Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė 116-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Ateitis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. 2 972,99 Eur: 1 234,50 Eur paskolos, 832,63 Eur palūkanų, 905,86 Eur delspinigių, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 116-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Ateitis“ administruoja namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovui šiame name asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vadovaudamasi ieškovės įstatų 11 punktu, 2010 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė, pagal investicijų projektą Nr. V0332 pagal daugiabučių namų modernizavo programą 2008-2010 metams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 243), daugiabučio namo renovavimui su AB banku SNORAS sudarė kredito sutartį Nr. 031-03450 250 000 Lt (72 405 Eur) sumai. Pagal ieškovės pateiktą renovacijos darbų įkainių ir paramos paskaičiavimo lentelę, gyventojui, kurio butas yra su balkonu (t. y. toks kaip atsakovo), mokėtina kredito suma yra 104,31 Lt (30,21 Eur) už kv. m. Ieškovė paskaičiavo bendrą atsakovui mokėtiną paskolos dalį, kuri, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančio buto plotą (61,52 kv. m.), buvo 6 586,01 Lt (1 907,44 Eur). AB banko SNORAS kreditorių komiteto sprendimų pagrindu, 2015 m. liepos 31 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi ir kitais susijusiais dokumentais AB banko SNORAS turto dalis – reikalavimo teisės ir kt., kylantys ar susiję su paskolų portfeliu, buvo perleista pasirinktam pirkėjui UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Pagal kredito sutartį, tiek bankrutavęs AB bankas SNORAS, tiek dabar kredito sutartį perėmusi UAB „Baltijos kredito sprendimai“ kiekvieną mėnesį suformuoja pranešimą, kuriame nurodo, kokia bus nurašyta iš ieškovės sąskaitos suma, o ieškovė kiekvieno mėnesio mokėtiną paskolos dalį ir palūkanų sumą išdalija kiekvieno daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto savininkui, nesumokėjusiam paskolos, proporcingai nesumokėtos paskolos daliai, ir įmeta į kiekvieno buto pašto dėžutę pranešimą apie už renovaciją priskaičiuotas sumas. Ieškovės teigimu, atsakovas pareigos mokėti įmokas už kreditą, paimtą namo renovacijos darbams, nevykdo ir yra skolingas 2 972,99 Eur sumą, kurią sudaro 1 234,50 Eur paskolos suma, 832,63 Eur palūkanos ir 905,86 Eur delspinigiai.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.Atsakovas R. S. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad nedalyvavo sprendimo dėl kredito sutarties sudarymo daugiabučio namo renovavimui (modernizavimui) procese ir nei apie butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, nei apie priimtą sprendimą jam nebuvo žinoma, nors ieškinyje ir teigiama, kad sprendimas sudaryti kredito sutartį daugiabučio namo renovavimui buvo priimtas bendru daugiabučio namo savininkų sprendimu. Pats bendrijos susirinkimo metu priimtas sprendimas atsakovui taip pat nebuvo pateiktas. Pažymėjo, kad daugiabučio namo renovavimo darbai vyko 2010 metais, ir tuometinė bendrijos pirmininkė atsakovui viešai nurodė (dalyvaujant kitiems asmenims), jog jam apskritai nereikės mokėti už jo buto atnaujinimo (modernizavimo) darbus, todėl atsakovas dėl renovacijos paskolos ir palūkanų kompensavimo papildomai niekur nesikreipė. Kaip paaiškėjo gavus ieškovės pretenziją dėl skolos sumokėjimo, renovacijos vykdymo metu, t. y. dar 2010 metais, atsakovas turėjo kreiptis į Vilniaus socialinės paramos skyrių, per kurį atsakovui turėjo būti skirta kompensacija už renovacijos paskolą ir palūkanas. Renovacijos metu atsakovas atitiko visas būtinas sąlygas kompensacijai gauti, t. y. atsakovui buvo skirta kompensacija už karštą ir šaltą vandenį, todėl jam pagal galiojusius teisės aktus būtų buvusi skirta kompensacija už renovacijos paskolą ir palūkanas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad bendrijos pirmininkė (tuometinė ieškovės atstovė) suklaidino atsakovą nurodydama, kad jam renovacija nieko nekainuoja ir nieko papildomai nereikia daryti, be to, papildomai nebuvo pateikta jokia informacija, kad asmenys, kuriems skirtos kompensacijos už karštą ir šaltą vandenį, turi kreiptis į kompetentingas institucijas dėl kompensacijos dokumentų sutvarkymo, reikalavimas sumokėti paskolos dalį, tenkančią atsakovui, yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, praėjus eilei metų po renovacijos proceso jam tebuvo pateikta informacija apie jo įsiskolinimą jau atlikus renovavimo (modernizavimo) darbus, nepateikiant jokių įsiskolinimą pagrindžiančių dokumentų. Be to, atsakovo butui nebuvo suteikta buto atnaujinimo (modernizavimo) paslauga, t. y. atsakovo butas nebuvo apšiltintas, atsakovo bute nebuvo pakeisti langai, nebuvo pakeistos balkono durys, balkono apšiltinimas nebuvo sutvarkytas, nors šie statybos rangos darbai turėjo sudaryti esminę apšiltinimo proceso dalį.Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas žinojo apie renovacijos darbus nuo pat pradžių. Atsakovas pats nurodo, kad renovacijos darbai vyko 2010 metais ir tuometinės bendrijos pirmininkės buvo informuotas apie renovacijos darbus, todėl atsakovo argumentas, kad jis negalėjo žinoti apie renovacijos darbus, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš atsakovo pateiktų visų medicininių išrašų matyti, kad atsakovas tuo metu, kai buvo imama banko paskola, neturėjo jokios traumos ir turėjo visas galimybes dalyvauti visuotiniame butų savininkų susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl daugiabučio namo renovacijos, todėl atsakovo argumentas, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti bendrijos susirinkime, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo argumentas, kad dėl renovacijos darbų jis buvo suklaidintas tuometinės bendrijos pirmininkės, yra visiškai nepagrįstas, ir daryti išvadą, kad taip atsakovo teisės buvo pažeistos, nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė jokių su šiuo argumentu susijusių įrodymų, ir toks jo argumentas tik dar kartą patvirtina, kad atsakovas nuo pat pradžių žinojo apie daugiabučio namo renovacijos darbus bei apie ieškovės vardu paimtą paskolą šiems darbams vykdyti. Ieškovė pažymėjo, kad renovacijos darbai yra atliekami visam namui bendrai, o ne išimtinai tik keliems atskiriems butams; taip pat paskolos suma buvo imama visam daugiabučio namo modernizavimui, o ne atskiroms namo dalims. Po to, kai buvo atlikti namo renovacijos darbai, nei vienas butų savininkas, įskaitant ir atsakovą, nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, todėl dabar atsakovo teiginiai, kad rangos darbai nebuvo įvykdyti, laikytini visiškai nepagrįstais.

Atsakovas R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudyti S. T. bei A. M., taip pat priimti naujus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad atitinka sąlygas, kurioms esant asmuo turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, t. y. yra kreipęsis dėl piniginės socialinės paramos pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, ši parama (šildymo išlaidų kompensacija) jam nuo 2008 m. liepos 1 d. yra suteikta ir iki šiol nėra nutrūkusi.Atsakovas dar prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo buvo išsamiai nurodęs, kad 2010 metais tuometinė ieškovės pirmininkė A. P. A. atsakovui nurodė, kad jam už renovaciją mokėti nieko nereikės ir pačiam nereikia niekur kreiptis. Žinodama apie atsakovo teisę gauti kredito ir palūkanų kompensaciją, jo gaunamą kompensaciją už šildymą, taip pat sunkią sveikatos būklę, pirmininkė tokiu būdu ne tik suklaidino atsakovą, kad jam nieko daryti nereikia, tačiau ir neapskaičiavo atsakovui tenkančios kredito ir palūkanų sumos, neparengė dokumentų, kurie buvo būtini, kad atsakovas galėtų kreiptis dėl kompensacijos. Tokius dokumentus ieškovė, atsakovui pareikalavus per teismą, pateikė tik šiame teismo procese. Pažyma su visais duomenimis atsakovui buvo išduota tik 2016 metų spalio mėnesį, kurią gavęs atsakovas nedelsdamas kreipėsi dėl kredito ir palūkanų kompensacijos, deja, vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, atsakovui buvo skirta tik kompensacija už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Taigi būtent dėl ieškovės veiksmų susidarė situacija, kad nors atsakovas teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją nėra praradęs (t. y. neprarado ir subjektinės teisės į kredito bei palūkanų kompensaciją), ši kompensacija už ankstesnį nei 2016 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį, t. y. atgaline data, jam negali būti suteikta.Vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių 4 punkto nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, kad bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams visuose išoriniuose santykiuose, taip pat atsižvelgiant į