- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- A2.9.-1989-144/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01622-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 48.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2015-03-26, apie 05.35 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas - 1,46 promilės, girtumas) Taikos per. 20, Klaipėdoje, žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešdamas apie tai, kad dingo jo sutuoktinė L. R.. Pasiaiškinime asmuo nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus ir tinkamai neįvertino situacijos, dėl padaryto teisės pažeidimo gailisi.
Pažeidėjui tinkamai pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažeidėjas į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Minėti pažeidėjo veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis vengia administracinės atsakomybės, todėl byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant (ATPK 272 str.).
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, informacija apie įvykius išklotine, pažeidėjo rašytiniais paaiškinimais, L. R. pareiškimu, pažyma dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidų, alkoholio matuoklio parodymų kvitu bei kita bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, sudėtis. A. R. skirtina administracinė nuobauda.
Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). A. R. atsakomybę sunkina tai, kad jis teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus - jam nustatytas 1,46 promilės girtumas (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.)
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje duomenų apie A. R. baustumus nėra, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Įvertinus minėtas aplinkybes, pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda - bauda, artima ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Kaip matyti, Institucija, perduodama teismui medžiagą dėl A. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat išreiškė prašymą vadovaujantis ATPK 37 str. 1 d. įpareigoti kaltininką atlyginti Klaipėdos apskrities VPK padarytą 3,08 Eur žalą, taip pat pateikė pažymą dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo. Taigi, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 str. 2 d. numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.
Akivaizdu, jog A. R. melagingai pranešus apie tariamą sutuoktinės dingimą, Institucija į šį pranešimą reagavo nuvykdama į nurodytą vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai. Šių nuostolių nebūtų, jei A. R. melagingai nebūtų pranešęs telefonu apie tariamą sutuoktinės dingimą, t.y. jei jis nebūtų padaręs administracinio teisės pažeidimo, už kurį nubaustas šiuo nutarimu.
Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo A. R. pranešimo Institucija patyrė nuostolių. Šie nuostoliai yra pinigų suma, išleista degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant į A. R. nurodytą vietą, atsižvelgiant į sutrukdytą pareigūnų darbo laiką, Pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą degalams išleista 3,08 Eur, ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidėjas. Atsižvelgiant į tai, pažeidėjas įpareigotinas atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajam policijos komisariatui padarytą 3,08 Eur dydžio turtinį nuostolį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 37 straipsniu, 186 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas
nutaria:
A. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą –90 Eur (devyniasdešimt eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030.
Įpareigoti A. R. atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajam policijos komisariatui padarytą 3,08 Eur dydžio turtinį nuostolį.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.