- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 1S-414/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. spalio 31 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2013 m. kovo 22 d. Panevėžyje, veikdamas organizuota grupe su D. B., T. J. ir A. J., susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, siekdamas, kad asmenys būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms – vagystėms Vokietijos Federacinėje Respublikoje daryti, kėsinosi pirkti ir gabenti du asmenis, sumokant pinigus už įgytus asmenis, pasinaudojant šių asmenų pažeidžiamumu ir priklausomumu – jų jaunu amžiumi, jų negebėjimu priešintis ir pasidavimu kontrolei, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo ir jo bendrininkų nepriklausančių aplinkybių; taip pat bendrininkų grupe kartu su D. B. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 6 d. iki 2013 m. vasario 14 d. įgijo ir realizavo du žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės korteles.
A. S. 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi A. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. S. pagal Europos arešto orderį 2013 m. liepos 31 d. buvo sulaikytas Norvegijos Karalystėje ir 2013 m. spalio 9 d. pargabentas į Lietuvos Respubliką. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi A. S. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, kuris vėliau buvo tęsiamas to paties teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi A. S. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams motyvuojant tuo, kad jis kaltinamas padaręs tyčinį apysunkį ir tyčinį savanaudišką labai sunkų nusikaltimus, už pastarąjį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, buvo paieškomas ir sulaikytas Norvegijos Karalystėje, gyveno užsienyje, kur turi tvirtus ryšius, nėra duomenų apie jo nuolatinį ir legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti tik toliau taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Šalies argumentai
Kaltinamojo A. S. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir kaltinamąjį iš suėmimo paleisti.
Gynėjos teigimu, teismas priėmė skundžiamą nutartį pratęsti suėmimo terminą A. S., neįvertinęs visų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. A. S. pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad nusikalstamas veikas padarė išprovokuotas policijos pareigūnų, ką patvirtina ir bylos duomenys. Byloje surinktų duomenų nepakanka tęsti suėmimo terminą tokį ilgą laiką – pusantrų metų, juo labiau, kad dėl dalies įtarimų tyrimas nutrauktas. Ilgą laiką tęsiant suėmimo terminą didėja tikimybė, kad bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtina asmens teisė į laisvę ir saugumą.
Skunde teigiama, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad būdamas laisvėje A. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo pagrindu. Pažymima, kad A. S. po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo į užsienį išvyko ne siekdamas pasislėpti, o užsidirbti lėšų pragyvenimui. Apie tokius jo ketinimus buvo žinoma teisėsaugos pareigūnams, tačiau nesiimta jokių priemonių jį sulaikyti. A. S. nežinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo paiešką. Be to, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kurioje teistas nebuvo, iki suėmimo dirbo statybose Norvegijos Karalystėje, turi sveikatos sutrikimų – jam reikalinga strumos operacija.
Pasak gynėjos, teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. S. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Gynėja vėl gi pažymi, kad A. S. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje, pragyvenimui užsidirbdavo statybose užsienyje, inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė išprovokuotas policijos pareigūnų.
Gynėjos tvirtinimu kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai būtų pasiekti šioje byloje A. S. taikant švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo A. S. gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. gynėjos skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, kuria A. S. pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esantys įrodymai yra gauti įstatymų nustatyta tvarka ir ar jų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Priešingai negu teigiama gynėjos skunde byloje pakanka duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, slapto sekimo protokolas, kratos protokolas, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas bei kiti surinkti duomenys. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį.
Panevėžio apygardos teismas pratęsė A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pagrįstai nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus.
Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. S. teismas pagrįstai nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, A. S. yra išsituokęs, nedirbantis, taigi nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Nors skunde akcentuojama suimtojo deklaruojama nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, tačiau bylos duomenimis, jis gyveno ir dirbo užsienyje, paskelbus paiešką, pagal Europos arešto orderį sulaikytas Norvegijos Karalystėje. Be to, 2008 m. A. S. buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už sunkią grupinę vagystę (23 veikos) ir už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šiuo metu kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, iš jų vienas – labai sunkus nusikaltimas žmogaus laisvei, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje A. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo terminas A. S. skundžiama nutartimi pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Suėmimo terminas A. S. pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas (įtarimas) kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas A. S., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, buvo gerai jo paties ir kitų asmenų suplanuotas, galimai susijęs su neteisėtų pajamų gavimu. Kaip jau minėta, bylos duomenimis A. S. teistas užsienio valstybėje už sunkius savanaudiško pobūdžio nusikaltimus. Byloje nėra duomenų apie A. S. turimą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje legalaus pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. yra linkęs nusikalsti bei gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo turimą nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje bei darbą užsienyje nešalina teismo nustatytų suėmimo taikymo pagrindų. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės A. S. negali būti laikomas suėmime ar nėra galimybės jam taikyti gydymą suėmimo vietoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. S. taikoma ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinanti ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra A. S. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. Baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties (bylą sudaro 19 tomų), nagrinėjamos su tarptautine prekyba žmonėmis susijusios nusikalstamos veikos, daug proceso dalyvių (8 kaltinamieji, 6 nukentėjusieji, 12 liudytojų), šiuo metu baudžiamoji byla dar tik pradedama nagrinėti iš esmės.
Ilgą laiką kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo A. S. teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas nepažeistas. Šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būtų pasiekti taikant A. S. švelnesnes kardomąsias priemones.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo A. S. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.