- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- A2.1.-14-791/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Pažeidėjas
- V. V., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiajam
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant J. R., L. J., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, neteisto, bedarbio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), protokole nurodyta - (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad V. V., būdamas darbdaviu kaip fizinis asmuo, esant darbinių santykių požymiams ir atlygintinumui, leido nelegaliai dirbti pagalbinių darbininkų darbą R. M. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015 m. spalio 15 d., V. D. nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015 m. spalio 15 d., A. A. 2015 m. liepos 29 d. iki 31 d., M. P. nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2015 m. spalio mėnesio, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs apie darbuotųjų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (toliau - Sodrai). Tuo V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 98 str. 2 d., reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. pažeidimą iš esmės pripažino ir paaiškino, kad jis be verslo liudijimo klojo trinkeles B. ir N. kaime. Jį per pažįstamus samdė šeimininkai. Trinkelės buvo klojamos prie gyvenamųjų namų. Reikėjo greitai pradėti dirbti, žmonės prieš rudenį norėjo susitvarkyti kiemą, todėl veiklos neįteisino. Anksčiau klojo plyteles pagal verslo liudijimą. Susirado šiuos žmones per draugus, susitiko, paprašė jų padėti kloti trinkeles. Jie sutiko, nors žinojo, jog dirbs nelegaliai, nes jokios firmos jis neturi. Jie patys prašė dirbti nelegaliai, nes D. buvo vaiko auginimo atostogose, o M. - pensininkas. Sutarė, kad mokės 15-17 eurų – už 8 darbo valandas. Jis viskuo rūpinosi, organizavo darbą, samdė techniką. Darbo užmokestis priklausė nuo atliktų darbų, nes buvo dirbta ir 2, ir 3 valandas. Atsiskaitydavo už išdirbtas valandas, mokėdavo kas savaitę. Šeimininkas į tai nesikišdavo. Butrimonyse gal tik 8-9 dienas klojo trinkeles ir buvo atsiskaityta. Gal kuriam ne visiškai apmokėta iš to objekto, nes nedaug pinigų beliko, bet atsiskaitė iš kito objekto, primokėjo. Laikotarpiai, nurodyti protokole, maždaug teisingi. Nurodė, kad Ž. yra jo senas draugas, kuris jo prašymu gal 3-4 dienas jį ir darbuotojus nuvežė į objektus, paprašytas pamokė kaip pjaustyti trinkeles. Su juo sutarė draugiškai, už nuvažiavimą iš viso sumokėjo 30 Eur. Ž. nedirbo, tik jo prašymu nuvežė žmones. Šiuo metu gyvena su drauge ir 2 mažamečiais vaikais, norėjo padėti vaikams, geriau išlaikyti šeimą. Be to, padeda pensininkams tėvams, moka dukrai alimentus, su drauge nuomoja butą. Norėjo prisidurti pragyvenimui. Pripažįsta, kad padarė klaidą, jog neišsipirko verslo liudijimo. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Anksčiau niekada nebaustas už panašius pažeidimus. Prašė atsižvelgti į jo materialinę padėtį ir skirti kuo mažesnę baudą, nes sankcijoje numatyta bauda būtų nepakeliama našta jo šeimai.
Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą atstovas A. B. parodė, kad V. V. užsiėmė nelegalia veikla ir tai veiklai dar nelegaliai samdė 5 asmenis. V. V. buvo deklaravęs individualią veiklą iki 2014 m. Su individualia veikla dirbant nedraudžiama samdyti asmenis pagal darbo sutartis, kas draudžiama dirbant pagal verslo liudijimą. Kadangi šia veikla jis užsiiminėjo jau nebe pirmus metus, matyt, tą veiklą ir pratęsė, norėjo daugiau užsidirbti. Vienas iš užsakovų V. V. patvirtino, kad apie brigadą, teikiančią trinkelių klojimo paslaugą, perskaitė skelbime laikraštyje. Tuo metu V. V. dirbdamas neturėjo nei verslo liudijimo, nei individualios veikos nebuvo įregistravęs, bet kadangi sankcija už nelegalų darbą ir taip yra nemaža, tai kitos sankcijos nebuvo taikytos. Dėl Ž. parodė, kad jis atliko veiksmus, buvo samdomas V., nors jie įvardija tai, kaip prašymą padėti, bet buvo mokamas ir darbo užmokestis, kuris buvo suderėtas. Laikotarpis nėra svarbus, nes nelegalaus darbo atveju darbuotojas gali būti įdarbintas ir 1 dienai. Taisyklių nesilaikymas irgi užtraukia nelegalaus darbo faktą. Mano, kad V. V. turėtų būti paskirta bauda už 5 nelegaliai dirbusius asmenis.
