- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-70-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13793-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- L. Želvio
- Atsakovas
- AB bankui „Swedbank“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonės „Goda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Želvio visuomeninės įmonės „Goda“ ieškinį atsakovui AB bankui „Swedbank“ dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį ir sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2005 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. 05-008525-IN su pakeitimais (toliau ir Kreditavimo sutartis) vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo bei pakeisti Kreditavimo sutartį ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo. Paaiškino, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymais atidėti kreditinius mokėjimus, išdėstyti ilgalaikę investicinę paskolą, neskaičiuoti delspinigių, pertvarkyti paskolintų pinigų grąžinimo grafiką, tačiau atsakovas informavo ieškovą, kad su pateiktais pasiūlymais nesutinka ir 2009 m. spalio 20 d. pareikalavo iki 2009 m. lapkričio 5 d. padengti 100 000 Lt sumos įsiskolinimą, nes priešingu atveju Kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Ieškovas negalėjo pilnai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ne dėl tyčinių savo veiksmų ar dėl didelio savo neatsargumo, o dėl susiklosčiusios nepalankios finansinės situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas pagal ginčo sutartį buvo numatytas 2011 m. liepos 22 d.
Teismas darė išvadą, kad ieškovas savo ieškinyje nenurodė nei vieno teisėto pagrindo bei aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti ieškovo pareikštus ieškinius reikalavimus, nes ieškovas tinkamai neįvykdė savo pareigos grąžinti paimtą kreditą.
Anot teismo, nagrinėjamo ginčo atveju teismas nebeturi galimybės nei nutraukti sutarties, nei modifikuoti sutarties sąlygų, nes sutartis jau yra nutraukta ir prievolių įvykdymo terminas yra suėjęs, todėl CK 6.204 str. nuostatos šiuo atveju negali būti taikytinos. Be to, CK 6.204 str. nuostatų taikymui ieškovo atžvilgiu nėra pagal įstatymą nustatytų visų sąlygų, kadangi ieškovas yra juridinis asmuo, t. y. verslininkas, kuris sudarydamas ginčo sutartį, prisiėmė ir sau riziką, kad ieškovo verslas per visą paskolos laikotarpį gali susidurti su tam tikrais finansiniais sunkumais, be to, gali kisti ir šalies ekonominė situacija, rinkos struktūra. Pats ieškovas šioje situacijoje elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nes dar negrąžinęs pirminės kredito sumos atsakovui, kelis kartus vis padidindavo naujai paimamo kredito dydį, su atsakovu pasirašydamas vis naujus susitarimus bei tuo prisiimdamas vis naujus kreditorinius įsipareigojimus atsakovui.
Teismas darė išvadą, kad šioje civilinėje byloje ta aplinkybė, jog atsakovas tinkamai laikėsi sutarties šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi principų, yra pilnai įrodyta ir tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.y. šalių susirašinėjimai) bei šalių atstovų paaiškinimai. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškininis reikalavimas dėl atidėjimo visų įmokų pagal kredito sutartį mokėjimą vieneriems metams iš esmės prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, kadangi ginčo sutartis yra atlygintinis sandoris, todėl ieškovas privalo už paimtą kreditą atsakovui mokėti palūkanas, todėl skolos atsakovui turi būti grąžintos kredito sutartyse nustatytais terminais ir atsakovas turi bei privalo imtis visų įmanomų ir kuo ekonomiškesnių priemonių, jog ieškovo skola atsakovui kuo greičiau būtų grąžinta su mažiausiais galimais nuostoliais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas L. Želvio visuomeninio maitinimo įmonė „Goda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2. Ieškovas vykdė savo pareigas nuo Kreditavimo sutarties pasirašymo, iš viso atsakovui nuo sutarties pasirašymo (2005 m. vasario 22 d.) iki dabar yra sumokėta daugiau nei 1 milijonas palūkanų ir delspinigių.
3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ginčo Kreditavimo sutartis yra galiojanti.
4. Teismas nevertino įrodymų, kad ieškovas yra mokus, dirba pelningai, turi virš 11 mln. Lt vertės turto ir gali padengti dabartinę skolą atsakovui bei turės finansines galimybes padengti galimus nuostolius. Teismas taip pat neįsigilino į aplinkybę, kad pagal Kreditavimo sutarties pakeistas ir papildytas sąlygas, ieškovas privalėjo grąžinti kreditą ne iki 2011 m. liepos 22 d., bet iki 2014 m. rugsėjo 1 d.
5. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad CK 6.204 str. nuostatose numatytas gynybos būdas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu sutartis, kurią vykdyti šaliai tapo sudėtingiau, yra nepasibaigusi ir/ar nenutraukta, o kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą ir jeigu per protingą terminą abi šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo ir todėl CK 6.204 str. nuostatos šiuo atveju negali būti taikytinos.
6. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai buvo palanki ekonominė situacija. Sutarties nutraukimas šiuo metu ieškovui sukeltų neproporcingus nuostolius. Teismas neatsižvelgė į argumentus, kad ieškovas dėl 2009 m. susidariusios ekonominės finansinės krizės pasaulyje ir pasikeitus ekonominei situacijai šalyje negalėjo pilnai vykdyti visų įsipareigojimų atsakovui. Ieškovas dėjo maksimalias pastangas, kad būtų rastas abiem ginčo šalims naudingas susidariusios situacijos sprendimas.
7. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuo Kreditavimo sutarties pasirašymo dienos iki šiol atsakovui mokėtinos palūkanos išaugo nuo 5,8 iki 11,28 proc., o ieškovas pradėjo dirbti ir gauti pelną tik nuo 2008 m., kai atidarė kavinę – viešbutį, adresu J. Basanavičiaus g. 29, Palanga. Atsiskaitymų dinamika su atsakovu leidžia tikėtis, kad iki galutinio kredito grąžinimo termino su atsakovu bus visiškai atsiskaityta. Iš komercinės ir darbinės veiklos esant tokiai ekonominei situacijai tinkamai vykdyti sutartį gali būti ir nebeįmanoma, tačiau visiškai realu tai padaryti pakeitus sutarties sąlygas ir terminus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „Swedbank“, AB prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad ieškovas neigia akivaizdų faktą, kad pagal Kreditavimo sutartį kredito grąžinimo terminas yra 2011 m. liepos 22 d. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad su ieškovu, atsižvelgiant į ekonominę – finansinę krizę, remiantis jo prašymais buvo sudaryti net du susitarimai (2009 m. vasario 13 d. ir 2009 m. liepos 22 d.), kuriais buvo pratęsti kredito grąžinimo terminai. Tačiau ieškovas 2009 m. liepos 22 d. susitarime nurodytais terminais kredito dalių grąžinimo nevykdė, todėl Kreditavimo sutartis ir buvo nutraukta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal CPK 322 str. 1 d., 322 str. apeliacinis skundas paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad yra būtinis žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių neturėjo būti laikomasi bendros apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys savo argumentus ir atsikirtimus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, teikė papildomus rašytinius paaiškinimus, todėl pagrindo skirti žodinį ieškovo apeliacinio skundo nagrinėjimą nebuvo.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. vasario 22 d. ginčo šalys sudarė Kredito sutartį Nr. 05-008525-IN, pagal kurią atsakovas ieškovui suteikė 492 354 EUR dydžio kreditą, nustatant kredito grąžinimo terminą – 2012 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 28-36). 2006 m. liepos 27 d. pasirašytu Susitarimu Nr. 05-008525-IN-1 „Dėl 2005-02-22 kredito sutarties Nr. 05-008525-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo“ šalys pakeitė kredito paėmimo terminą, tačiau kartotinai nurodė, jog galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2012 m. vasario 22 d. (t. 1, b. l. 38-39). 2007 m. vasario 1 d. sudarytu Susitarimu Nr. 05-008525-IN/07-006081-KL/07-006079-IN „Dėl 2005-02-22 kredito sutarties Nr. 05-008525-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo“ šalys pakeitė suteiktų ieškovui kreditų sumas bei nustatė, kad galutinis viso kredito grąžinimo terminas yra 2014 m. rugsėjo 1 d., išskiriant, kad 180 000 Lt kredito dalis privalo būti grąžinta iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 41-52). 2007 m. lapkričio 14 d. pasirašytu Susitarimu Nr. 05-008525-IN/07-006081-KL/07-006079-IN-2 „Dėl 2005-02-22 kredito sutarties Nr. 05-008525-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo“ šalys patvirtino, kad galutinis kredito grąžinimo terminas – 2014 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 55-58). 2008 m. lapkričio 28 d. Susitarimu Nr. 05-008525-IN/07-006079-IN/07-006081-KL/08-129612-IN-4 „Dėl 2005-02-22 kredito sutarties Nr. 05-008525-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo“ ginčo šalys susitarė pakeisti ir papildyti Kredito sutarties sąlygas, išdėstant naują sutarties sąlygų redakciją, pagal kurią Kredito Nr. 05-008525-IN (164 937 EUR) grąžinimo terminas numatytas 2014 m. rugsėjo 1 d.; Kredito Nr. 07-006079-IN (3 429 938 Lt) – 2014 m. rugsėjo 1 d.; Kredito Nr. 07-006081-KL (135 000 Lt) – 2009 m. liepos 31 d.; Kredito Nr. 08-129612-IN (355 000 EUR) – 2009 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 61-70). Išvardintos šalių sudarytos sutartys patvirtina, kad atsakovas suteikė ieškovui keletą skirtingos paskirties paskolų, kurių grąžinimo terminai buvo skirtingi, o jos visos buvo akumuliuotos bei suteiktos iš esmės Kredito sutartimi - kiekvieną kartą ją papildant.
