Kauno apylinkės teismo sprendimas

taikyti restituciją – grąžinti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 556/1123 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), o L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš D. M. 3765,06 EUR;

priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ginčo sandorio iniciatorius buvo atsakovas. Jis įteigė, kad mišką būtina kirsti, nes jis auga drėgnoje vietoje, todėl tuoj pradės pūti. Nuteikė, kad mediena yra blogos būklės, todėl ją gali pirkti ne daugiau kaip už 3765 EUR. Nors maždaug prieš penketą metų iki šio sandorio sudarymo ji buvo pardavusi namą su žemės sklypu, tačiau neturi reikiamos patirties sudarant sandorius. Nors jos išsilavinimas yra aukštasis (pedagoginis), tačiau sandorio sudarymo metu jai buvo 83 metai. Vykdama pas notarą ji jautė emocinę įtampą, todėl jai buvo pakilęs kraujo spaudimas. Ji taip pat neprigirdi, todėl nepilnai suprato visų sandorio sudarymo veiksmų ir aplinkybių kai sutartį skaitė notarė. Ji, nesiorientuodama kokios gali būti parduodamo turto kainos, savo nenaudai suklydo dėl esminės sutarties sąlygos – kainos, parduodama ginčo turtą apie 13 kartų mažesne kaina, negu jis vertas.

A. L. Š. neigia, kad jis įkalbėjo ieškovę parduoti žemės sklypą, nurodydamas, kad jo vertė maža, nes jame esantys medžiai gali supūti dėl drėgmės. Atvirkščiai, pati ieškovė ieškojo pirkėjo, kas galėtų nupirkti jai priklausančio žemės sklypo dalį. Atsakovas taip pat nepripažįsta fakto, kad jis suklaidino ieškovę sutardamas kainą. Preliminari sutartis buvo sudaryta 2014-04-07, o pagrindinė sutartis sudaryta beveik po metų laiko, t.y. 2015-03-16. Per tą laiką ieškovė galėjo išsiaiškinti kokia yra reali parduodamo turto vertė, juolab, kad derybose dalyvavo ne tik ji viena, bet ir jos sūnus. Parduodamo turto kaina buvo aptarta laisva abiejų šalių valia, ji buvo reali tuo metu ir toje vietovėje parduodamo analogiško turto vertei.

Ieškovės ir jos atstovės motyvus dėl pinigų sumokėjimo laiko atsakovas vertina kaip normalią sandorio sudarymo eigą, t.y. nesvarbu kada pinigai buvo sumokėti ar prieš pasirašant sutartį ar ką tik ją pasirašius, svarbu tai, kad sutarta pinigų suma buvo sumokėta.

A. L. Š. taip pat mano, kad yra nepagrįstas ieškovės motyvas, jog ne ji pati perskaitė sutartį, o ją perskaitė notarė. Mano, kad svarbu yra tai, kad ieškovė suprato sutarties esmę ir ją pasirašė, juolab, kad ši sutartis faktiškai nesiskyrė nuo preliminariosios sutarties, su kurios sąlygomis ieškovė turėjo galimybę susipažinti beveik metus laiko. Taip pat atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė neįrodė, jog suklydo dėl esminių sutarties sąlygų.

Mano, kad sandorį naikinti CK 1.80 straipsnio pagrindu, t.y. kad notarė, tvirtindama ginčo sutartį, pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus, nėra.

Tarp ieškovės ir atsakovų 2015-03-16 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią ieškovė pardavė atsakovams 556/1123 dalis miško paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) už 3765,06 EUR. Bendras žemės sklypo plotas – 11 2300 ha, indeksuota žemės sklypo vertė – 36 114,00 EUR, žemės sklypo (parduodamo) vertė 8 365,00 EUR. Vertė nustatyta 2015-03-12. Šia sutartimi buvo nustatytos šalių teisės ir pareigos, nurodyti jų pareiškimai ir garantijos, turto perdavimo ir nuosavybės perėjimo sąlygos. Abi šalys sutartį pasirašė. Sutarties privalomas priedas – žemės sklypo planas. Pagal šį planą atsakovas pirko žemės sklypą, plane pažymėtą „B“. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jo sutarties egzemplioriuje savo ranka įrašė, kad pinigus už parduotą žemės sklypą gavo ir pasirašė (t.1, b.l. 74). Ieškovė šį faktą pripažino (CPK 187 straipsnis).

Atsakovai teismui pateikė 2014-04-07 tarp jų ir ieškovės sudarytą preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (t.1, b.l. 77), kurioje buvo sutarta, kad ieškovė ateityje parduos atsakovams apie 5,6 ha žemės sklypą, kurio (duomenys neskelbtini) 300 EUR sumokant pasirašius preliminarią sutartį, o likusią 3 465,06 EUR sumą – pasirašius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Abi šalys šią sutartį pasirašė.

Ieškovė pateikė teismui ginčo žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktą, atliktą K.Mačiulio IĮ 2015-08-12 (t.1, b.l. 22-23), kuriame nurodyta, kad atsakovui parduoto žemės sklypo bendras plotas 5,9 ha, jo vertė – 49 008,78 EUR. Iš jos žemės vertė – 521,26 EUR. Medynų tūrio vertė – 48 487,50 EUR. Kaip jau buvo paminėta, ginčo žemės sklypas su mediena ir miško paskirties žeme buvo parduotas už 3765,06 EUR, t.y. už 13 kartų mažesnę kainą (49 008 EUR : 3765 EUR). Ieškovei likusio 5,3 ha žemės sklypo vertė 31 052,09 EUR. Kaip nurodė ieškovė, ji pageidavo sau pasilikti vertingesnį miško žemės plotą, tačiau atsakovas jos nenuvežė apžiūrėti šio objekto, o ji neturėjo galimybės įsitikinti kuris žemės sklypas kaip plane pažymėtas. Pagal preliminarios sutarties 9 p. ieškovė, atsisakiusi vykdyti preliminarią sutartį, prigalėjo grąžinti atsakovui 300 EUR avansą ir sumokėti 300 EUR baudą.

