Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas R. M. parodė, kad yra pareiškėjos sutuoktinis. Padėdavo palikėjui, jis sakydavo, kad viską pareiškėjai paliks. Testamentą rado pareiškėjos sūnus. Mano, kad palikėjui pas notarą nueiti surašyti testamentą jam neleido sveikata.

Liudytoja N. F. parodė, kad yra palikėjo kaimynė, prižiūrėjo katę, kol jis gulėjo ligoninėje. Sakydavo, kad palikimą paliks pareiškėjai, ji juos prižiūrėjo. Sakė, kad grįžęs iš ligoninės vyks pas notarą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvartos reikmenų) vienam ar keliams asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, t. y. fizinis asmuo gali savo valią išreikšti testamentu, kuriuo pasirinktam asmeniui ar asmenims palieka visus ar dalį jam priklausančių materialiųjų, nematerialiųjų dalykų ir turtinių reikalavimo teisių (CK 5.1 straipsnis). Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog A. V. V., miręs 2017 m. liepos 31 d. (el. b. l. 54–55), 2017 m. liepos 8 d. surašė asmeninį testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigus paliko pareiškėjai D. M. (el. b. l. 47). Iš pareiškėjos į bylą pateikto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad palikėjui A. V. V. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32–33) bei terminuotas indėlis AB Šiaulių banke (el. b. l. 81–83) ir banko sąskaita AB SEB banke (el. b. l. 84–86).

Pareiškėja nurodė, kad palikėjas A. V. V. nespėjo nuvykti pas notarą dėl testamento patvirtinimo, kadangi laikotarpiais nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 20 d. bei nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2017 m. liepos 7 d. gydėsi VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (el. b. l. 45, 56–57, 58–60), tačiau jo prašymu pareiškėja davė jam savo asmens duomenis, reikalingus testamento sudarymui (el. b. l. 46). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje liudytojais apklausti pareiškėjos sutuoktinis R. M. ir palikėjo kaimynė N. F.

Vertinant A. V. V. 2017 m. liepos 8 d. surašytą asmeninį testamentą konstatuotina, jog testatorius aiškiai išreiškė savo valią butą ir pinigus palikti pareiškėjai. Taigi, iš 2017 m. liepos 8 d. testamento turinio testatoriaus valia aiški, testamente nurodyta jo surašymo data ir vieta (Kaunas). Tiek pateiktame palikėjo surašytame testamente, tiek palikėjo su AB Šiaulių bankas ir AB SEB banku sudarytose sutartyse rašysena (braižas) yra panaši, kas leistų daryti išvadą, jog ir 2017 m. liepos 8 d. surašytą asmeninį testamentą rašė A. V. V.

Kasacinio teismo praktikoje būtent testatoriaus valios turinio nustatymas yra esmingai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011). Minėtoje nutartyje pasisakant dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, nurodyta, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės netaikytinos visa apimtimi, nes testamentas yra vienašalis sandoris, bet ne sutartis – dvišalis sandoris, kuriuo sutarties šalys suderina savo valią, pasiekia susitarimą dėl tarpusavio teisių ir pareigų bei susitaria dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo. Testamente išreikštai valiai aiškinti sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančios CK 6.193–6.195 straipsnių teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).

Palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38). Kauno m. 11-ojo notarų biuro 2017 m. spalio 6 d. rašte „dėl informacijos pateikimo“ Nr. 43 nurodyta, kad po A. V. V. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 48, 49). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad palikėjo sutuoktinė M. V. mirė 2016 m. rugpjūčio 29 d., motina A. J. mirė 1998 m. vasario 20 d., duomenų apie tėvą ir vaikus nėra (el. b. l. 34–37, 63, 87), taigi palikėjas artimų giminaičių neturėjo; pareiškėja pateikė įrodymus, kad ji rūpinosi A. V. V. laidotuvėmis (el. b. l. 50–52).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimus, prašomas tvirtinti asmeninis testamentas, kaip atitinkantis CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus, tvirtintinas ir pareiškėjos D. M. pareiškimas tenkintinas (CK 5.30 straipsnis, 5.31 straipsnio 4 dalis, CPK 442 straipsnio 14 punktas, 443 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimo teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 443 straipsniu, teismas

nutarė:

patvirtinti A. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2017 m. liepos 8 d. surašytą asmeninį testamentą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.