2009 m. sausio 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu paskolų grąžinimą pagal Kredito sutartis Nr. 07-006079-IN, 07-006081-KL, 08-129612-IN atidėti iki 2009 m. rugsėjo 1 d. dėl susidariusios šalyje ekonominės padėties (t. 1, b. l. 71). 2009 m. vasario 13 d. Susitarimu Nr. 05-008525-IN/07-006079-IN/07-006081-KL/08-129612-IN-5 „Dėl 2005-02-22 kredito sutarties Nr. 05-008525-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo“ šalys susitarė, kad Kredito Nr. 05-008525-IN (164 937 EUR) grąžinimo terminas - 2014 m. rugsėjo 1 d.; Kredito Nr. 07-006079-IN (988 800,48 EUR) – 2010 m. rugsėjo 1 d.; Kredito Nr. 07-006081-KL (34 754,40 EUR) – 2009 m. liepos 31 d.; Kredito Nr. 08-129612-IN (355 000 EUR) – 2009 m. lapkričio 28 d. (t. 1, b. l. 72-82). Taigi šiuo susitarimu iš esmės buvo patenkintas ieškovo 2009 m. sausio 23 d. prašymas.
Dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, t.y. mokėjimų atidėjimo, delspinigių neskaičiavimo, hipotekos panaikinimo, atleisti nuo atsakomybės už prievolių nevykdymą, ieškovas į atsakovą kreipėsi 2009 m. liepos 13 d., 2009 m. rugpjūčio 7 d., 2009 m. spalio 12 d. prašymais (t. 1, b. l. 83-84, 86-87). 2009 m. liepos 22 d. šalys pasirašė Susitarimą Nr. 05-008525-IN/07-006079-IN/07-006081-KL-08129612-IN-6 „Dėl 2005-02-22 kredito sutarties Nr. 05-008525-IN sąlygų pakeitimo ir papildymo“, kuriuo Kredito Nr. 07-006081-KL (34 813,20 EUR) grąžinimo terminas pratęstas nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. iki 2009 m. spalio 31 d. (t. 2, b. l. 84-89). Atsakovas 2009 m. rugpjūčio 7 d. ir 2009 m. spalio 12 d. ieškovo prašymų netenkino šalims nepasiekus bendro susitarimo, o 2009-10-20 raštu Nr. SR-41879 įspėjo ieškovą, kad pastarajam nepadengus skolos (ne mažesnės nei 100 000 Lt (28 962 EUR) skolos dalies) iki 2009 m. lapkričio 5 d., atsakovas vienašališkai nutrauks Kredito sutartį (su visais pakeitimais ir papildymais) 2009 m. lapkričio 6 d. (t. 1, b. l. 88).
Šalies argumentai
Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad Kredito sutartis (su visais pakeitimais ir papildymais) vienašališkai atsakovo nutraukta 2009 m. lapkričio 6 d., tuo tarpu ieškovas su ieškiniu uždrausti atsakovui atlikti minėtus veiksmus į teismą kreipėsi 2009 m. lapkričio 17 d. (ieškinio gavimo teisme diena (t. 1, b. l. 23), o laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik nuo 2010 m. gegužės 17 d., t.y. jau esant Kredito sutarčiai nutrauktai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas – siekis uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, kurie faktiškai ir teisiškai jau yra atlikti, negali sukurti šalims jokių teisių ir pareigų, nes ieškinio pareiškimo metu nebebuvo paties ginčo objekto kaip teisinio santykio. Faktas, jog byloje Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, nereiškia, kad sutartis nebuvo nutraukta dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nagrinėjamas ginčas iš esmės, t.y. nebuvo iš esmės analizuotos ir aplinkybės, susijusios su Kredito sutarties nutraukimo momentu.
