Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių pirmojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininkės, atliekančios Pravieniškių pirmojo kalėjimo viršininko funkcijas, L. G. teikimą dėl M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 7 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių pirmojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininkės, atliekančios Pravieniškių pirmojo kalėjimo viršininko funkcijas, L. G. teikimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. B. skirtų bausmių subendrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

6. BK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu bausmė M. B. skirta už nusikalstamą veiką, padarytą 2024 m. vasario 21 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu – už nusikalstamas veikas, padarytas 2024 m. vasario 18 d., taigi minėtais teismų sprendimas M. B. skirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

8. Spręsdamas dėl M. B. skirtinų bausmių bendrinimo būdų teismas įvertina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu – vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, t. y. M. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Nors minėtais teismo sprendimais M. B. nubaustas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą – svetimo turto pagrobimą, tačiau šios nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu dėl to, kad jis bendrais veiksmais su bendrininku tyčia išdaužę UAB (duomenys neskelbtini) kavinės durų stiklą ir sulaužę aliuminio profilio duris įsibrovė į kavinę ir pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 1 169,44 eurų vertės turtą, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. pripažintas kaltu dėl to, kad jis užėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini) prekybos salėje nuo lentynos paėmė prekes, už kurias nesumokėjęs iš parduotuvės išėjo.

9. Teismas pažymi, kad analogiškos taisyklės įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2A-7-3-489/2019 konstatuota, kad „vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012)“. Nutartyje Nr. 2K-7-71-458/2020 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik nurodytu formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, 2A-7-3-489/2019)“.

10. Įvertinus išdėstytus argumentus M. B. minėtais teismų sprendimas skirtos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. B. skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. skirtą dvidešimties parų arešto bausmę, ir M. B. skirtina galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Į M. B. skirtiną bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu įskaitytas laikotarpis bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. B. skirtos bausmės atlikta dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347, 361, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. skirtas bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. B. skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu M. B. skirtą dvidešimties parų arešto bausmę, ir M. B. skirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu M. B. skirtos bausmės atliktą dalį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.