bendrijos įstatuose įtvirtintą tikslą – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, tai reiškia – ir ginti narių ekonominius bei kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu, darytina išvada, kad būtent ieškovė pirmiausia turėjo imtis visų įmanomų priemonių skiriamai paramai tinkamai įforminti, įskaitant ir daugiabučio namo butų savininkų informavimą apie projekto įgyvendinimo procedūras, galimybę pasinaudoti valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas už butų savininkus, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė suklaidino atsakovą, kompensacijai reikalingus dokumentus pateikė po 6 metų ir tik po to, kai pati kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, patvirtina ieškovę šiurkščiai pažeidus visas nurodytas pareigas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.259 straipsnio 1-2 dalimis, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Ieškovei tinkamai nevykdžius administravimo ir bendradarbiavimo pareigų, vien dėl ieškovės kaltės atsakovui nebuvo suteikta kompensacija už ankstesnį laikotarpį nei 2016 m. rugpjūčio 1 d., o atsakovui nepagrįstai perkelta pareiga įrodyti, kad ieškovė modernizavimo programos įgyvendinimo procesą administravo tinkamai.Priešingai nei sprendė teismas, pagal savo tuometinę sveikatos būklę, atsakovas buvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Bendrijos pirmininkas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad į jį atsakovo vardu, su tikslu spręsti su renovacija susijusius klausimus, buvo kreipusis ir atsakovui tuo metu skirta socialinė darbuotoja S. U.. Atsakovas prašė teismo šią socialinę darbuotoją iškviesti liudyti, tačiau teismas atsakovo prašymo netenkino.Atsakovas visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis bandė įrodyti, kad renovacijos darbai nebuvo atlikti, tačiau nepagrįsti teismo procesiniai sprendimai užkirto tam kelią. Teismui nepagrįstai atmetus visus atsakovo procesinius prašymus (skirti ekspertizę arba surengti išvažiuojamąjį posėdį, išreikalauti iš ieškovės daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektą), kurių tikslas buvo įstatymo nustatyta tvarka surinkti įrodymus apie renovacijos (dalinį) neatlikimą bei statybos darbų defektus ir kurie yra įprastai reiškiami ir tenkinami tokios pobūdžio bylose, atsakovui tapo objektyviai neįmanoma įrodyti jo atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes, ir taip buvo apribota jo teisė į teisminę gynybą.Ieškovės pateiktuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad renovacijai skirta suma apima langų keitimą, balkonų apdailą, bendrus šiltinimo darbus. Taigi atsakovo bute neatlikus langų keitimo, balkono apdailos, šios sumos turėjo būti išskaičiuotos kaip sutaupytos, tačiau ieškovė jų vis tiek reikalauja iš atsakovo. Pati ieškovė pripažino, kad langai, balkono durys atsakovo bute nepakeisti, o balkono apdaila neatlikta.Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą ieškinio reikalavimams dėl palūkanų ir delspinigių pagal kredito sutartį priteisimo taikyti ieškinio senatį, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų.Jei ieškovė, būdama įsitikinusi savo pozicijos teisėtumu, dėl skolos priteisimo būtų kreipusis iš karto 2010-2011 metais, tokiu atveju atsakovas dar galimai būtų spėjęs gauti kredito kompensaciją ir nebūtų susidariusi tokio dydžio palūkanų bei delspinigių suma. Taigi šiuo atveju ieškovė elgėsi nesąžiningai, ir dėl to toks jos elgesys negali būti kompensuojamas atsakovo sąskaita.Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteistos ieškovės turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui.Atsakovas prašė teismo, pripažinus pagrįstais visus ar dalį ieškovo reikalavimų, išdėstyti sprendimo vykdymą ne mažiau kaip 36 mėnesiams, tačiau skundžiamame sprendime teismas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepasisakė.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė 116-oji daugiabučio namo savininkų bendrija „Ateitis“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Bendrijos funkcijos administruojant daugiabutį – valdyti ir administruoti bendro naudojimo objektus, tvarkyti ūkinius ir finansinius reikalus. Į bendrijos funkcijas neįeina tvarkyti asmeninius kiekvieno daugiabučio buto savininko reikalus, jų vardu teikti prašymus, susižinoti, ar savininkas turi teisę gauti išlaidų kompensaciją ir kita.Apeliantas, siekdamas gauti renovacijos išlaidų kompensaciją, turėjo pareigą domėtis, kokie dokumentai ir per kokį laikotarpį privalo būti pateikti atitinkamoms institucijoms.Apeliantui nuo 2014 m. vasario 1 d. buvo paskirta socialinė pagalba į namus, tad atmestini apelianto teiginiai, kad jis dėl prastos sveikatos negalėjo tinkamai pasirūpinti savimi ir rūpintis kompensacijos klausimais.Apeliantas ne tik pats nesikreipė į jokias institucijas pagalbos dėl kompensacijos suteikimo, bet ir nesiklausė buvusios bendrijos pirmininkės patarimų susitvarkyti dokumentus. Tad apelianto teiginiai, kad jis dėl ieškovės kaltės negavo kompensacijos ir dėl to neprivalo bendrijai sumokėti skolos, yra nepagrįsti.Daugiabučio gyventojai visuotiniame gyventojų susirinkime, vykusiame 2009 m. rugpjūčio 13 d., nusprendė, kad bus atliekama bendra daugiabučio renovacija, į kurią įėjo stogo rekonstravimas, fasado sienų apšiltinimas, tinkavimas, dažymas. Taip pat daugumos gyventojų buvo nuspręsta, kad butų savininkai, norintys, kad jų butuose būtų už papildomą kainą pakeisti buto langai ir balkonų durys, turėjo pateikti bendrijai prašymus. Apeliantas niekada nesikreipė į ieškovę su prašymu atlikti langų ir balkono durų pakeitimo darbus jo bute.Apeliantas klaidingai nurodo, kad jis turi sumokėti už tai, kas nėra padaryta, t. y. už langus ir balkono duris, kurie jo bute nėra pakeisti. Į bendrą renovacijos išlaidų sumą įėjo tik daugiabučio bendro naudojimo objektai – stogo, fasado renovacija, laiptinių ir rūsių langų keitimas. Jeigu daugiabučio butų savininkai pageidavo, kad jų butuose būtų pakeisti langai ir balkonų durys, jie turėjo ne tik pateikti prašymą, bet ir apmokėti proporcingai didesnę renovacijos išlaidų sumą.Renovacija buvo baigta dar 2010 metais, nei apeliantas, nei kiti daugiabučio gyventojai nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, dėl šios priežasties 2010 m. spalio 15 d. buvo pasirašytas atliktų darbų pagal Rangos sutartį priėmimo-perdavimo aktas. Vadovaujantis CK 6.666 straipsnio 2 dalimi, kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. CK 6.667 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.Apeliantas su kita šalimi nebendradarbiavo, per protingą terminą dėl neva nekokybiškai atliktų renovacijos darbų nesikreipė nei į ieškovę, nei į rangovą, nors tokią pareigą turėjo. Tik daugiau kaip po 6 metų nuo renovacijos darbų priėmimo apeliantas kelia versiją, kad darbai atlikti nekokybiškai, dėl to jis neturįs pareigos už juos sumokėti. Tokie apelianto teiginiai yra nelogiški ir nepagrįsti, jeigu jis manė, kad renovacija atlikta netinkamai, su broku, apie tai jis turėjo pareigą informuoti arba ieškovę, arba rangovą.Manytina, kad šiuo atveju teismui nekilo klausimų dėl skolos egzistavimo ir jis nematė jokio pagrindo skirti gan brangiai kainuojančios ekspertizės. Be to, tai, kad nebuvo būtina skirti ekspertizės, patvirtina ir tai, kad apeliantas ekspertui kėlė klausimus, dėl kurių ginčo byloje nebuvo; kiti klausimai nėra šios bylos dalykas, nes eksperto išvada nei patvirtintų, nei paneigtų egzistuojančios apelianto skolos bendrijai. Apeliantas, vis tiek manydamas, kad šioje byloje reikalinga ekspertizė, turėjo teisę kreiptis į ekspertus savo iniciatyva.Bendrija yra tik tarpininkas tarp daugiabučio namo butų savininkų ir trečiųjų šalių – rangovų, bankų ir kita – ir neturi pareigos atsakyti už, pasak apelianto, nekokybiškai atliktą renovaciją. Be to, net jeigu paaiškėtų, kad renovacija buvo iš tiesų nekokybiška, dėl apelianto neveikimo ir nepranešimo apie tai bendrija prarado teisę laiku kreiptis į rangovą dėl darbų trūkumų ištaisymo.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.Kadangi bendrija yra tik tarpininkė išoriniuose santykiuose su banku, o apeliantas yra skolininkas, už kurį jo prievolė yra visiškai įvykdyta, bendrija turi teisę į visos susidariusios skolos atlyginimą. Ieškinio senatis galėtų būti taikoma tuomet, jeigu ieškovė prašytų priteisti palūkanas ar delspinigius, tačiau ieškovė to neprašo, reikalavime formuojamas tik skolos priteisimas. Dėl šios priežasties, kad bendrija jau yra įvykdžiusi prievolę už apeliantą, senaties terminai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo šioje byloje netaikytini.Apeliantas neįrodė, dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo pateikti naujų įrodymų anksčiau. Be to, ir nauji įrodymai nepaneigia, kad apeliantas yra skolingas bendrijai už nesumokėtus renovacijos darbus.