- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-30-193-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00050-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Nuteistasis
- A. G., V. K.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Saulius Kučys
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-1004-193/2011
Teisėja Danutė Švitinienė Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00050-2010-3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,
gynėjams advokatams Stanislovui Butkevičiui, Povilui Pečiukevičiui, Arvydui Martinkevičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G., A. G., V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžio, kuriuo:
- A. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
- A. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
- V. K. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo teismo nuosprendžiu priteista solidariai iš nuteistųjų A. G., A. G., V. K.: V. R. naudai 1620 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1889 Lt turtinei žalai atlyginti; bei iš kiekvieno nuteistojo po 666,66 Lt nukentėjusiojo V. R. naudai advokato paslaugoms apmokėti bei po 26,23 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. G., A. G. ir V. K. nuteisti už tai, kad jie 2010 m. balandžio 4 d. apie 03.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže A. G. ne mažiau kaip keturis kartus sudavus kumščiais sėdinčiam ant suolo V. R. į galvos sritį ir po šių smūgių V. R. nukritus nuo suolo ant grindinio A. G., A. G. ir V. K. kiekvienas sudavė kumščiais ne mažiau kaip po du kartus gulinčiam nukentėjusiajam V. R. į galvos sritį, A. G. spyrė du kartus į dešinę nukentėjusiojo ranką, padarydami nukentėjusiajam V. R. nosikaulių lūžį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame ir kairiame dilbiuose, kaukolės pagrindo (kairio pleištakaulio) lūžį, dėl ko nukentėjusiajam V. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendį. Mano, kad teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl laiko, jog šis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bylos medžiaga. Apelianto nuomone, teismas nuosprendį pagrindė iš esmės vien nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, o jo ir kitų kaltinamųjų pateiktų įrodymų nevertino, tuo šiurkščiai pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus. Teigia, kad įvykio metu jis buvo blaivus, nes pobūvio metu išgėrė tik 3 stiklines alaus, ką patvirtina ir liudytojas A. K. bei Raguvos seniūno išduota jo charakteristika. Apeliantas ginčija jo veikoje esant sunkinančią aplinkybę, jog jis veikė bendrininkų grupėje, nes jokio susitarimo tarp jo ir A. G. bei V. K. sumušti nukentėjusįjį V. R. nebuvo. Nurodo, kad nukentėjusysis V. R. be jokios priežasties išvadino juos įžeidžiančiais žodžiais, todėl jis supykęs ir pašokęs nuo suoliuko sudavė ranka nukentėjusiajam V. R. du ar tris kartus į veidą ir galėjo sulaužyti jam nosiakaulius. Pažymi, kad nukentėjusysis nuo suoliuko nenuvirto, ir jis, A. G., bei kiti nuteistieji jo nemušė, nesudavė jam į galvą kumščiais ir nespyrė koja į dešinę ranką, dėl to jo veikoje galėjo būti tik nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d., nes teismo medicinos ekspertas teisme nurodė, kad dėl nosiakaulių lūžių sveikta sutrikdoma nežymiai. Iš specialisto išvados Nr. G 439a/10 (05) matyti, kad V. R. net po kaukolės pagrindo – kairio pleištakaulio lūžio galėjo toliau judėti, nes sužalojimas nebuvo lydimas sąmonės sutrikimo. Todėl V. R. iš garažo į namus galėjo išvažiuoti savo dviračiu ir, būdamas neblaivus, neatsargiai vairuodamas, galėjo nukristi nuo dviračio ir atsitrenkti galva į asfaltą, ko pasėkoje lūžo kaukolės pagrindas, susižalojo rankos krumplius ir suplėšė savo odines kelnes, nes jokių gelžgalių garaže, kaip teigia nukentėjusysis, nebuvo, nes jie nebuvo aptikti 2010-04-04 įvykio vietos apžiūros metu. Teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu konstatavo, kad neatmestina galimybė, jog griūnant nuo dviračio ant asfalto V. R. galėjo susižaloti kaukolės pagrindą ir krumplius į šiurkštų paviršių. Apelianto A. G. teigimu, net jei dėl jo veiksmų nukentėjusiajam V. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai jis veikė labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo V. R. priešingo įstatymams sunkaus įžeidimo, kuris apribojo jo galimybes kontroliuoti savo elgesį, t. y. veikė esant afektinei tyčiai. Dėl to teismas turėjo jo nusikalstamą veiką ir šiuo atveju perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. ir nubausti trejiems metams laisvės atėmimu, bausmės vykdymą BK 75 str. pagrindu atidedant. Nuteistojo teigimu, nukentėjusiojo V. R. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmestini, o neturtinės žalos dydis mažintinas.
Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti nesant jo kaltę pagrindžiančių įrodymų arba minėtą nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuojant iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. ir paskiriant atitinkamai švelnesnę ir mažesnę bausmę. Teigia, kad teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl laiko, jog šis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu, teigia, jog teismas netinkamai vertino jo ir kitų kaltinamųjų pateiktus byloje įrodymus ir tuo šiurkščiai pažeidė BPK 20 str. reikalavimus. Apelianto nuomone, teismas nuosprendį pagrindė iš esmės vien nenuosekliais, abejonių ir neaiškumų keliančiais nukentėjusiojo parodymais, kurie prieštarauja kaltinamųjų, liudytojų parodymams, kitiems byloje esantiems įrodymams. Nurodo, kad nukentėjusysis nuolat keitė įvykio versijas, negalėjo teismui nuosekliai paaiškinti, kaip jis susiplėšė odines kelnes. Pažymi, kad teismas nuosprendyje rėmėsi įvykio vietos apžiūros bei parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš kurių aiškiai matyti, kad įvykio vietoje nebuvo jokių vamzdžių, geležinių įrankių ar panašių aštrių rakandų, kurie galėjo būti priežastimi V. R. kelnėms suplėšyti. Apelianto manymu, bylos medžiaga nėra įrodyta, kad A. G. savo veiksmais būtų sulaužęs V. R. kaukolės pagrindą. Taip pat nėra nustatyta, kokiu būdu V. R. susiplėšė odines kelnes. Nuteistojo A. G. manymu, visos bylos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis susižalojo ar buvo sužalotas kitų asmenų ir kitoje vietoje, kitu laiku. Nukentėjusiojo V. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybės nebuvo nustatytos, o tuo pačiu nenustatyti ir šį nusikaltimą padarę asmenys. Skunde teigiama, kad V. R. iš garažo į namus galėjo išvažiuoti savo dviračiu ir, būdamas neblaivus, neatsargiai vairuodamas, galėjo nukristi nuo dviračio ir atsitrenkti galva į asfaltą, ko pasėkoje lūžo kaukolės pagrindas, nukentėjusysis susižalojo rankos krumplius ir suplėšė savo odines kelnes. Jokių gelžgalių garaže, kaip teigia nukentėjusysis, nebuvo, nes jie nebuvo užfiksuoti 2010-04-04 įvykio vietos apžiūros ar 2010-09-07 parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismo medicinos ekspertas teismo posėdžio metu konstatavo, kad neatmestina galimybė, jog griūnant nuo dviračio ant asfalto V. R. galėjo susižaloti kaukolės pagrindą ir krumplius į šiurkštų paviršių. Krumplių susižalojimo aplinkybes patvirtina apklausta liudytoja nukentėjusiojo sesuo J. R.. Apelianto teigimu, teismo konstatuotas aplinkybes iš esmės paneigia Lietuvos teisės akademijos išleistas 2001 m. Teismo medicinos vadovėlis. Nuteistasis A. G. mano, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo kilti ne tik kaltinamųjų veiksmų pasėkoje, tačiau ir pačiam nukentėjusiajam griūnant, t.y. susižalojus pačiam. Nepaisant to, teismas šią aplinkybę ir įvykių versiją nepagrįstai atmetė kaip visiškai neįmanomą. Apelianto manymu, nepaskyrus ir neatlikus nukentėjusiojo V. R. drabužių trasologinės ekspertizės, šis klausimas taip ir lieka neatsakytas, todėl priimti apkaltinamojo nuosprendžio ginamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad taip pat nebuvo apžiūrėtas nukentėjusiojo dviratis, teismas visų šių aplinkybių nevertino ir nesprendė klausimo dėl baudžiamosios bylos grąžinimo ikiteisminiam tyrimui papildyti. Byloje nėra jokių A. G. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nuteistasis A. G. nurodo, kad šventėje dalyvavę asmenys patvirtina, jog nukentėjusysis viso gimtadienio metu elgėsi amoraliai, priešiškai. Teigia, kad V. R. išvadinus jį ir kitus nuteistuosius „pedofilais“ ir „šūdais“, A. G. apimtas staigaus didelio pykčio ir susijaudinimo, būdamas stipriai įžeistas, prišoko prie R., prišoko ir jis, bei sudavė 2-3 smūgius ranka į veidą. Apelianto teigimu, staigų didelį susijaudinimą išprovokavo nukentėjusiojo itin įžeidžiantis poelgis. Mano, kad pirmiau nurodytieji nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai iš esmės prieštarauja moralės bei dorovės principams, įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Apelianto įsitikinimu, visiškai pagrįstai teigtina, kad jo veiksmai buvo kaip atsakas į jį smarkiai sujaudinusius įžeidimus, kurie jautriai