Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys ensklebtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2014 m. gruodžio 6 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusio konflikto tarp L. M. ir I. Č. metu, L. M. ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė I. Č. į veido sritį ir taip ją nežymiai sužalojo.

Teisiamojo posėdžio metu I. Č. palaikė kaltinimą. Paaiškino, kad švenčiant gimtadienį Laimis buvo kažkur išėjęs, tada grįžo ir iš karto jai trenkė, davė į akį, ji parkrito ir tada du kartus trenkė į dantis. Renata iškvietė pareigūnus ir abi jų laukė lauke. Pareigūnai iškvietė greitąją. Nurodė, kad jai labai skaudėjo dantis, su geležimi vaikšto jau pusę metų.

Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2014 m. gruodžio 6 d. buvo švenčiamas jo gimtadienis, jis išėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinio gėrimo ir grįždamas pamatė, kad jo sugyventinės sesuo su žentu sėda į taksi ir išvažiuoja. Grįžęs namo, paklausė, kas atsitiko, Inga jį užsipuolė, kad čia jis juos išvarė, ir pasakė, kad sugadins jam gimtadienį. Inga tada nenuplėšė staltiesės, kaip nurodė skunde, ji išvertė visą stalą, su visais indai, su buvusiu maistu. Jis nesusiturėjo ir vožtelėjo jai, tada ji dar trenkė lėkštę į žemę, po ko jis jai antrą kartą sudavė ir išmetė lauk. Renata išbėgo į lauką ir iškvietė pareigūnus. Tačiau tikrai nebuvo to, kad I. Č. buvo be sąmonės. Nurodė, kad pačio fakto, kad sudavė I. Č., neneigia, dėl to gailisi, jeigu ne degtinė, taip nebūtų atsitikę, tačiau nesutinka su I. Č. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip viskas vyko.

Liudytoja apklausta R. G. parodė, kad ji yra L. M. sugyventinė, o I. Č. yra jos sesuo. Parodė, kad 2014 m. gruodžio 6 d. buvo švenčiamas Laimio gimtadienis, buvo Inga, kita sesuo, žentas, sėdėjo iki vakaro. Pritrūkus degtinės, Laimis išėjo į parduotuvę. Kol jis buvo parduotuvėje, žentas sugalvojo išvažiuoti, išsikvietė taksi, ir kai Laimis grįžo, jie jau išvažinėjo. Inga pradėjo sakyti, kad Laimis juos išvarė, pradėjo bartis ir nuvertė stalą. Laimis pasakė, kad bardako čia nebus, trenkė jai vieną ar du kartus ir išvarė iš namų. Ji iškvietė policiją, pareigūnai Laimį ir Ingą išvežė. Parodė, kad ji matė, kaip Laimis trenkė Ingai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 4271/14(01), remiantis I. Č. apžiūros duomenimis, pateikta išvada: 1. I. Č. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies srityje, nubrozdinimas su muštine žaizda apatinėje lūpoje, muštinė žaizda viršutinėje dantenos srityje su dviejų pirmųjų dantų daliniu panirimu, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2014 m. gruodžio 6 d.) ir nurodytu būdu. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6-7).

Tiriant policijos įstaigoje I. Č. pareiškimą, medžiagos Nr. 13-AT-03785-14, kurioje 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – medžiaga), buvo surinkta tokie duomenys: informacija iš įvykio registro, kurioje nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 6 d. 18.50 val. gautas pranešimas, kad pranešėjos seserį sumušė sugyventinis (medžiagos b. l. 3), L. M. 2014 m. gruodžio 6 d. paaiškinime nurodė, kad Inga, sugyventinės sesuo, pradėjo daužyti indus, dėl to nuo jo gavo į galvą (medžiagos b. l. 4); alkotesterio kvite užfiksuota, kad I. Č. 2014 m. gruodžio 6 d. 19.57 val. užfiksuotas 2.21 promilių neblaivumas (medžiagos b. l. 6), alkotesterio kvite užfiksuota, kad L. M. 2014 m. gruodžio 6 d., 20.10 val. užfiksuotas 2.74 promilių neblaivumas (medžiagos b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Taigi siekiant veiką kvalifikuoti pagal nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dėl sumušimo ar kitokio smurtavimo kilo bent vienas iš paminėtų, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. kad buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata arba jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka – privačiam kaltintojui (nukentėjusiajai). Savo ruožtu bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismas, spręsdamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, gali konstatuoti atitinkamų aplinkybių, susijusių su kaltinamajam inkriminuota veika, buvimą tik neabejotinai tai nustatęs, kadangi, kaip minėta, bet kokios abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai.

L. M., duodamas parodymus, pripažino, kad sudavė nukentėjusiajai I. Č., nurodydamas, kad sudavė du smūgius. Iš esmės jo parodymus patvirtino ir liudytoja apklausta R. G.. Tačiau L. M. iš esmės nesutiko su I. Č. pateikta įvykio versija – t. y. kad jis sudavė be jokios priežasties, kad ji nuo smūgio nukrito, buvo praradusi sąmonę. Savo ruožtu nukentėjusioji I. Č. parodė, kad grįžęs L. M. be jokios priežasties jai trenkė į veidą – į akies sritį, tada, jai nukritus, du kartus trenkė į burnos sritį (dantis) (pažymėtina, kad skunde dėl smūgių skaičiaus, ji nurodė, kad L. M. kelis kartus kumščiu smogė jai į veido sritį, nugriuvus, jai gulinčiai ant grindų kelis kartus smūgiavo į galvą).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. Č. nurodytos tam tikros vykusio konflikto aplinkybės byloje surinktais įrodymais nėra patvirtintos – o būtent, konkrečiai aplinkybės, kuriomis jai buvo suduoti smūgiai (kaip ji nurodė – be jokios priežasties, L. M. tik grįžus į namus), tai, kad ji buvo nukritusi, kad prarado sąmonę, todėl, kaltinamajam jas iš esmės neigiant, taip pat nesant galimybės jų patvirtinti kitais įrodymais, jos negali būti pripažintos nustatytomis. Šiuo aspektu akcentuotina, kad, kaip minėta, tiek kaltinamasis L. M., tiek ir nukentėjusioji I. Č. įvykio metu buvo reikšmingai neblaivūs – jiems po įvykio praėjus daugiau kaip valandai, buvo nustatytas atitinkamai 2,74 ir 2,21 promilių neblaivumas.

Kita vertus, L. M. patvirtinus, kad jis du kartus sudavė nukentėjusiajai smūgius į veidą (pažymėtina, kad ir policijos įstaigoje tiriant I. Č. skundą jis paaiškino, kad sudavė jai į galvą), taip pat liudytojai R. G. iš esmės patvirtinus šias aplinkybes, teismas vertina, kad šie įrodymai patikimai patvirtina, jog L. M. 2014 m. gruodžio 6 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusio konflikto su I. Č. metu, ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė I. Č. į veido sritį.

Minėta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 4271/14(01) konstatuota, kad I. Č. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies srityje, nubrozdinimas su muštine žaizda apatinėje lūpoje, muštinė žaizda viršutinėje dantenos srityje su dviejų pirmųjų dantų daliniu panirimu, galimai tiriamosios nurodytu laiku (2014 m. gruodžio 6 d.) ir nurodytu būdu ir šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6-7). Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš su skundu privataus kaltinimo tvarka pateiktos I. Č. sveikatos kortelės išrašo (b. l. 8), paskutinį kartą prieš įvykį I. Č. į gydytoją odontologą kreipėsi 2014 m. spalio 16 d., tuo metu skundų dėl viršutinio žandikaulio priekinių dantų nebuvo, jie buvo nepaslankūs. Todėl šių įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog minėta specialisto išvada patvirtintas I. Č. nežymus sveikatos sutrikdymas kilo būtent dėl nurodytomis aplinkybėmis bei laiku L. M. suduotų smūgių I. Č.. Taigi teismo nustatytos aplinkybės – tai, kad, kaip konstatuota, L. M. minėtu laiku bei vietoje sudavė ne mažiau kaip du smūgius I. Č. į veido sritį, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata - yra pakankamos L. M. veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Savo ruožtu jau minėtos I. Č. skunde nurodytos aplinkybės, kurios kitais (be jos, kaip nukentėjusiosios, parodymų) įrodymais nėra patvirtintos, veikos kvalifikavimui nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad L. M. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent, kad jis 2014 m. gruodžio 6 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusio konflikto su I. Č. metu mušdamas, t. y. suduodamas ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, nežymiai sutrikdė I. Č. sveikata, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę L. M., pirmiausia pažymi, kad sankcija už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – viešieji darbai¸ laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

L. M. padaryta nusikalstama veika – smurtinė, tyčinė (tiesioginė tyčia), baigta, nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės dėl reikšmingų nusikalstamai veikai kvalifikuoti aplinkybių, o būtent, smūgių I. Č. sudavimo, L. M. prisipažino, kita vertus, jo parodymai ir įvykio vertinimas neleidžia teismui spręsti, kad nustatytas jo gailestis dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina ir tai, kad nors, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, L. M. buvo neblaivus nusikalstamos veikos darymo metu, tačiau kadangi skunde privataus kaltinimo tvarka, kuriuo iš esmės formuluojamas kaltinimas asmeniui, nurodyta aplinkybė nebuvo aiškiai jam inkriminuota, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje ši aplinkybė negali būti vertinama kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taigi darytina išvada, jog nenustatyta nei L. M. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į L. M. asmenybę: išsilavinimas – nepilnas vidurinis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre 2005 m. rugpjūčio 16 d. konsultuotas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, ne kartą baustas administracine tvarka. Tačiau pažymėtina, kad L. M. yra neteistas.

