Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria buvo pripažintas Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. birželio 24 d. nuosprendis Nr. 20-048439AST-BORG/01, priimtas D. G., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nuspręsta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupė pateikė teikimą, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiunčia teismui Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo pagrindu iš Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato gautą prašymą bei dokumentus dėl Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. birželio 24 d. nuosprendžio (duomenys neskelbtini) piliečio D. G. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su D. G. skundu, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį, įvertinęs apylinkės teismo ir apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo nuosprendžio pripažinimo ir nuteistajam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje, teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas, užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

8. Nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės Susitarimu (toliau – ir Susitarimas) dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, kurio 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdančiosios valstybės (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Pastarojo Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

9. Susitarimo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai a) kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena ar b) kita Susitariančioji Šalis yra pilietybės valstybė, kurioje nuteistasis asmuo negyvena, tačiau į kurią jis (ji) bus deportuotas, atleidus jį (ją) nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita, vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone ar c) kita Susitariančioji Šalis yra valstybė, kurios pilietybės nuteistasis asmuo neturi, tačiau su kuria jį sieja tokie glaudūs ryšiai, kad perdavimas laikomas tinkamu, ir šios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija sutinka su nuosprendžio ir liudijimo perdavimu. Jei glaudūs nuteistojo asmens ryšiai pagrįsti įprastine gyvenamąja vieta, jis (ji) turi būti teisėtai gyvenęs kitoje Susitariančiojoje Šalyje be pertraukos bent penkerius metus ir toje valstybėje turi turėti nuolatinę teisę į gyvenamąją vietą.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Nuteistais nurodo, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, jis nesutinka, kad nuosprendis būtų perduotas vykdyti Lietuvoje, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad Norvegijos Imigracijos direktoratas 2020-11-17 priėmė sprendimą dėl D. G. deportacijos. Imigracijos direktoratas nutarė, kad D. G. yra visam laikui deportuojamas iš Norvegijos, jis privalo išvykti iš Norvegijos nedelsiant bei jis negalės įvažiuoti į Norvegiją tol, kol galios įvažiavimo draudimas (1t., b.l. 27-31).

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kuomet nuteistojo sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, iš kurių vienas – kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone. Taigi, atsižvelgiant į tai, D. G. sutikimas dėl bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje nereikalingas.

12. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nei vieno Susitarimo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kad būtų galima nepripažinti Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. birželio 24 d. nuosprendžio ir atsisakyti vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą D. G. bausmę. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pripažinus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nutarus ją vykdyti Lietuvos Respublikoje ir perdavus D. G. Lietuvos Respublikai, bus pabloginta nuteistojo teisinė padėtis.

13. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog D. G. Norvegijoje galėtų būti anksčiau taikomas lygtinis paleidimas (nuo 2022-01-12), nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vykdyti teismo nuosprendį Lietuvos Respublikoje, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat numato lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Taigi, perkėlus nuteistąjį atlikti bausmę į Lietuvą, nuteistojo galimybė būti lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos, įvykdžius nustatytas sąlygas, nebus apribota.

14. Be to, nors nuteistasis nurodo, jog pagal Norvegijos nacionalinius įstatymus, lygtinis paleidimas jam būtų taikomas 2022 m. sausio 12 d. bei nurodė, jog likus mažiau negu 6 mėnesiams iki lygtinio paleidimo perdavimas yra negalimas, tačiau Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies h punkte nurodyta, jog vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei prašymo gavimo vykdančiosios valstybės kompetentingoje institucijoje momentu iki bausmės pabaigos yra likę ne mažiau nei 6 mėnesiai. Taigi, nustatomas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas iki paskirtos bausmės atlikimo pabaigos, o ne galimos lygtinio paleidimo datos. Nagrinėjamu atveju iki bausmės atlikimo pabaigos liko daugiau nei 6 mėnesiai, todėl šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Nuteistasis teigia, jog jo su Lietuva nesieja jokie ryšiai, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, jo darbovietė yra Skandinavijoje, atlikęs bausmę jis ketina pasilikti Skandinavijoje, todėl jeigu jis bus perkeltas atlikti bausmę į Lietuvą, bus pažeistos jo teisės. Tačiau pažymėtina, kad kaip minėta anksčiau, Norvegijos Imigracijos direktoratas 2020-11-17 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė D. G. visam laikui deportuoti iš Norvegijos. Taigi, tai iš esmės paneigia skundo argumentus, kad likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas Norvegijoje D. G. suteiks geresnes galimybes socialinei reabilitacijai, o perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į Lietuvą pažeis jo teises, nes net ir tuo atveju, jei nuteistasis liktų atlikti bausmę Norvegijos Karalystėje, paleistas iš įkalinimo įstaigos jis vis tiek būtų deportuotas į Lietuvą be teisės sugrįžti į Norvegijos Karalystę.

16. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuojama, kad apylinkės teismas, pripažindamas nuteistojo D. G. atžvilgiu priimtą Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2020 m. birželio 24 d. nuosprendį Nr. 20-048439AST-BORG/01 bei suderindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

atmesti D. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.