- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-211-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00430-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- D. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Antanas Pliauga
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei N. S. ir jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1065-292/2010 pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovams D. S., V. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo byloje Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. S. 2010 m. vasario 2 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2009-05-11 sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. S. ir V. S., notarinio registro Nr. 2219, dėl 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 332, nutraukimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas D. S. yra jos sutuoktinis, santuoka užregistruota 2002-04-06. Santuoka nenutraukta, tačiau Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal atsakovo D. S. ieškinį jai dėl santuokos nutraukimo. Byla sustabdyta, kol nebus išnagrinėta ši byla, kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo. 2005-01-13 atsakovas D. S. santuokoje iš savo brolio V. S. įgijo jam bendrosios dalinės nuosavybės teise su D. S. priklausančio 0,0730 ha bendro ploto sklypo 215/730 dalių, esančio (duomenys neskelbtini) ir 57/200 dalis gyvenamojo namo su pagalbinio ūkio pastatais. Žemės sklypo ir statinių dalys buvo nupirktos už 20 000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol Nekilnojamo turto registre neįregistruota. Šis turtas įgytas santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų, kadangi tuo metu jie skyrium negyveno, vedė bendrą ūkį. Todėl turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas. Pirkimo-pardavimo sutartyje notarė N. L. D. S. išaiškino CK 3.87 str. 1 d. turinį, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nutraukiant šią sutartį, notarė negalėjo tvirtinti sutarties dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo be jos sutikimo, todėl ši sutartis pripažintina negaliojančia, kaip neteisėta ir nesukelianti jokių teisinių padarinių (b. l. 1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 18 d. sprendimu (b. l. 70-73) ieškinį atmetė, priteisė iš N. S. 200,- Lt išlaidų valstybei už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 18,- Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ginčas kildintinas ne tik iš šeimos teisinių santykių, bet ir iš teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, daiktinių teisių įregistravimo tvarką ir sandorių sudarymo bei panaikinimo principus. Teismas vadovavosi CK 3.92 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisykle, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Tačiau sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu gali sudaryti tik abu sutuoktiniai (CK 3.92 str. 4 d.) dėl tokių sandorių padarinių svarbumo šeimai, todėl šiuo atveju nėra svarbu, kad šalys įgijusios turtą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe neįregistravo jo viešame registre kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, t. y. kad bendrosios jungtinės nuosavybės faktas nebuvo paviešintas, nes reikalavimas registruoti turtą viešuose registruose nustatomas viešajam interesui kontroliuoti, siekiant apsaugoti tiek savininkų, tiek trečiųjų asmenų interesus, kad jie negalėtų teigti nežinoję ar negalėję žinoti jį esant bendrąja jungtine nuosavybe ir su tuo susijusių ribojimų. Teismas atmetė ir sutarčių laisvės principo argumentą, kuris leidžia sutartį sudariusioms šalims nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu, nes pirmiausia tiek santuokoje esantiems asmenims sandoriu įgyjant nekilnojamąjį turtą, tiek šiuo turtu disponuojant, remiamasi šeimos santykius reglamentuojančiais įstatymais. Teismas nurodė, kad ieškovė prašydama pripažinti sandorį, kuriuo buvo nutraukta nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartis rėmėsi tik ta aplinkybe, kad toks sandoris negalėjo būti sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tačiau visiškai neįrodinėjo, kad atsakovas V. S. buvo nesąžiningas, sudarydamas ginčijamą sandorį. Priešingai, bylos medžiaga nustatyta, kad jis buvo atidėjęs pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos - sumokėti kainą už nupirktą daiktą vykdymą iki 2007 metų ir atsakovui neįvykdžius sutarties