Įvertinęs minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, visumą, vadovaudamasis, be kita ko, Baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam L. M. už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą minimaliam, taip pat nustatant įpareigojimus: visu laisvės apribojimo terminu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajai I. Č. padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 ir 3 p.).

Dėl civilinio ieškinio

I. Č. prašo priteisti iš L. M. 1500 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos.

I. Č. pateikė kvitus, patvirtinančius, kad ji sumokėjo atitinkamas pinigų sumas už odontologines paslaugas, o būtent: VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikai už odontologines paslaugas sumokėjo: 14,64 ir 1,95 Eur (2015 m. sausio 8 d.), 15,70 Eur (2015 m. sausio 22 d.), 28,33 Eur (2015 m. vasario 2 d.), 30,88 Eur (2015 m. kovo 13 d.), 7,10, 11,61 ir 13,59 Eur (2015 m. kovo 18 d.), 7,57 ir 11,02 Eur (2015 m. balandžio 8 d.), 3,33 Eur (2015 m. gegužės 7 d.), 5,68 ir 1,95 Eur (2015 m. birželio 1 d.), iš viso 153,35 Eur. Taip pat ji 2015 m. vasario 23 d. sumokėjo 40 Eur Protezavimo ir implantavimo klinikoje, VšĮ Naujininkų poliklinikoje už gydymą – 3,48 ir 4,37 Eur, vaistinėje Gintarinė vaistinė už prekes (Ospamox, CuraseptADS) sumokėjo 12,29 ir 26,99 Eur. Taigi pateikti kvitai patvirtina, jog už odontologines paslaugas bei pirktus vaistus I. Č. iš viso yra sumokėjusi 239,03 eurus.

Teismas, atsižvelgdamas į I. Č. patirtą nežymų sveikatos sutrikdymą, kurį patvirtina minėta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. Č., be kita ko, padaryta muštinė žaizda viršutinės dantenos srityje su dviejų pirmųjų dantų daliniu panirimu (galimai I. Č. nurodytu (2014 m. gruodžio 6 d.) laiku ir būdu), o išrašas iš sveikatos priežiūros įstaigos patvirtina, kad paskutinį kartą I. Č. pas gydytoją odontologą buvo 2014 m. spalio 16 d., tuo metu skundų dėl viršutinio žandikaulio priekinių dantų nebuvo, jie buvo nepaslankūs (b. l. 8), sprendžia, kad, kaip minėta, nesant abejonių, jog būtent dėl L. M. veiksmų, o būtent – smūgių nurodytomis aplinkybėmis sudavimo, I. Č. kilo atitinkamos pasekmės, dėl kurių ji patyrė nurodytas išlaidas – tiek sumokėdama už odontologines paslaugas, tiek ir pirkdama nurodytus vaistus. Taigi nurodyta suma – 239,03 eurai – pripažintina I. Č. patirta dėl L. M. nusikalstamos veikos ir įrodyta turtinė žala, kuri jai priteistina iš L. M..

Nors I. Č. prašo priteisti iš L. M. iš viso 1500 eurų turtinės žalos, skunde nurodė, be kita ko, kad odontologinis gydymas jau kainavo 600 eurų, tačiau atitinkamais įrodymais yra patvirtina tik dalis prašomos priteisti turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, jos civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant 239,03 eurus.

I. Č. taip pat prašo priteisti iš L. M. ir 3000 eurų neturtinės žalos. Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Taigi nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, o teismas, spręsdamas nurodytą klausimą, atsižvelgia ir į tokias aplinkybes, kaip kad nukentėjusiojo asmens individualios savybės, nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Teismui nekyla abejonių, kad dėl L. M. nusikalstama veika padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo I. Č. patyrė fizinį skausmą, jai nurodyta veika sukėlė atitinkamas pasekmes, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Tačiau vertina, kad jos prašoma priteisti neturtinė žala – 3000 eurų – yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad konfliktas įvyko ne tik kaltinamajam L. M., bet ir nukentėjusiajai I. Č. esant neblaiviai (praėjus valandai po įvykio, jai buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas), kas vertintina kaip aplinkybė, taip pat tam tikru aspektu prisidėjusi prie kilusio konflikto, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad I. Č. iš L. M. priteistina 350 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, įpareigoti L. M.: visu laisvės apribojimo terminu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; per 3 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti I. Č. padarytą turtinę žalą – 239,03 eurus (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir 3 centus).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. M. civilinės ieškovės I. Č. naudai 239,03 eurus (du šimtus trisdešimt devynis eurus ir 3 centus) turtinės ir 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

L. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. (8 5) 212 3551, daugiau informacijos http://www.vrpi.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.