Liudytojas R. ž. parodė, su V.yra draugai. Susitarimo dėl darbo nebuvo. Jis, kai V. būdavo pagiriotas, žmones nuveždavo į objektą. Kartu važiavo V. ir M.. B. jis buvo apie pusę dienos, Krokialaukyje gal du kartus. Už nuvežimą sumokėjo 10 Eur. Jo V. nesamdė trinkelių klojimui, paprašė tik parodyti, kaip pripjauti trinkeles. Protokole nurodytu laikotarpiu nedirbo, nes negali dirbti, jam du kartus operuotas stuburas. Darbo biržoje registruotas, turi invalidumą dėl stuburo.
Liudytojas R. M. parodė, kad su V. kartu dirbo, paskui pašlijo santykiai, nes neapmokėjo už darbus. Atėjo su kaimynu pas jį į butą, pasiūlė darbą – kloti trinkeles. Buvo paaiškinta, kad jis turi licenciją. Žadėjo po 20 Eur už darbo dieną. Sutiko. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, bet jis ir neprašė, nes jam to nereikėjo. Pradėjo dirbti. Dirbo nuo liepos mėnesio su pertraukom iki rugsėjo pabaigos. Neprisimena, kiek laiko dirbo, nes datų neįsimena. Atsiskaitydavo mašinoje, pinigus mokėjo kas dvi savaites. Objektai buvo B. ir kaime prie V.. Išsiskyrė, nes negavo atlygio. Su juo pilnai neatsiskaitė, todėl kreipėsi į darbo inspekciją. Ž. su jais kartu dirbo objektuose. Jis atvažiuodavo, kai būdavo pakviečiamas, tik pirmadieniais, papjaustyti trinkelių elektriniu kampiniu šlifuokliu. Jis buvo 5-6 kartus, gaudavo iš V. 20 Eur už darbo dieną. Jis pjaustė, kai R. Ž. nebūdavo. Jis beveik visada vairuodavo, nes V. dažnai būdavo girtas.
Pranešimu (b. l. 4) R. M. 2015-11-24 pranešė darbo inspekcijai apie tai, kad nuo 2015 m. liepos – spalio mėn. nelegaliai dirbo pagalbiniu darbininku prie trinkelių klojimo samdomas V. V..
Iš R. M. 2015-11-24 rašytinio paaiškinimo (b. l. 5) matyti, kad jis nurodė tokias aplinkybes: 2015 m. liepos mėnesio pradžioje sutarė su V. V., kad priims pagalbiniu darbininku prie trinkelių klojimo darbų. Minėjo, kad turi savo įmonę ir veikia legaliai. Jam buvo pasakyta, kad dirbs legaliai, už darbo dieną bus mokama 20 Eur. Su tokiu pasiūlymu sutiko. Darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Dirbo nuo liepos pradžios. Viso pradirbo apie du mėnesius su pertraukom. Darbo laikas buvo nuo 9 val. iki 18-19 val., šeštadieniais ir sekmadieniais-nedirbo. Jam buvo išmokėta apie 300 Eur, liko neišmokėta apie 350 Eur. Kartu su juo nelegaliai dirbo jo kaimynas M. P.. Visi darbo įrankiai – betono maišyklė, suktukai, karučiai, perforatoriai buvo duoti V. V.. Darbdaviui tinkamai nesumokėjus už darbą jis 2015-10-15 pareiškė, kad daugiau į darbą neis.
