- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 1-2099-917/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00455-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- R. F.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis
R. F., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, bedarbis (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
- Kauno apylinkės teismo 2013 07 11 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir gydytis nuo alkoholizmo. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. F. 2014 05 27 apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išplūdęs necenzūriniais žodžiais motiną B. M., sugriebė ją už rankų ir tyčia stumdamas pargriovė ant grindų, bei tyčia ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė nukentėjusiajai į nugaros sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. F. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, jam yra nustatytas didelis jautrumas, vartoja alkoholį. Nuo alkoholizmo yra gydęsis, tačiau vėl pradėjo gerti. Mano, kad greitu metu reikės vėl kreiptis pas gydytojus pagalbos. Taip pat serga epilepsijos liga, nustatytas hepatitas C. Įvykio dieną, tai yra 2014 05 27 ant motinos supyko, nes jinai jį kaltino pinigų vagyste. Tarp jų kilo konfliktas. Ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, sugriebęs jai už rankų, pastumdamas pargriovė ant grindų. Tą dieną buvo išgėręs. Nukritus jai ant grindų, ji galėjo jausti fizinį skausmą. Sąmonės motina praradusi nebuvo. Susinervinęs pradėjo žaloti save „britva“ pjaustėsi kairę ranką. Kodėl taip elgėsi, paaiškinti negali. Su motina pykstasi dažnai. Dėl savo elgesio labai gailisi (b.l. 50).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji B. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 05 27 įvykio metu sūnus sugriebęs ją už rankų ir pastumdamas nugriovė ant grindų. Tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi didelių sužalojimų nepatyrė, nei pas teismo ekspertą, nei pas šeimos gydytoją nesikreipė, nesigydė. Policiją B. M. kvietė dėl to, kad sūnus pradėjo save žaloti. Visa tai darė ne pirmą kartą. Raimundas yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje, jam buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Įvykio dieną, tai yra 2014 05 27 Raimundas buvo nuvežtas į Kauno klinikas, tačiau ten suteikė jam pagalbą ir išleido į namus. Į ligoninę gydymui jo nepaguldė, kadangi jis pats nesutiko būti gydomas (b.l. 13,15).
Iš 2014 05 27 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014 m. gegužės 27 d., 17.12 val. iš Kauno r. policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Kranto al. 37-2 R. F. sugriebęs rankomis ir stumdamas pargriovė savo motiną B. M. bei sudavė rankomis ne mažiau kaip du kartus į nugaros sritį. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė B. M.. (b.l. 5-7).
Iš 2014 05 27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), protokolo priedas - fotolentelė (b.l. 9-11).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir pan.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausme (b.l. 51).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamojo R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), kaltės forma – tiesioginė tyčia, į tai, kad yra teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 38-44), administracine tvarka baustas (b.l. 32-37). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros dispanserinę grupę nuo 2009 08 18. Diagnozė-patikslinimas: konsultuotas ir stebimas dėl sutrikimų vartojant alkoholį (b.l. 21); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 93TPK-549 padaryta išvada, kad R. F. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 28). Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. F. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimą (BK 48 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta artimoje aplinkoje, be to, kaltinamajam yra tikslinga kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 2 d.).
Kardomoji priemonė R. F. nepaskirta.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. F. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (trims) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., kartu su bausme paskirti R. F. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki laisvės apribojimo bausmės pabaigos.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.