palietė jo žmogišką orumą ir garbę. Tai patvirtina ir byloje ištirti įrodymai, iš kurių matyti, kad jis, A. G., neturėjo tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusįjį, nenumatė padarinių, nenorėjo ir jų nesiekė, o jeigu ir būtų padaręs, tai dėl didelio susijaudinimo. Teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl prašomo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nuosprendyje net nepasisakė. Mano, kad jeigu ir įvykdyta nusikalstama veika, ji turi būti perkvalifikuota iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. Be to, pažymi, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas yra nusikalstamos veikos padarinys, nes teismas neįrodė kaltinamųjų kaltės, nepateikė išsamių, objektyviais bylos duomenimis, o ne tik nukentėjusiojo paaiškinimais, grindžiamų argumentų apie jo kaltę dėl sumušimo. Teismas nenurodė kokiomis konkrečiai aplinkybėmis ir įrodymais rėmėsi konstatuodamas, kad jo, A. G., kaltė yra įrodyta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, be to, nepagrįstai nepripažino kai kurių duomenų įrodymais (pvz. mano parodymų, kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolų, parodymų patikrinimo vietoje protokolų, eksperto išvadų ir kt.), neįvertino pripažintų įrodymų, jų tarpusavio liečiamumo ir patikimumo aspektu. Teismas nuosprendį pagrindė ne visais įrodymais, vertino atskirai kiekvieną iš surinktų įrodymų, neanalizuodamas jų visumos, neištyrė ir nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, nenurodė, kodėl jį kaltinamuosius įrodymus priėmė, o teisinančius atmetė. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad nukentėjusysis galėjo ir pats susižaloti, juolab, kad byloje surinkti įrodymai ir faktai tos aplinkybės nepaneigia, o atvirkščiai aiškiai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad būtent taip ir įvyko, nes V. R. nuolat kaitaliojo savo parodymus ir buvo nenuoseklus, kad jo paties veiksmai inicijavo kilusį konfliktą. Nurodyti pažeidimai pripažintini esminiais pažeidimais, sukliūdžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 str. 1 d. 2 p., 3 d.).
Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas. Teigia, kad jokio sužalojimo nukentėjusiajam nepadarė, savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, duodamas parodymus teisme buvo nuoseklus, jais netikėti nėra pagrindo, todėl jo veiksmuose nėra jokios nusikalstamos veikos požymių. Apelianto manymu, nukentėjusiojo ir nuteistųjų parodymai nėra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visi jie nurodė įvykio aplinkybes skirtingai, taigi jų parodymai prieštaringi, tačiau teismo prieštaravimai nepašalinti, o priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtasi tik tais parodymais, kurie teismo nuomone patvirtina jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymi, kad A. ir A. G. nurodė, kad jis, V. K., tuo pačiu kaip ir jie mušė nukentėjusį, bet nei vienas iš jų negalėjo pasakyti, kur, kuo sudavė ir kiek. Mano, kad ir V. R., ir abu nuteistieji broliai G. suinteresuoti, jog jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusysis suinteresuotas tuo, kad kuo daugiau asmenų prisidėtų prie žalos atlyginimo, o nuteistieji suinteresuoti sumažinti savo atsakomybės dydį, pritraukdami dar vieną asmenį dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme. Teigia, kad teismui nustačius, kad po to, kai A. G. sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus sėdinčiam ant suolo V. R. į galvos sritį, po šių smūgių V. R. nukrito nuo suolo ant grindinio, o šie veiksmai byloje įvardinami kaip pagrindinio sužalojimo padarymo būdas, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių teismas likusių dviejų kaltinamųjų veiksmus vertina tapačiai ir kvalifikuoja pagal BK 135 str. 1 d. Jei teismas laiko, kad jis yra sudavęs kelis smūgius nukentėjusiajam, o abu broliai G. pripažino, kad savo veiksmais galėjo padaryti nukentėjusiajam nosikaulių lūžius, tuomet jo, V. K., veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 str.