Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-337/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
1S-278-337/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Nr. 1S-278-337/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4.,(S)2.2.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. B. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl 2011-01-25 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro bei 2011-02-09 vyriausiojo prokuroro nutarimų panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-00754-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. J. 2011-01-25 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. J. B. apskundus 2011-01-25 prokuroro nutarimą, Utenos rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2011-02-09 nutarimu minėtą skundą atmetė. Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nutartimi atmestas J. B. prašymas dėl 2011-01-25 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro bei 2011-02-09 vyriausiojo prokuroro nutarimų panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Skundu pareiškėja J. B. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nutartį ir ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 89-1-00754-10 atnaujinti, o jį atnaujinus – įpareigoti prokurorą skirti statybos ekspertizę bei atlikti akistatas prieštaravimams pašalinti. Teigia, kad tyrimas atliktas neišsamiai, todėl prokurorų nutarimai bei teismo nutartis yra nepagrįsti, neteisėti. Nurodo, kad teismas įvardindamas BK 182 str. 1 d. dispozicijoje išdėstytus požymius ir šiam nusikaltimui atsirasti nurodęs apgaulės elementus, kurie būtini konstatuoti, jog asmuo padarė šią veiką, juos kaip esamus ir akivaizdžiai matomus V. B. veiksmuose ignoravo ir įvardino, jog tai tik konflikto rezultate atsiradęs civilinis ginčas. Pareiškėja su tuo visiškai nesutinka. Nurodo, kad V. B., matydamas jos liūdesį, neviltį, pasinaudojo tuo, pateikdamas save kaip išmanantį specialistą vidaus ir išorės namo įrengimo darbuose. Šis jo savęs tokiam statuse sąmoningas pateikimas ir yra objektyvios tiesos iškraipymas, siekiant ją suklaidinti. Jis nuo pat pradžių tyčia, matydamas, jog jai labai reikia kuo greičiau įsikelti į namus, save pristatė, kaip galintį padaryti visus būtinus namui įrengti reikalingus darbus, ir per labai trumpą laiką paėmė iš jos 17 tūkstančių litų. Nesuprantama, kaip įtariamojo asmens žodžius teismas priima kaip faktą, t.y. kad jis išleido didžiąją dalį jos pinigų medžiagoms pirkti bei dalį pinigų įskaičiavo už atliktus darbus, jeigu jie nėra pagrįsti jokiais aiškiais įrodymais. V. B., akivaizdžiai meluodamas apie didelius nupirktų medžiagų kiekius, iš jos paėmė pinigus vis žadėdamas pateikti įrodymus – čekius, kas leistų nustatyti, kur pirko, už kiek, ir kada. Tačiau būtent šių pagrindinių įrodymų ir nėra. Be to, jokio konflikto nebuvo ir negalėjo būti. Ji visiškai nevertino jo atlikto darbo kokybės, ji tik prašė atvažiuoti dirbti, t.y. įrengti namą, tačiau V. B. tik žadėjo atvykti dirbti, o vėliau ir visai nebeatsakė į jos skambučius. V. B. atsisakius toliau dirbti, ji kreipėsi į teisėsaugą. Kaip apgaulės įrodymus nurodė ir nekokybiškai atliktus darbus, kurie taip pat atskleidžia, jog ji buvo akivaizdžiai suklaidinta V. B.. Jo kelių savaičių darbas ir dirbant gyvenimas pas ją, buvo tik pastangos ją nuraminti, pateikti, kad viskas daroma, kaip buvo sutarta, t.y. jis siekė iškraipyti objektyvią tiesą – jis apsimetė, jog dirba, o ji už savo lėšas jį ir kitą jo pasamdytą neva taip pat specialistą, išlaikė ir tikėjo, jog viskas gerai. Tik V. B. išvykus ir ilgą laiką neatvykus toliau dirbti, ji su giminėmis nuvyko į namą ir, ką pamatė, pasibaisėjo. Pareiškėjo teiginiai apie tariamą konfliktą yra akivaizdi jo gynybinė versija, kurią kaip faktą priėmė patyrę teisėsaugos pareigūnai. Pareiškėjos manymu, pareigūnai nesistengia atlikti jiems priklausančių pareigų ištiriant visas aplinkybes bei apginant nuskriaustuosius. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai turi įvertinę visus surinktus duomenis bei atlikę tam būtinus procesinius veiksmus ištirti jos, kaip nukentėjusiosios išsakytas faktines aplinkybes, o ne patikėti V. B. žodžiais apie įvykdytus pirkimus, darbus. Tai, kad V. B. ją apgavo, be jos išsakytų aplinkybių gali įrodyti paskirta statybos ekspertizė, kuri patvirtintų, kad įtariamasis neįgijo to kiekio medžiagų, kurį yra nurodęs, o atliktų darbų kiekis ir kokybė parodytų, jog jis žadėdamas per 2-3 mėnesius įrengti namą akivaizdžiai ją suklaidino taip iškraipydamas tikrovę, ko rezultate apgaulės būdu iš jos gavo 17000 Lt. Be to, V. B. nenoras dalyvauti akistatose su kitais proceso dalyviais taip pat parodo, kad jis bijo atskleidimo, jog jis nemoka padaryti tų darbų, kuriuos prisižadėjo atlikti. Be to, kaip parodė apklausos, V. B. teiginiai yra prieštaringi liudytojų parodymams, ir prieštaravimus paneigti ar patvirtinti galima tik atlikus išsamų tardymą.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundą, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Skundžiamoje teismo nutartyje bei prokuratūros priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas bei motyvai išdėstyti išsamiai ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas sutinka.

Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. LR Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Pagal teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti atitinkami procesiniai veiksmai: apklausta pati pareiškėja, apklausti liudytojai, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, akistata, pareikštas įtarimas V. B. ir jis apklaustas įtariamuoju, surinkti rašytiniai duomenys bei atlikti kiti veiksmai. Tačiau iš pastarųjų – jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina V. B. veikoje buvus nusikalstamai tyčiai, o taip pat ir objektyviosios nagrinėjamos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – pusės požymių. Teismas pažymi, kad žodinio susitarimo sąlygų keitimas, jų nesilaikymas ar netinkamas vykdymas nesudaro pagrindo konstatuoti nusikalstamos veikos požymius. Net ir sutinkant su pareiškėjos teiginiais dėl atitinkamų išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikimo, to nepakanka V. B. tyčiai sukčiauti konstatuoti. Kaip matyti, V. B. sutartus darbus ketino atlikti ir didelę dalį jų atliko. Tai, kad dalis darbų liko neatlikta ar kokia tai atliktų darbų dalis, pareiškėjos nuomone, atlikta nekokybiškai – nesudaro pagrindo jo tokius veiksmus kriminalizuoti. Be to, prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra civilinės teisės jurisdikcijos klausimai.

Atsižvelgdamas į išdėstytas nuostatas teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti J. B. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėlesniuose jos skunduose nurodomas aplinkybes, tačiau duomenų dėl J. B. nurodomų galimai nusikalstamų V. B. veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, bylos medžiagoje nėra. O tokiu atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba nustatomi kiti BPK 212 str. numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Kaip matyti, V. B. veiksmuose nenustatyta BK 182 str. 1 d. numatyto sukčiavimo sudėtis, todėl esant aukščiau minėtoms aplinkybėms, surinktų duomenų viseto pagrindu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas pagrįstai.

Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos prašymas dėl įpareigojimų prokurorui skyrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, nes būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas bei vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą.

Taigi, 2011-01-25 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje nutraukimo, taip pat 2011-02-09 Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimą bei dėl jų priimtą Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-28 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas