- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 1-745-972/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44135-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- R. D.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės I. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. D. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariams: 2015-08-08, apie 00:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė kumščiu vieną kartą sutuoktinei D. D. į dešinę akį, po to sugriebęs suspaudė dešinę ranką bei stūmė ją, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo pat metu sūnui D. D., mėginusiam apginti motiną, vieną kartą smogė delnu į dešinį apatinį žandikaulį ir tokiu būdu padarė jam poodinę kraujosruvą smakro dešinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. D. apklausos metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015-08-07 po darbo išgėrė alaus. Apie 22:30 val. grįžus į namus, sutuoktinė pradėjo priekaištauti dėl jo gyvenimo būdo, dėl to, kad išgeria, nuolat kartojo eiti miegoti, ir tai jį sunervino. Buto balkone kilus žodiniam konfliktui, pasakęs, jog pasiims savo daiktus, paėmė sūnaus Deivido telefoną, susistumdė su D. D., tuo metu galimai ir sudavė jai. Į konfliktą įsitraukus sūnui Deividui, jis nustūmė jį nuo savęs. Sūnui Deividui pasakius motinai skambinti policijai, nenorėdamas daugiau konfliktuoti, jis pro balkoną išlipo į lauką. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas, kad išvengtų galimų konfliktų, negyvena kartu, gailisi dėl susiklosčiusių aplinkybių (b. l. 48-49).
Nukentėjusioji D. D. parodė, kad jos vyras R. D. vartoja alkoholį, būdamas išgėręs jis pradeda „auklėti“ namiškius. 2015 m. sausio mėnesį jis buvo ją sumušęs, už tai jam buvo paskirtas laisvės apribojimas, kurio metu jis alkoholį vartodavo saikingai, smurto namuose nebūdavo. Tačiau jam pasibaigus, jis vėl vartoja alkoholį ir būdamas girtas „auklėja“ tiek ją, tiek sūnų. 2015-08-07, apie 22:30 val. grįžęs namo girtas vyras pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Norėdama jį nuraminti, liepė jam eiti miegoti, tačiau šis nepaklusęs toliau prie jos priekabiavo, provokuodamas konfliktą, grasino jai fiziniu smurtu, sudaužysiąs bute esančius daiktus, apie 00:30 val. atėmęs sūnaus Deivido mobiliojo ryšio telefoną, grasino jį sudaužysiąs. Bijodama sutuoktinio grasinimų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tai išgirdęs, R. D. per balkoną pabėgo, o išvažiavus policijos pareigūnams, vėl grįžo į namus ir ją įžeidinėjo. Būdami balkone tarpusavyje susistumdė, R. D. vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę akį. Norėjusiam ją apginti į konfliktą įsitraukusiam sūnui D. R. Daividavičius ranka sudavė į veidą. Jai suduotas smūgis sukėlė fizinį skausmą, dėl nuolatinio šantažo jaučia įtampą ir baimę, vyksta skyrybų procesas (b. l. 16-17).
Nukentėjusysis D. D. parodė, kad gyvena kartu su motina ir tėvu. Pastarasis dažnai geria alų, o prigėręs pradeda jį ir mamą „auklėti“, vadinti necenzūriniais žodžiais. 2015-08-07, apie 22:30 val. jis buvo namuose kartu su mama, kai į namus grįžo girtas tėvas. Jis, nerasdamas sau vietos, vaikščiojo po butą grasindamas atimti iš jo kompiuterį ir telefoną. Žinodamas, kad tėvas nenurims, prašė mamos kviesti policiją, tačiau ši, tikėdamasi, jog jis nurims, delsė. Netrukus tėvui ranka sudavus mamai į veidą, puolė ginti mamos, tėvą stumiant nuo mamos, šis delnu smogė jam į apatinį žandikaulį. Norėdamas išvengti kitų galimų smūgių, jis nuo savęs tėvą nustūmė ant sofos. Mamai paskambinus bendruoju pagalbos telefonu, tėvas išlipęs per balkoną pabėgo. Jam dėl smogto smūgio skauda sumušta vieta, matė pas mamą po dešine akimi smūgio sudavimo vietoje paraudimą, nuolat jaučia įtampą ir baimę dėl tėvo elgesio (b. l. 24-25).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-08-08 buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko D. D., ji buvo išsigandusi, verkė. Moteris paaiškino, jog į namus grįžęs girtas sutuoktinis pradėjo priekaištauti dėl nepagaminto maisto. Konflikto metu jis sugriebė ją abiem rankomis, sudavė jai į veido sritį. Namuose buvusiam nepilnamečiam sūnui, gim. 2001 m., gynusiam mamą, tėvas sudavė į dešinį skruostą. Smurtą sutuoktinis vartoja ne pirmą kartą. Moteriai matėsi patinimai ant abiejų skruostų. Smurtautojo namuose nebuvo (b. l. 1-4).
Specialisto išvadoje Nr. G 1442/15(03) nurodyta, kad nukentėjusiajai D. D. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinio žasto išoriniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas vietas kietais bukais daiktais – sumušant, žastą galimai stipriai suspaudus pirštų galais. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 20).
Specialisto išvadoje Nr. G 1441/15(03) nurodyta, kad nukentėjusiajam D. D. buvo padaryta poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas bukos traumos pasekoje, paveikus smakro sritį kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 28).
Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. D. 2015-08-08, apie 00:30 val., mušdamas savo šeimos narius – sutuoktinę D. D. ir sūnų D. D., nežymiai sutrikdė jų sveikatą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis R. D. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narius, kad tokiais veiksmais sukelia jiems fizinį skausmą, juos žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. D. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnius asmenis – moterį ir nepilnametį sūnų, savo šeimos narius, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis 2015-02-18 teistas už analogišką nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, 2015-02-21 baustas administracine tvarka už girto pasirodymą ar alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose, yra dirbantis, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), nustatant įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat paskyrus BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. D. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. D. nustatyti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. D., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.