- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 1S-133/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Advokatai
- Piotras Orlovas
teismo posėdyje, išnagrinėjus kaltinamojo T. Š., gimusio 1980 m. lapkričio 22 d., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 199 straipsnio 1 dalyje, gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. vasario 10 d. laikotarpyje nuo 00¹⁰ val. iki 5⁵⁰ val., Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių k., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, veikdamas organizuota grupe su R. Š., R. K., E. K., V. B., M. P., R. V., M. A., R. B., K. B., M. P., V. J., A. P., T. J., V. R., A. G., S. G. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus: ne mažiau, kaip 7500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su R. F. banderolėmis, 9990 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su R. F. banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius - 54 557,60 Lt, tai yra viršija 250 MGL dydžio sumą, sudarančią 32500 Lt, išvengdamas muitinės kontrolės (kontrabanda), o būtent, 2008 m. vasario 10 d. laikotarpyje nuo 00¹⁰ val. iki 5⁵⁰ val., Jurbarko r., Viešvilės sen., Kalvelių k., VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos saugomame pasienio ruože, dviems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims per Nemuno upę, kurios farvateris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės sieną, motorine valtimi per keturis kartus iš R. F. teritorijos kranto į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą, išvengiant muitinės kontrolės, atgabenus privalomus pateikti muitinei daiktus: ne mažiau, kaip 7500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su R. F. banderolėmis, 9990 pakelių cigarečių „Saint George Lights“ su R. F. banderolėmis, R. Š., R. K. nurodymu, jis (T. Š.) K. B., A. G., A. P., M. P., R. V., V. J. ir R. B., saugomi nuo galimo užklupimo iš anksto automobiliu M. A. išvežiotų organizuotos grupės narių, tai yra M. P., T. J., V. R. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, sukrovė minėtas cigaretes į iš anksto tam tikslui paruoštus automobilius - V. B. vairuojamą automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. G. vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“ be valst. numerio ir E. K. vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“ valst. Nr. 00980 BE ir šias kontrabandines cigaretes gabeno į laikinas sandėliavimo vietas iki 2008-02-10 d. 5⁵⁰ val., kol VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės pareigūnai pradėjo organizuotos grupės narių sulaikymą.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamojo T. Š. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį.
Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, neaptarė duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis gali būti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad teismas iš tikrųjų netikrino ar byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių minėtą išvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia teigti, kad T. Š. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skunde tvirtinama, kad T. Š. niekada nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nesislėpė. Kaltinamasis nežinojo, jog yra įtariamas padaręs nusikaltimą, jis ne kartą buvo grįžęs į Lietuvos Respubliką, nevengė teisėsaugos pareigūnų, jokios informacijos, kad būtų kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus jis nėra gavęs.
Skunde taip pat nurodoma, kad T. Š. turi sveikatos problemų, o tinkama medicininė pagalba tardymo izoliatoriuje jam nėra suteikta ir negali būti suteikta. Būdamas laisvėje T. Š. imtųsi priemonių sveikatos problemoms spręsti, o ne bandys bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ar jų pareigūnų.
Gynėjas pastebi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kokiu pagrindu kaltinamajam anksčiau buvo paskirtas suėmimas ir tęsiamas jo terminas. Pažymi, kad šiuo metu byla su kaltinamuoju aktu yra perduota teismui, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis gali kokiu nors neleistinu būdu trukdyti procesui.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog T. Š. yra pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, už kurią atitinkamo Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir baudą. Vien tai, kad T. Š. yra kaltinamas sunkios nusikalstamos veikos padarymu, anksčiau teistas du kartus už plėšimus, negali būti pagrindu teigti, jog kaltinamojo atžvilgiu yra tikslinga taikyti suėmimą..
Kaltinamojo gynėjas mano, jog kardomųjų priemonių paskirtis ir tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau ir Lietuvos Respublikos BPK) 119 straipsnyje gali būti pasiekti ir netaikant kaltinamajam T. Š. suėmimo, o paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje kaltinamojo T. Š. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. Š. gynėjo skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. Š. buvo pratęstas suėmimo terminas trims mėnesiams, atitinka Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatas.
Įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, liudytojų apklausų protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido teismui pagrįstai manyti, kad T. Š. gali būti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Priešingai nei teigiama skunde, teismas nutartyje neprivalėjo detaliau aptarti, analizuoti duomenų, kurie, jo nuomone, leidžia teigti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, kadangi sprendžiant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, įtariamojo asmens kaltės klausimai nėra ir negali būti sprendžiami, nevertinamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų sąsajumas. Akivaizdu, kad skundžiamojoje nutartyje Kauno apygardos teismas įvertino duomenų pakankamumą. Aplinkybę, jog teismas Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą atliko ne formaliai, patvirtina ir tai, jog baudžiamoji byla šiuo metu yra perduota teisiamajam posėdžiui.
Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog taikyti T. Š. suėmimą yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog T. Š. įtariamas nusikalstamos veikos, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimas iki aštuonerių metų). Įvertinus tai, kad T. Š. anksčiau nekartą teistas, konstatuotina, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, T. Š. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, o ne Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, t. y. bauda. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Taigi vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo.
Pritartina ir Kauno apygardos teismo teiginiui, kad T. Š. Lietuvoje nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, t. y. jis nėra sukūręs šeimos, nedirba. Be to, akivaizdu, kad kaltinamasis turi ryšių užsienio valstybėje. Šios aplinkybės tik sustiprina tikimybę, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ar jų pareigūnų.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad teisėsaugos pareigūnai apie T. Š. buvimo vietą klausė jo šeimos narių – motinos, brolio, kurie palaikė ryšį su pačiu kaltinamuoju, padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis žinojo, kad yra paieškomas, tačiau sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, kad informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnus apie savo buvimo vietą, į tyrimo įstaigą nuvykęs nebuvo. Toks kaltinamojo elgesys leidžia daryti išvadą, jog jis vengė kontaktų su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, stengėsi išvengti jam gresiančios atsakomybės. Tuo pačiu aptartas kaltinamojo elgesys, vertinant jį kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, leidžia konstatuoti, jog jo atžvilgiu taikyti suėmimą yra pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Skunde gynėjas nurodo, kad T. Š. atžvilgiu suėmimas anksčiau buvo paskirtas ir jo terminas tęsiamas kitu pagrindu, nei skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos turinio matyti, jog T. Š. iš tikrųjų turi sveikatos problemų, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad tinkama medicininė pagalba (gydymas) kaltinamajam negali būti suteikta suėmimo vykdymo vietoje. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas garantuoja suimtam asmeniui tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių suteikti būtinosios pagalbos, ji gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Taigi T. Š. gynėjo skundo teiginiai, kad kaltinajam suėmimo vykdymo vietoje negali būti suteiktas kokybiškas gydymas, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, mano, kad panaikinus skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį, šioje byloje nebus pasiekti tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnis 7 dalis).
Esant tokioms aplinkybėms įtariamojo T. Š. gynėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo T. Š. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.