Iš V. D. 2015-12-08 rašytinio paaiškinimo (b. l. 5) matyti, kad jis nurodė tokias aplinkybes: 2015 m. liepos mėnesio pradžioje per draugą R. Ž. susipažino su V. V.. Jis sakė, kad užsiima trinkelių klojimu ir jam reikalingi pagalbiniai darbininkai. Jis kaip tik tuo metu nedirbo, todėl sutarė su V.dėl darbo. V. pasakė, kad mokės į dieną po 20 Eur. Dirbo dviejuose objektuose – B. ir N. kaime. Butrimonyse pradėjo dirbti liepos pabaigoje. Su juo dirbo R. M., A.R. Ž. ir R.. Paprastai į darbą veždavo V. su savo automobiliu. Kelis kartus vežė A., nes V. mašina buvo sugedusi. Kartais V. pasigerdavo ir nevažiuodavo į darbą. N. kaime darbas užtruko virš mėnesio. Kartu su juo dar dirbo M. P.. Pirmadieniais dirbdavo ir R. Ž., kuris pjaustydavo trinkeles. Visi darbui reikalingi įrankiai buvo duoti V. V.. Darbo laikas nuo 9 val. iki 18-19 val. Viso dirbo 30 darbo dienų, darbdavys sumokėjo 300 Eur, kitus liko skolingas. Kiek žino nei vienas darbuotojas nedirbo legaliai.
Iš A. A. 2015-11-25 rašytinio paaiškinimo (b. l. 7) matyti, kad 2015 m. liepos mėnesio pradžioje susitarė su V. V. dėl pagalbinio darbininko darbo prie trinkelių klojimo, jam buvo pažadėta mokėti 20 Eur už darbo dieną. Dirbo nuo 2015-07-29 iki 2015-07-31. Jis buvo žadėjęs atlyginimą mokėti savaitės pabaigoje – penktadienį. Jam sumokėjo 50 Eur, tačiau 10 Eur neprimokėjo ir nepaaiškino kodėl. Pamatęs, kad darbdavys apgaudinėja jis daugiau į darbą nėjo. Parodė, kad darbo priemonės buvo V. V.. Šias dienas dirbo kartu su M. ir dar vienu asmeniu, kurio nepažinojo.
Iš M. P. 2015-12-07 rašytinio paaiškinimo (b. l. 9) matyti, kad per R. M. sužinojo, kad V. ieško pagalbinių darbininkų prie trinkelių klojimo. Apie rugpjūčio 18-19 d. jis su R. nuvyko į statybų objektą, netoli K., į privatų namą, kur jau buvo pradėtos kloti trinkelės. Ten susitiko su V. ir susitarė dėl darbo. Jam buvo pasakyta, kad dirbs pagalbiniu darbininku prie betono maišyklės, taip pat nešioti trinkeles. Jam pažadėjo mokėti 15 Eur už darbo dieną ir papildomai už trinkelių nešiojimą. Pradėjo dirbti be jokių dokumentų. Darbo sutartis nebuvo sudaryta. Išdirbo iki rugsėjo pabaigos, viso 26 dienas. Į darbą važiuodavo V. automobiliu. Kartu su juo dirbo R., V. D. ir kartais R. Ž.. Jis buvo gal keturis kartus. Dažniausiai jis pjaustydavo trinkeles, atvykdavo į darbą pirmadieniais. Darbo įrankai buvo Vyto. Pabaigęs objektą daugiau nėjo dirbti, nes už šį darbą liko skolingas. Jam už darbą sumokėjo 220 Eur, liko skolingas 200 Eur. Nežino ar Vytas turėjo įregistravęs įmonę.
Iš R. Ž. 2015-11-27 rašytinio paaiškinimo (b. l. 11) matyti, kad V. V. pažįsta iš anksčiau. 2015 metų vasarą jis V., M. ir dar kelis asmenis vežė į B., kur kieme buvo dedamos trinkelės. Taip pat kelis kartus buvo nuvykęs į privatų namą pas L., pas kurią buvo dedamos trinkelės. Kartu dirbo M. ir dar kiti asmenys, kurių nepažįsta. Jis ten padėjo V.pjaustyt trinkeles. Su juo V. visiškai atsiskaitė po 10 Eur už darbo dieną. Ar su kitais darbuotojais Vytas atsisakaitė jis nežino. Trinkelės buvo dedamos netoli K., Alytaus rajone.