sąlygos, sutartį nutraukė, gindamas savo, kaip kreditoriaus interesus, todėl jo nesąžiningumo nėra. Pažymėtina, kad ieškovė, įgijusi turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat turėjo prievolę vykdyti sutarties sąlygą - sumokėti iki sutartimi nustatyto termino 13 000,- Lt. Tačiau kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir faktinių bylos aplinkybių, šios prievolės nevykdė, gyveno skyrium, prie turto išlaikymo neprisidėjo. Teismas sprendė, kad sandorių pripažinimas negaliojančiais, kaip civilinių teisių gynimo būdas gali būti taikomas tik tada, kai privataus ar viešo intereso negalima apginti kitais civilinių teisių gynimo būdais. Ieškovė ginčą kildina iš santuokoje įgyto turto pasidalijimo, tačiau neaišku, kokių tikslų siekiama, panaikinus sandorį sugrąžinti sandorio šalis į pirmykštę padėtį, nes nutraukiant santuoką, dalijamas ne tik turtas, bet ir bendros sutuoktinių prievolės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 79-83) ieškovė N. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
1. 2005 sausio mėn. 13 d. įforminant pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. 332, tarp šalių, notarė N. L. šios sutarties 6.5 punkte atsakovui D. S. išaiškino CK 3.87 str. 1 d. turinį, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Šalis, prieš kurią taikoma prezumpcija, norėdama šią nuginčyti, turi pateikti ją paneigiančių leistinų įrodymų. Nei atsakovai, nei teismas to neginčija ir jokių konkrečių įrodymų dėl to nepateikia. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ieškovui perkėlė pareigą įrodyti, kad pagal 2005 sausio mėn. 13 d. sudarytą sutartį įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir, kad 2009-05-11 sudarant sutartį Nr. 2219 buvo reikalingas ieškovės sutikimas. Remiantis CK 3.92 str. 3 d. preziumuojama, kad sutuoktinis sudaro sandorius, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Šiuo atveju prezumpcija reiškia, kad asmuo sudarantis sandorius su sutuoktiniu, gali netikrinti ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad toks sutikimas yra, tačiau remiantis CK 3.92 str. 4 d. sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Šiuo atveju sutikimas sudaryti sandorį nėra preziumuojamas ir neužtenka jo išreikšti žodžiu ar raštu. Sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų suvaržymu, kurių padariniai yra svarbūs šeimai, gali būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių ir prezumpcija negali būti taikoma. 2009-05-11 sudarant sutartį Nr. 2219, šiame sandoryje ieškovė nedalyvavo ir visiškai nieko apie jį nežinojo. Tokiu atveju sutuoktinis, kuriam nebuvo pranešta apie tokį sandorį ir kuris nebuvo pakviestas jame dalyvauti, gali kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nežiūrint į tai, ar kita sandorio šalis buvo sąžininga ar ne. Todėl teismas visiškai nepagrįstai atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovo V. S. nesąžiningumo. Šiuo atveju įstatymų leidėjas laikosi nuomonės, kad yra nesvarbu ar atsakovas V. S. buvęs sąžiningas ar ne, tokiomis aplinkybėmis sudarytas sandoris yra negaliojantis.
2. Teismas nesigilino į faktines bylos aplinkybes ir veikė labai pasyviai, nes jam liko neaišku kokių tikslų siekiama, panaikinus sandorį, sugrąžinti sandorio šalis į pirmykštę padėtį. Ginčas dėl 2009-05-11 sudaryto sandorio Nr. 2219 kilo atsakovui D. S. pareiškus norą nutraukti santuoką ir visiškai neteisingai sudarius santuokoje įgyto turto padalijimo balansą. Atsakovas D. S. sąmoningai stengėsi šį sandorį sudaryti be ieškovės, nes tokiu būdu stengėsi sumažinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą ir, santuokos nutraukimo atveju, dalintiną turtą. Sudarius 2009-05-11 sandorį Nr. 2219, po devynių dienų, t. y. 2009-05-20 atsakovas D. S. teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Tai akivaizdžiai patvirtina faktą, kad tokiu būdu D. S. siekė sumažinti bendrą dalintiną santuokoje įgytą turtą. Sandorį pripažinti negaliojančiu yra svarbu tam, kad nutraukiant santuoką būtų sudarytas teisingas santuokoje įgyto turto balansas ir nenukentėtų ieškovės ir nepilnamečio vaiko turtiniai interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Ieškovė su atsakovu D. S. jau penkerius metus kartu negyvena, visą tą laiką jis nesirūpino nepilnametės dukros išlaikymu, jos poreikių tenkinimu, jos materialine gerove. Tik nutraukus santuoką, pirkimo-pardavimo sutartis dėl minėto turto, vėl bus sudaryta. Atsakovas D. S. iki šiol gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), dėl kurio 2005-01-13 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 332 ir 2009-05-11 sutartis Nr. 2219.