Nusipirktąjį žemės sklypą atsakovai savo vardu nekilnojamojo turto registre įregistravo 2015-03-25 (t.1, b.l. 7). Registro išraše nurodyta, kad bendra viso 11,2300 ha žemės sklypo indeksuota vertė yra 36 114 EUR. Pusė šio sklypo vertė sudarytų virš 18 tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į tai atsakovai negalėjo nesuprasti, kad jų nusipirktas turtas yra maždaug 6 kartus vertingesnis, negu jie jį įsigijo, t.y. atsakovai turėjo žinoti realią turto kainą, juolab, kad atsakovas L. Š. pripažino, kad jis ūkininkauja, užsiima biokuro gamyba, gauna ES paramą.

Byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis notarės buvo patvirtinta 2015-03-16 15.20 val., o notarė Centrinės hipotekos įstaigą užklausinėjo apie parduodamą turtą 15.24 val. (t.1, b.l. 174-175). Notarei pirkimo-pardavimo byloje buvo pateiktas mokėjimo nurodymas apie tai, kad 2015-03-16 L. Š. ieškovei už žemės sklypą sumokėjo 3 465,06 EUR (t.1, b.l. 181).

Ieškovė pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštą (t.1, b.l. 193), kuriame nurodyta, kad notarė J. M. Nacionalinei žemės tarnybai nepranešė apie parduodamą žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini).

Ieškovės prašymu jai 2016-04-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi (t.2, b.l. 60-62) buvo paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė. Ekspertai 2016-05-19 – 07-15 akte davė tokią išvadą (t. 2, b.l. 86-92), kad atlikus ekspertizę ieškovei nustatytas psichikos sutrikimas – organinio emocinio labilumo sutrikimas. Nurodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė galėjo suvokti šio sandorio visas reikšmingas aplinkybes. Duomenų apie tai, kad šis sandoris buvo sudarytas prieš ieškovės valią nebuvo nustatyta. Ieškovei psichikos sutrikimas nekonstatuotas. Objektyvių duomenų, kad ieškovė buvo pasimetimo, psichikos sutrikimo būklėje nebuvo nustatyta.

Dėl sandorio naikinimo notarei pažeidus imperatyvias įstatymų nuostatas.

Šį sandorio naikinimo pagrindą ieškovė grindžia tuo, kad notarė aplaidžiai atliko pareigas neišaiškindama ieškovei sandorio esmės, kad skaitė ne visą sutartį ištisai, kad į sutartį įrašė, jog ieškovė gavo pinigus už parduotą daiktą, kai tuo tarpu ji pinigus gavo po sutarties pasirašymo ir kad apie miško paskirties žemės sklypo pardavimą nepranešė nacionalinei žemės tarnybai.

Šie ieškovės ir jos atstovės motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė pripažino, kad notarė perskaitė sutartį, kurią ji pasirašė. Apžiūrėjus sutartį matyti, kad ieškovė sutartį pasirašė ne tik baigiamojoje dalyje, bet ir po atskirais sutarties punktais. Ji pasirašė kad sutartis buvo perskaityta ir ji šią sutartį suprato. Be to, savo ranka, niekieno neverčiama į sutartį įrašė, kad ji gavo iš pardavėjo 3765,06 EUR, iš jų 300 EUR grynais. Tiek pasirašydama, tiek padarydama įrašą savo ranka sutartyje ieškovė notarei nenurodė, kad ji neturi akinių ir negali pasirašyti. Iš to darytina išvada, kad neturėjimas akinių pasirašant sutartį, nebuvo kliūtis ieškovei šią sutartį sudaryti.

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį (LR CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pripažinus sandorį dėl suklydimo negaliojančiu yra taikoma restitucija, nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje ( nurodyto straipsnio 3 dalis), t.y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.90 straipsnio 4 dalis nustato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų [...] jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalią padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba jį būtų sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo arba turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti ( 5 dalis).

Ieškovė sandorio sudarymo metu būdama 83 metų amžiaus ir neturėdama patirties sudarant analogiškus sandorius, sąžiningai suklydo dėl jų esmės. Ji manė, kad atsakovui parduoda mišką medienos kirtimui be nuosavybės teisės į žemę, kai tuo tarpu sutartyje nurodyta, kad atsakovui parduodama miško paskirties žemė, t.y. miško medžiai kartu su žeme. Preliminarioje sutartyje nurodyta pardavimo kaina 3765 EUR galėtų būti panaši į medienos pardavimo kainą be žemės. Be to, rengiant miško kirtimo projektą ne plynam kirtimui turi būti nurodoma kiek ir kokių medžių bus iškirsta. Tuo tarpu miško žemės pardavimo kaina (miško medžių ir žemės kartu) nuo nurodytosios preliminarioje sutartyje skiriasi 13 kartų. Vertinant šiuos įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė, nesuvokdama miško paskirties žemės pardavimo ypatumų, suklypo dėl sandorio esmės.