Iš V. V. rašytinio paaiškinimo (b. l. 14) matyti, kad 2015 m. liepos mėnesį laikraštyje „A. A.“ rado skelbimą, kad patyrusi brigada deda trinkeles. Susiskambino su tuo asmeniu, kurio buvo nurodytas telefono numeris. Jis (V.) atvažiavo apsižiūrėti kur ir ką reikės daryti ir žodžiu sutarė, kad jis su brigada sudės trinkeles. Viso 3-4 žmonių brigada trinkeles dėjo apie 7-8 dienas. Dėl apmokėjimo tarėsi su V. V.. Per du kartus V. sumokėjo 1200 Eur. Žmonių, kurie dirbo su V. jis nepažįsta. Nežino kokiomis sąlygomis jie dirbo. V. sakė, kad brigada dirba legaliai.
Šalies argumentai
L. N. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 13) patvirtino, kad per pažįstamus susirado V., su kuriuo sutarė dėl trinkelių dėjimo jos tėvų sodyboje N. kaime. V. su brigada sudėjo trinkeles daugiau kaip per mėnesį (300 kv. m) – rugsėjo-spalio mėn. V. dėti trinkelių atvažiuodavo su savo automobiliu, dirbo su savo įrankiais. Dėl visų darbų atlikimo tarėsi su V., jam ir sumokėjo po 10 Eur už kvadratą. Kitų asmenų, kurie dirbo kartu su V. ji nepažįsta. Su V. visą laiką dar dirbo du arba trys asmenys. Ji su V. visiškai atsiskaitė, tačiau nežino ar jis atsiskaitė su dirbusiais darbuotojais.
Iš integracijos su VSDFV pažymos (b. l. 15) matyti, kad V. V. nuo 2013-12-20 iki 2014-03-03 vykdė individualią veiklą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad DK 93 straipsnis numato, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013 (Teismų praktika Nr. 40, 2014) yra pasisakęs, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. V., administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laikotarpiais, leido nelegaliai dirbti pagalbinių darbininkų darbą R. M., V. D., A. A., M. P..
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino, kad R. Ž. pas jį dirbo nelegaliai nuo 2015 m. liepos iki spalio. Nurodė, kad Ž. tik kelis pirmadienius, kai jis iš vakaro būdavo vartojęs alkoholio, ir negalėdavo vairuoti, jį su kitais darbuotojais nuveždavo į objektus dėti trinkelių. Jis neneigė, kad R. parodė, kaip reikia pripjauti trinkeles prie bortelio, tačiau jis kartu su brigada trinkelių neklojo. Jis jam sumokėjo tik už atvežimą. Šias aplinkybes patvirtino pats R. Ž.. Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį - kaltę. Kad V. V. leido nelegaliai dirbti R. Ž. patvirtina išimtinai asmenų, kurie buvo nutraukę darbo teisinius santykius su administracinėn atsakomybėn traukiamu V. V., paaiškinimais. Kaip matyti R. M. parodymų teisme, jo santykiai su V. V. yra konfliktiniai, jo nurodytas aplinkybes paneigė liudytoju apklaustas R. Ž., nurodydamas, kad susitarimo su V. V. dėl darbo nebuvo, jis tik žmones kelis kartus nuvežė į objektą, taip padarydamas paslaugą, kaip pažįstamam asmeniui. Kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. V. kaltę dėl R. Ž. nelegalaus darbo, byloje nėra. Visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Įvertinus visus bylos duomenis, darytina išvada, kad V. V. dėl R. Ž. nelegalaus darbo nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėtį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Įvertinus teismui pateiktus surinktus duomenis, pažeidėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad V. V. leido nelegaliai dirbti pagalbinių darbininkų darbą R. M. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015 m. spalio 15 d., V. D. nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015 m. spalio 15 d., A. A. 2015 m. liepos 29 d. iki 31 d., M. P. nuo 2015 m. liepos 19 d. iki 2015 m. spalio mėnesio, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014).
Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad pažeidimą pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nėra. Šiuo metu materialinė padėtis labai sunki, nes yra bedarbis, turi įsipareigojimų, moka išlaikymą dukrai ir padeda sugyventinei išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Anksčiau niekada nėra padaręs šios rūšies pažeidimo. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda – bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
V. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., skirti baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 300 Eur, iš viso 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl R. Ž. nelegalaus darbo nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.