Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-11-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-5286-377/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-11
Bylos Nr.
e2YT-5286-377/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5286-377/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01954-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 11 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z., atstovaujamos pagal (duomenys neskelbtini) A. F. (toliau – pareiškėja), pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Z. mirties(duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ji, jo sutuoktinė A. Z. pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji, A. Z. (iki santuokos sudarymo buvusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono CBAĮ biure sudarė santuoką su S. Z.. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Gyveno santuokos metu įsigytame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktinis S. Z. mirė. Pagal įstatymą, po S. Z. mirties buvo būtina per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau ji, būdama faktiškai vienintelė paveldėtoja po sutuoktinio mirties, į notarą nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo nepateikė. Po sutuoktinio mirties atsirado paveldimas turtas: butas, (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotas jos, A. Z. vardu. Nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas iš teisę turinčių paveldėti nesikreipė, tačiau po mirties atsiradusį palikimą priėmė tik ji, pradėdama paveldimą turtą valdyti. Ji disponavo ir valdė kaip savo po sutuoktinio mirties likusį jo turtą – liko gyventi santuokos metu įsigytame gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini) jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir pan. Šiuos veiksmus atliko iš karto po sutuoktinio mirties bei tęsia iki pat šiol. Be nekilnojamo turto liko ir visi sutuoktiniui priklausę asmeniniai daiktai, kilnojamieji ir buities apyvokos daiktai.

2022 m. birželio 10 d. ji kreipėsi į Tauragės rajono 3-ajį notarą dėl palikimo priėmimo įteisinimo. Tačiau praleido valiai išreiški skirtą terminą, o kitų rašytinų įrodymų, kad palikimą po sutuoktinio mirties priėmė tik ji, neturi, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodo, jog neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Palieka pareiškimą nagrinėti teismui.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja A. Z. yra palikėjo S. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono CBAĮ biure. Santuokos metu vaikų nesusilaukė. Gyvenant santuokoje(duomenys neskelbtini) įgijo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), teisiškai nuosavybės teise registruotas A. Z. vardu.

Po palikėjo S. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties tik pareiškėja rūpinosi jo paliktais asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei nekilnojamuoju turtu – dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini) liko jame gyventi, mokėjo visus su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Iš Tauragės rajono 3 - iojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po S. Z. mirties (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po palikėjo S. Z., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė A. Z. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo S. Z. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad A. Z. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl S. Z. teisės paveldėti jo vardu valdyto turto.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po S. Z. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo sutuoktinė A. Z., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jo sutuoktinė A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė