). Atsisakęs priimti skundą, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė V. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorė dalyvavo atsakovo 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdyje. Kreditorė tiesiogiai nedalyvavo posėdyje, o tik balsavo iš anksto raštu, todėl ji komiteto posėdžio dieną negalėjo sužinoti priimto sprendimo.
2. Kreditorė apie skundžiamą kreditorių komiteto sprendimą sužinojo 2010 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku, kurį jos atstovui atsiuntė bankroto administratorius. Pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą bankroto administratoriaus informacijos teikimo tvarką (toliau – Informacijos teikimo tvarka), kreditorių komiteto sprendimai nėra automatiškai siunčiami kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo posėdyje, o teikiami tik pagal jų prašymą. Kreditorė, po kreditorių susirinkimo pareiškusi prašymą bankroto administratoriui, apie priimtą sprendimą sužinojo 2010 m. rugsėjo 23 d. Todėl teismo padaryta išvada, kad kreditorė apie skundžiamą sprendimą sužinojo jo priėmimo dieną, t. y. 2010 m. rugsėjo 10 d., yra nepagrįsta ir neteisėta.
3. Atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis 14 dienų termino skaičiavimą skundui paduoti nustato nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie atitinkamo sprendimo priėmimą, šiuo atveju kreditorė tokio termino nepraleido. Kreditorė apie skundžiamą kreditorių komiteto sprendimą sužinojo 2010 m. rugsėjo 23 d., todėl terminas paduoti skundą baigėsi 2010 m. spalio 7 d. Kreditorė skundą teismui registruotu paštu išsiuntė būtent 2010 m. spalio 7 d. Teismas, apskaičiuodamas skundo padavimo terminą, nepagrįstai vadovavosi ne skundo išsiuntimo data (2010 m. spalio 7 d.), o 2010 m. spalio 11 d. (CPK 74 straipsnio 7 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Arteta“ nurodo, kad pagal Informacijos teikimo tvarką bankroto administratorius nėra įpareigojamas išsiųsti kreditorių komiteto sprendimų asmenimis, nedalyvavusiems kreditorių komiteto posėdyje ar balsavusiems jame raštu. Administratorius apie priimtus sprendimus informuoja tik tais atvejais, kai gauna jų prašymą. Apeliantė BUAB „Arteta“ 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdyje asmeniškai nedalyvavo, o balsavo iš anksto raštu užpildydama biuletenį. Kadangi administratorius nebuvo įpareigotas pranešti apeliantei apie priimtus sprendimus, apeliantė, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, nebuvo tą pačią dieną informuota apie kreditorių komiteto priimtus sprendimus. Praėjus kuriam laikui, apeliantė pati paskambino administratoriui ir paprašė elektroniniu paštu jos atstovui persiųsti visą informaciją, susijusią su minėtame kreditorių komiteto posėdyje priimtais sprendimais. Atsižvelgiant į apeliantės prašymą, administratorius 2010 m. rugsėjo 23 d. išsiuntė jos atstovui elektroninį laišką su 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolu. Todėl apeliantė termino pateikti skundą nepraleido.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. įvyko BUAB „Arteta“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo priimti atitinkami sprendimai. Apeliantė (kreditorių komiteto narė) tiesiogiai posėdyje nedalyvavo, tačiau jame svarstomais klausimais iš anksto balsavo raštu užpildydama balsavimo raštu biuletenį (b. l. 7). Iš šio biuletenio matyti, kad apeliantė žinojo apie BUAB „Arteta“2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdį ir buvo susipažinusi su posėdžio darbotvarke. Be to, apeliantė balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad minėtame kreditorių komiteto posėdyje dalyvauti negalės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo.
Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau, kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Šalys neginčija, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo tvarka gali būti taikoma ir kreditorių komiteto posėdžio sprendimų apskundimui. Apeliantės teigimu, ji apie 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio priimtą sprendimą sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 23 d., t. y. kai bankroto administratorius apeliantės prašymu persiuntė apeliantės atstovui visą su minėtu kreditorių komiteto posėdžiu susijusią informaciją, todėl 2010 m. spalio 7 d. išsiųsdama skundą dėl posėdyje priimto sprendimo 14 dienų apskundimo termino nepraleido. Iš tiesų, pagal BUAB „Arteta“ 2010 m. rugpjūčio 6 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą bankroto administratoriaus informacijos teikimo tvarką kreditorių komiteto sprendimai nėra automatiškai siunčiami kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, o teikiami tik pagal jų prašymą (b. l. 24-25). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad BUAB „Arteta“ 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą apeliantė gavo tik 2010 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 8). Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad 14 dienų apskundimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo tos dienos, kurią kreditorius faktiškai sužinojo apie priimtą kreditorių komiteto sprendimą, bet ir nuo tos dienos, kurią kreditorius turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą. Minėta, kad apeliantė žinojo apie 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdį, buvo susipažinusi su posėdžio darbotvarke ir raštu balsavo posėdyje svarstomais klausimais. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė apie kreditorių komiteto posėdžio sprendimą turėjo sužinoti tą pačią dieną, kai vyko pats posėdis (2010 m. rugsėjo 10 d.). Apeliantė, būdama kreditorių komiteto nare, tačiau nedalyvaudama komiteto posėdyje, o raštu balsuodama posėdžio darbotvarkės klausimais, turėjo pareigą domėtis posėdyje vykusio balsavimo jame svarstomais klausimais rezultatais ir tą pareigą turėjo vykdyti nedelsiant. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvuodamas, tačiau teisingai nustatė, kad apeliantei apskundimo terminas pasibaigė 2010 m. rugsėjo 24 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė skundą dėl 2010 m. rugsėjo 10 d. kreditorių komiteto posėdžio sprendimo padavė 2010 m. spalio 7 d., t. y. praleisdama 14 dienų apskundimo terminą (b. l. 9).
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo netinkamais argumentais, tačiau tai neturėjo įtakos darant teisingą išvadą dėl atsisakymo priimti apeliantės skundą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 328 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.