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimuose sutarties nutraukimą motyvuoja tuo, kad D. S. nesumokėjo likusios sandoryje numatytos 13000,- Lt sumos iki sutartyje nustatyto 2007-01-13 termino. Šis faktas kelia daug abejonių, kadangi sutartis buvo nutraukta prieš pat teismui pateikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, t. y. 2009-05-11, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sutartyje nustatyto termino likusiai pinigų sumai sumokėti. Dėl šio itin svarbaus fakto, teismas priimdamas sprendimą visiškai nepasisako tuo pažeisdamas CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą, kuris teismą įpareigoja tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Be to, santuokoje su atsakovu D. S. 2003-09-18 buvo įgytas 0,0562 ha žemės sklypas, esantis Alytaus r. sav. SB „Dzūkija“, registro Nr. 33/3902, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo pastatas šiame sklype registro Nr. 60/78894, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kuriuos sumokėjo ieškovė. Dalį pinigų, t. y. 5000 Lt jai davė tėvas V. L., tai patvirtina pridėta banko ataskaita. VĮ Registrų centre šis nekilnojamasis turtas įregistruotas tokiu būdu: l/2 dalis 0,0562 ha žemės sklypo, esančio Alytaus r. sav. SB „Dzūkija“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis sodo pastato, esančio šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės N. S., vardu, o kita 1/2 dalis 0,0562 ha žemės sklypo, esančio Alytaus r. sav. SB „Dzūkija“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis sodo pastato, esančio šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. S. vardu. V. S., įsigyjant šį turtą, piniginėmis lėšomis visiškai neprisidėjo. Šalys buvo sutarę, kad sutuoktiniui D. S. perkant V. S. priklausančią sklypo ir pastatų dalį, esančius (duomenys neskelbtini), jam bus sumokėta 7 000,- Lt, o likusius 13 000,- Lt jis laikys sumokėtais, nes jam užrašyta 1/2 dalis 0,0562 ha žemės sklypo, esančio Alytaus r. sav. SB „Dzūkija“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis sodo pastato, esančio šiame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai matyti, kad atsakovai V. S. ir D. S. neturėjo jokio pagrindo nutraukti 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 332, nes D. S. nebuvo V. S. skolininkas. Atsakovai šią reikšmingą aplinkybę teisme nutylėjo, o ieškovė ją prisiminė jau po teismo posėdžio.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91-92) atsakovas D.S. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sudarant ginčo sutartį atsakovas su ieškove jau kartu nebegyveno, jis turėjo draugę, ketino nutraukti su žmona santuoką ir buvo įsitikinęs, kad pirkdamas iš brolio jo dalį namų valdos, ją perka ir įsipareigoja už ją sumokėti vienas pats. Pirmą dalį pinigų įnešė iš pajamų, uždirbtų užsienyje, o vėliau darbo neturėjo ir negalėjo įsipareigojimo vykdyti, dėl ko brolis kreipėsi į notarę, kad nutraukti sutartį, nes ji nebuvo vykdoma.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Šioje byloje ieškovė ginčijo sutuoktinio 2009-05-11 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo sandorį, kuriuo jis nutraukė su pardavėju (savo broliu) 2005-01-13 sudarytą žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies pirkimo sutartį. Ieškovė savo ieškinį grindė tuo, jog ginčijamą sandorį, susijusį su bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto perleidimu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai (CK 3.92 str. 4 d.).
Byloje nustatyta, kad 2005-01-13 tarp atsakovų D. S. (ieškovės sutuoktinio) ir V. S. buvo sudaryta dalies žemės sklypo ir dalies gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtinta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas D. S. įsipareigojo nupirkti iš brolio nurodytą nekilnojamąjį turtą ir sumokėti 20000,- Lt iki 2007-01-13 (6-11 b.l.). Tą pačią dieną, t.y. 2005-01-13, atsakovai sudarė žemės sklypo su pastatais perdavimo-priėmimo aktą (10 b.l.). Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 3.398 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirkėjas ir pardavėjas pasirašė perdavimo-priėmimo aktą, todėl nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą perėjo pirkėjui.