Netgi ir laikant, kad ieškinys buvo pareikštas ir laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos dar neesant ginčo sutarčiai nutrauktai, ieškovo reikalavimai atidėti visų įmokų mokėjimą vieneriems metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo negalėtų būti tenkinami.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to tais atvejais, kai šalys gera valia nesusitaria dėl tarpusavio sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti esamą sutartį. Pagal CK 6.204 str. pasikeitus aplinkybėms, kurios sąlygoja, kad vienai iš sutarties šalių tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, ši šalis dėl to nėra kalta, o priešinga šalis atsisako sutartį pakeisti, sutartis gali būti pakeičiama teismine tvarka.
Sutarties vykdymo suvaržymu laikomi atvejai, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: pirma, tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; trečia, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d.). Šalis prašydama pakeisti sutartį remdamasi pasikeitusiomis aplinkybėmis privalo pagrįsti ne tik visų CK 6.204 str. 2 d. įtvirtintų sąlygų buvimą, bet ir faktą, jog šių sąlygų atsiradimas iš esmės neproporcingai apsunkino jai galimybę vykdyti sutartines prievoles.
Ieškovas Kredito sutarties sąlygų pakeitimą sieja su šalyje pablogėjusia ekonomine situacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko itin neigiamų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui ir kad šių pokyčių nebuvo įmanoma tiksliai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-265/2011). Taigi akivaizdu, kad formaliai vertinant pasaulyje ir Lietuvoje kilusi ekonominė krizė turėtų būti pripažįstama aplinkybe, atitinkančia CK 6.204 str. 2 d. sąlygas. Tačiau ieškovo procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai, susiję su ekonominės krizės poveikiu ieškovo ūkinei – komercinei veiklai bei galimybe vykdyti įsipareigojimus atsakovui – laiku mokėti kredito įmokas, prieštaringi: viena vertus nurodoma, kad dėl krizės sumažėjo ieškovo pajamos, antra vertus, teigiama, kad įmonė yra moki, dirba pelningai, turi turto bei gali padengti dabartinę skolą atsakovui. Vis dėlto netgi pripažįstant, kad ieškovui yra sudėtinga vykdyti ginčo sutartį, ir tai būtų pagrindas pakeisti Kredito sutarties sąlygas, kad būtų atkurta sutarties šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (CK 6.204 str. 3 d. 2 p.), apeliacinis skundas vis dėlto negalėtų būti tenkinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas laikydamasis šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, nėra pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovas neneigia fakto, jog kredito įmokų nemoka iki šiol. Taigi visų kredito įmokų mokėjimo atidėjimas vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo, įvertinus faktą, jog bylos nagrinėjimas vyksta virš 2 metų ir šiuo laikotarpiu atsakovas nevykdė skolos išieškojimo, o ieškovas nemokėjo kredito įmokų, iš esmės pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Nagrinėjamu ginčo aspektu visiškai nesvarbios aplinkybės dėl to, kada ieškovas pradėjo gauti pelną, kadangi būdamas profesionalus verslininkas ieškovas prisiimdamas įsipareigojimus privalėjo tinkamai įvertini savo finansines galimybes juo laiku ir tinkamai vykdyti, tačiau kelis metus faktiškai neatliko jokių mokėjimų, o tik teikė naujus pasiūlymus.
Pažymėtina, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog atsakovas vykdė pareigą bendradarbiauti su ieškovu. Tą patvirtina 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. liepos 22 d. Susitarimai, kuriais ne tik buvo atidėta dalies kredito dalių grąžinimo terminai, bet pakeista ir kredito valiuta, sumažintos kredito sumos. Todėl nagrinėjamo ginčo požiūriu nesvarbi aplinkybė, kad atsakovas nesutinka pratęsti Kreditavimo sutarties galiojimo, nes atsakovas iš esmės savo kaip sutarties kontrahento pareigą bendradarbiauti vykdė tinkamai.
Negali būti tenkinamas ir ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2005 m. vasario 22 d. Kreditavimo sutartį Nr. 05-008525-IN su pakeitimais (toliau ir Kreditavimo sutartis) vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo. Tiek įstatymas, tiek ginčo sutartis numato šalims galimybę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynybos būdų nuo kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų, t.y. nutraukti sutartį. Tokio reikalavimo tenkinamas prieštarautų ne tik galiojančiam teisiniam reguliavimui, bet ir pažeistų atsakovo teises.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.