Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Daliui Bielskiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams J. T. ir R. J. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

9. Byloje sprendžiama dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10. Gimimo liudijimo (Trakų rajono civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovai J. T. ir R. J. yra L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

11. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) informacinės sistemos duomenų bazės išrašas patvirtina, kad R. J. nustatytas dalinis darbingumas.

12. VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, R. J. psichikos ir priklausomybių ligų stebimų pacientų grupei priklauso nuo 2008 m. birželio 2 d. Pas psichiatrą konsultacijai paskutinį kartą kreipėsi 2021 m. gegužės 14 d.

13. VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis, J. T. psichikos ir priklausomybių ligų stebimų pacientų grupei nepriklauso. Paskutinį kartą pas psichiatrą lankėsi 2016 m. spalio 25 d. Pas medicinos psichologą 2020 m. liepos 1 d. paskirtai konsultacijai neatvyko.

15. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P2E-1027 L. J. laikinoji globa nustatyta D. M. šeimoje.

16. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, laikina globėja tenkina vaiko poreikius, mergaitei yra skirtas atskiras kambarys. L. yra patenkinta gyvenimo sąlygomis. Namuose jaučiasi saugi, turi reikiamus daiktus, drabužius, priemones. Močiutė gamina skaniai, ir ji mėgsta valgyti močiutės pagamintą maistą. Bendrauti su mama nenori, labai bijo. Vaikas su biologiniais tėvais bendrauja retai. Su mama labai retai – tada, kai ji būna blaivi.

17. R. J. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 2 kartus 2019 m. Abu pažeidimai padaryti esant neblaiviam.

18. J. T. administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus yra bausta 16 kartų. Nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., kai buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų, J. T. administracine tvarka bausta 7 kartus, iš jų 5 kartus būnant neblaivia.

Dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo

19. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

20. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, neriboja vaiko teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis).

21. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovui R. J. nustatytas dalinis darbingumas. Jis serga psichikos liga. Vaiko laikinosios globėjos D. M. teigimu, tėvas, R. J. vaiką aplanko, pabendrauja su L., kartais paskambina, teikia vaikui išlaikymą. R. J. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 2 kartus 2019 m. Abu pažeidimai padaryti esant neblaiviam.

23. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškinio reikalavimu dėl jo atskyrimo sutiko. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių – dėl savo ligos, dėl kurios jis negali tinkamai auklėti ir rūpintis savo dukra L. J., jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, neturi pakankamai galimybių bei įgūdžių ir neužtikrina vaikui saugios aplinkos, taigi, negali įgyvendinti tėvo valdžios savo dukros interesais. Todėl, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvo atskyrimo tenkinti ir atskirti nepilnametę L. J. nuo jos tėvo R. J., neapribojant jo kaip tėvo teisių (CK 3.179 straipsnis).

Dėl motinos valdžios apribojimo

24. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

25. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

26. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

27. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. T.yra iš esmės nusišalinusi nuo savo dukros L. J.auklėjimo ir priežiūros, tarp motinos (atsakovės) ir dukters L. J.dėl atsakovės kaltės nėra iš esmės jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovė dukrą lanko labai retai, jos neaugina, nesidomi jos pasiekimais, nededa jokių pastangų, kad būtų atstatytas motinos ir dukros ryšys, neteikia dukrai išlaikymo. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau nededa pastangų čia problemą spręsti, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais.

29. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią dukros L. J. atžvilgiu. Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

30. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

31. Neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu bei atskyrus nepilnametį vaiką nuo tėvo, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, L. J. gyvenamoji vieta nustatytina su senele D. M., jos gyvenamojoje vietoje, kur vaikas gyvena šiuo metu (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo

32. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

33. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

34. Bylos duomenimis atsakovė J. T. nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, jai neįgalumas nenustatytas, ji daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jos sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Atsakovė nenurodė, kokių priemonių ėmėsi, siekdama susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti prie savo turtinės padėties gerinimo (CPK 178 straipsnis). Taigi, nors atsakovės turtinė padėtis nėra gera, tačiau atsakovė neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdama gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties vertintinos kaip nesudarančios teisinio pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovės išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. J. dydį.

35. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės 315 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas vaikui užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Todėl iš atsakovės nepilnamečiam vaikui L. J.priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 315 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

36. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis – 200 Eur per mėnesį, su kuriuo sutinka (jo – atitinkamo išlaikymo dydžio, neginčija) ir atsakovo atstovė, atitinka dabartinę atsakovo turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių šioje ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai šioje sprendimo dalyje nepateikiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytas minimalus valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumos dydis, t. y. minimali nepriteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 46,46 Eur.

39. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos tėvo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės L. J. atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamąją vietą D. M. gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės J. T. nepilnamečiam vaikui L. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. rugpjūčio 31 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. J. nepilnamečiam vaikui L. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. rugpjūčio 31 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pavesti D. M. uzufrukto teise tvarkyti L. J. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.

Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.