Sutarties 6.5. punkte nurodyta, kad D. S. paaiškintas CK 3.87 str. 1 d. turinys, kad turtas įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia sutarties nuostata patvirtina, kad tiek pirkimo-pardavimo sutarties šalys, kurie yra broliai, tiek notarė, tvirtinusi sutartį, žinojo, kad pirkėjas turtą įsigyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl akivaizdu, jog nekilnojamasis turtas, įsigytas 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tapo ieškovės ir atsakovo D. S. bendrąja jungtine nuosavybe. Ta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, be to, tai, jog registre nebuvo nurodyta, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė, nepanaikinta šio turto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, teisinio statuso. Visų pirma, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties neįregistravimas nedaro jos negaliojančia, nes to nenumato CK (CK 1.94 str.). Antra, neįregistruotas sandoris jo šalims galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.). Trečia, CK 1.75 straipsnio 2 dalies ir 6.393 straipsnio 3 dalies prasme trečiaisiais asmenimis, prieš kuriuos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre, laikomi tik tie asmenys, kurie nebuvo neįregistruoto sandorio šalimis ar nedalyvavo jį sudarant, t.y. neturėjo ir negalėjo žinoti apie jo egzistavimą. Šiuo atveju taip nėra, atsakovas V. S. buvo 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties šalis, o trečiasis asmuo byloje notarė N. L. šį sandorį tvirtino. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek atsakovas V. S., tiek trečiasis asmuo byloje notarė N. L. žinojo, kad atsakovas D. S. nekilnojamąjį turtą 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri nebuvo registruota viešajame registre, įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas, kai nuosavybės teisė jau perėjusi pirkėjui, yra nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, nes pirkėjas, nutraukdamas sutartį, disponuoja įsigytu turtu. Sandorių, kuriais perleidžiami nekilnojamieji daiktai, esantys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sudarymo, taip pat tokių sandorių nuginčijamo tvarka reglamentuojama specialiųjų šeimos teisės normų (CK 3.92, 3.96 straipsniai). CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad nutraukiant 2005-01-13 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nedalyvavo, be to, sutuoktiniui nebuvo išdavusi įgaliojimo sudaryti tokį sandorį.
Nustačius, kad nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jo perleidimo sandoris yra sudarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ar be jo įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Šioje teisės normoje nustatyta, kad sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių (CK 3.92 straipsnio 4 dalis) gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Taigi šioje teisės normoje nustatyta išimtis – kitos sandorio šalies nesąžiningumas – yra reikšminga tuo atveju, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba valstybės registrą tvarkančiai institucijai suteikė neteisingų duomenų. Apgaule laikomi tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio sudarymo aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovė ar jos sutuoktinis atsakovas D. S. būtų atlikę kokius nors apgaulingus veiksmus, siekdami nuslėpti santuokos faktą ir turto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, teisinį statusą, nuo pardavėjo V. S. ar notarės. Priešingai, kaip jau minėta, 2005-01-13 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 punktas patvirtina, kad tiek pardavėjui V. S. (pirkėjo broliui), tiek notarei buvo žinoma, jog pirkėjas D. S. turtą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 2009-05-11 sutartis dėl 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo gali būti pripažinta negaliojančia, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turėjo įrodyti atsakovo V. S. nesąžiningumą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos pripažinti 2009-05-11 sutartį dėl 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo negaliojančia, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti.
Nors ieškovė ieškiniu neprašė taikyti restitucijos, tačiau pripažinus negaliojančia 2009-05-11 sutartį dėl 2005-01-13 pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo negaliojančia, teismas turi taikyti restituciją savo iniciatyva (ex officio) (CK 6.145 str. 1 d.). Tokią savo išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, jog reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, kuris patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis). Taikant restituciją ieškovei ir atsakovui D. S. turi būti grąžinta 215/730 dalis žemės sklypo ir 57/200 dalis gyvenamojo namo su pagalbinio ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), o pardavėjui atsakovui V. S. 7000,- Lt.
Patenkinus apeliacinį skundą, kitaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovei priteistina po 300,- LT žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei po 323,09,- Lt už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.) (4; 21; 61; 76; 102 b.l.). Taip pat valstybei iš atsakovo V. S. priteistina 300,- Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė, kuriai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų šios pagalbos išlaidų, buvo atleista (5 b.l.) bei 323,09 Lt valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. sutartį, notarinio registro Nr.2219, sudarytą tarp D. S. ir V. S., kuria nutraukta 2005 m. sausio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr.332, sudaryta tarp D. S. ir V. S. dėl 0,0730 ha žemės sklypo 215/730 dalių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/200 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalies kitų statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei N. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų D. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) po 623,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 623,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.