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo tenkinti kiekvieno jų skundus, o prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašo nuteistųjų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino A. G., A. G., V. K. kaltais pagal BK 135 str. 1 d., jiems paskyrė teisingas bausmes, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Apeliantai ginčija savo kaltę, taip pat nesutinka su jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, paskirtomis bausmėmis, tačiau išanalizavusi skunduose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundus tenkinti. Apeliacinių skundų pradžioje nuteistieji nurodo nepadarę kaltinime nurodytas pasekmes sukėlusio nusikaltimo, tačiau vėliau skunduose teigia apie būtinybę jų veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 136 str. ar BK 140 str., o ne pagal BK 135 str. 1 d. Apeliantai skunduose tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdami byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvadomis bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo A. G., A. G., V. K. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantams, nuteistiems pagal BK 135 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti juos dėl jų ar perkvalifikuoti jų veikas nėra jokio pagrindo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 4 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame garaže buvo sunkiai sutrikdyta V. R. sveikata. Nukentėjusysis nuo pareiškimo policijai parašymo tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jį, suduodami kumščiais, sužalojo trys asmenys –A. G., A. G. ir V. K., savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo metu. Pastaruosius nukentėjusiojo parodymus netiesiogiai patvirtino liudytojos Z. K., J. R.. Be to, patys nuteistieji A. G. ir A. G. parodė, kad smūgius V. R. sudavė jie abu ir V. K. vienu metu. Kad prieš nukentėjusįjį buvo vartotas fizinis smurtas netiesiogiai patvirtino ir liudytojas A. K.. Nors nuteistasis V. K. neigia sudavęs nukentėjusiajam smūgius ir taip dalyvavęs V. R. tyčiniame sužalojime, byloje esančių ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytų, aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl V. K. kaltės nepalieka. Nukentėjusiojo parodymus apie V. K. dalyvavimą atliekant smurtinius veiksmus patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys, todėl netikėti V. R. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Priešingai apeliantų teiginiams, nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teiginiai dėl jų nenuoseklumo atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliantai A. G. ir A. G., neginčydami fizinio smurto pavartojimo prieš V. R. fakto, nesutinka, kad dėl jų ir V. K. nukentėjusiajam suduotų smūgių kilo kaltinime nurodytos pasekmės. Tačiau nukentėjusiajam padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kuria abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Apeliantai skunduose daug dėmesio skiria nukentėjusiojo veiksmų iki įvykio, įvykio metu ir po jo aptarimui, tačiau jų teiginiai yra iš esmės subjektyvaus, prielaidinio pobūdžio, todėl vertintini kritiškai. Nuteistasis A. G. skunde nurodo, kad šventėje dalyvavę asmenys patvirtina, jog nukentėjusysis viso gimtadienio metu elgėsi amoraliai, priešiškai, tačiau byloje esantys duomenys rodo priešingai bei paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Nuteistieji skunduose teigia apie netinkamą nukentėjusiojo elgesį, pasireiškusį jų išvadinimu necenzūriniais žodžiais, kuris, pasak apeliantų A. ir A. G., išprovokavo staigų didelį jų susijaudinimą. Tačiau šių apeliantų teiginių nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti, be to, net ir sutinkant su tokiais teiginiais – nuteistųjų kaip įvykęs nurodomas necenzūrinių žodžių pavartojimas nelaikytinas BK 136 str. prasme neteisėtu ar itin įžeidžiančiu kaltininką ar staiga sukėlusiu kaltininko didelį susijaudinimą, bei nepateisina fizinio smurto pavartojimo sukeliant sunkius padarinius. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Pastarųjų aplinkybių byloje nenustatyta, jų esantys duomenys nepatvirtina. Taip pat nenustatyti ir itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį rodantys tyčiniai į moralės bei dorovės principų ar žmogaus garbės ir orumo pažeidimą nukreipti veiksmai. Taigi faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina buvus nuteistųjų dideliam nukentėjusiojo sukeltam susijaudinimui.
Nuteistųjų teigimu, jų suduoti smūgiai negalėjo sąlygoti nukentėjusiojo kaukolės pagrindo lūžio. Apeliantai keldami įvairias sau palankias versijas (apie galimą nukentėjusiojo nugriuvimą, jo sužalojimą kitų asmenų ir kt.) teigia, kad šis sunkų sveikatos sutrikdymą nulėmęs sužalojimas galimai buvo padarytas kitomis nei teismo nustatyta aplinkybėmis. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistieji nusikalstamą veiką V. R. atžvilgiu padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, ir būtent jų veiksmų pasekoje atsirado kaltinime nurodytieji padariniai. Byloje esančia specialisto išvada konstatuota, kad V. R. suduota ne mažiau dešimt smūgių, po patirtos galvos traumos (kaukolės pagrindo kaulo – kairio pleištakaulio lūžio) jis galėjo toliau judėti, nes sužalojimas nebuvo lydimas sąmonės sutrikimo; neatmetama galimybė, kad kaukolės pagrindo lūžis įvyko nuo smūgiavimo (smūgiavimų) kumščiais į galvos sritį; galimybė tokį sužalojimą patirti nugriuvus nuo suolo, pargriuvus einant keliu ar nukritus nuo dviračio yra mažai tikėtina – tam prieštarauja sužalojimų pobūdis. Tokią išvadą davęs ekspertas ją patvirtino teisme bei papildomai parodė, kad nukentėjusiojo rankų krumplių sužalojimų nenustatymas apžiūros metu nepaneigia minėtų sužalojimų buvimo, nes nežymūs, nedideli paviršinio pobūdžio nubrozdinimai galėjo išnykti. Kaip nepagrįsti atmestini skundų teiginiai apie galimą nukentėjusiojo nugriuvimą taip susižalojant – patiriant kaukolės pagrindo kaulo – kairio pleištakaulio lūžį pačiam, nes to nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys bei priešingai – paneigia pirmiau paminėta specialisto išvada. Dėl to pirmosios instancijos teismas gana išsamiai pasisakė nuosprendyje, teisėjų kolegija su tuo sutinka ir naujai argumentų nekartoja. Skunduose teigiama apie būtinybę atlikti nukentėjusiojo drabužių ekspertizę bei dviračio apžiūrą, tačiau teismas pažymi, kad V. R. įvykio metu dėvėtos kelnės buvo apžiūrėtos, apžiūra kaip procesinis veiksmas atliktas tinkamai, yra informatyvi, be to, drabužių ekspertizė bei dviračio apžiūra nėra skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuotų faktinių aplinkybių bei įrodymų visumos vertinimą galintys pakeisti procesiniai veiksmai. Kadangi sutinkamai su bylos duomenis nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti visiems trims apeliantams veikiant kartu, kiekvieno jų atlikto veiksmo šios veikos darymo metu konkretizavimas BK 135 str. 1 d. prasme nėra būtinas, nes nagrinėjamu atveju bendri veiksmai sąlygoja bendras pasekmes bei atitinkamai – atsakomybę už jas.
Taigi visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl A. G., A. G., V. K. kaltės jiems atlikus inkriminuotus veiksmus nukentėjusiojo V. R. atžvilgiu nepalieka. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė apeliantų kaltę dėl BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančiais įrodymais, ir išteisinti juos iš jos, o taip pat ir perkvalifikuoti ją nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų A. G., A. G., V. K. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistiesiems bausmės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo sušvelninti jiems paskirtų bausmių. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančių aplinkybių buvimą, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes, nurodė bausmės skyrimo motyvus. Nuteistasis A. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, A. G. – neteistas, administracine tvarka baustas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, V. K. – neteistas, administracine tvarka baustas, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nedirbantis. Įvertinus visas aplinkybes nuteistiesiems už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės už BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Tokias bausmes pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuteistiesiems turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta, jų nenurodė ir apeliantai. Remiantis išdėstytu apeliantams mažinti ar švelninti bausmes nėra jokio pagrindo.
Apeliantas A. G. prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teigia įvykio metu buvęs blaivus bei veikęs ne bendrininkų grupėje, nes jokio susitarimo tarp jo, A. G. bei V. K. sumušti nukentėjusįjį V. R. nebuvo. Tačiau teismas tokį nuteistojo prašymą atmeta kaip nepagrįstą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, o apelianto nurodomas išgerto alkoholio kiekis šios aplinkybės nepaneigia. Taip pat pagrįstai A. G. inkriminuotas veikimas bendrininkų grupėje – šiai sunkinančiai aplinkybei inkriminuoti pakanka bendro nusikalstamo asmenų veikimo, nukreipto į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis A. G. skunde be jokių argumentų, niekaip nemotyvuojant prašo atmesti civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, o neturtinės žalos dydį sumažinti, tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su šio klausimo išsprendimu skundžiamame teismo nuosprendyje ir neranda jokio pagrindo apelianto skundą tenkinti ir šioje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas skundžiamu teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai, neperžengiant civilinių ieškinių ribų, nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, iš nuteistųjų priteisiant žalos atlyginimą vadovautasi tai reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, kokių tai pažeidimų priteisiant žalą ir nustatant jos dydžius nenustatyta, todėl keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, ir keisti jį ar naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistųjų A. G., A. G., V. K. apeliacinius skundus atmesti.