Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-211-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-02
Bylos Nr.
1A-10-211-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbiene (pirm.), Teresele Kazlauskiene, Stasys Lemežis
Nuteistasis
M. O.
Nukentėjusysis
E. G.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešeja Laureta Ulbiene Baudžiamoji byla Nr.1A-633/2008 m.

Teisejas Jonas Ivanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.1;1.1.8.1;1.2.25.4.1;2.1.15.3.3; 2.4.7;(S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. kovo 2d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teiseju Tereseles Kazlauskienes, Stasio Lemežio,sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,dalyvaujant prokurorui Kestuciui Bieliauskui, Anatolijui Pošiunui,gynejui advokatui Romualdui Lelertaviciui,nuteistajam M. O.,nukentejusiajam E. G., jo atstovui pagal istatyma V. G.,vertejai Ninai Švec, Svetlanai Ševeliovai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. O. (M. O.) apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmos apylinkes teismo 2008 m. gegužes 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) bauda.

Iš M. O. priteista V. G. 366,97 Lt turtines, 40000 Lt neturtines – viso 40 367,97 Lt žalos bei 1500 Lt už advokato paslaugas, iš viso 41 867,97 Lt.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, nustate:

M. O. nuteistas už tai, kad 2006-10-04 apie 10.04 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas automobili Mercedes Benz 280, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu 75 p. reikalavimus, nereguliuojamoje pesciuju perejoje partrenke per pereja iš dešines i kaire judejusi pesciaji E. G., padarydamas jam sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmos apylinkes teismo 2006 m. gegužes 13 d. nuosprendi ir priimti išteisinamaji nuosprendi. Jis teigia, kad nuosprendis neteisingas, neištirtos visos bylos aplinkybes. Teismas šiuo atveju neteisingai vertino KET 75 str. nuostatas. KET 75 str. traktuojama vairuotoju pareiga pestiesiems, kad vairuotojas, artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, privalo suletinti greiti arba sustoti, kad praleistu i eismo juosta perejoje iejusi pesciaji. Šio straipsnio esme, kad vairuotojas turi imtis minetu priemoniu, kad praleistu jau esanti pesciaji pesciuju perejoje. Iki perejoje nera iejusio pesciojo vairuotojas laikosi visu taisykliu reikalavimu , tesdamas važiavima. Sprendžiant nuteistojo M. O. kaltes klausima, buvo butina nustatyti priežastis, kodel tai ivyko. Remiantis A. A., R. B. ir T. M. bei nuteistojo ir nukentejusiojo parodymais , yra butina nustatyti, ar nuteistasis M. O. turejo technine galimybe išvengti eismo ivykio. Teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas, neištyrus irodymu, ar tokia technine galimybe buvo. Nuteistojo M. O. parodymai del ivykio aplinkybiu buvo nuoseklus, todel nepagristas nuosprendžio teiginys, kad jis- M. O. nemate perejoje buvusio E. G., nestabde automobilio ir nedare jokio manevro, kad išvengtu susidurimo. Priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas neivertino nukentejusiojo prieštaringu parodymu . Teismas, vertindamas eismo ivykio dalyviu veiksmus, privalejo ivertinti ir nukentejusiojo E. G. kaip pesciojo veiksmu atitikima KET II,30,50,53, ir 89 straipsniuose keliamiems reikalavimams.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis M. O. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras, nukentejusysis E. G., jo atstovas pagal istatyma V. G. praše apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo M. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo M. O. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., yra pagristas ir teisingas. Apylinkes teismo išvados del nuteistojo M. O. kaltumo yra pagristos faktinemis bylos aplinkybemis. Bylos irodymais negincijamai nustatyta, kad nuteistasis M. O. ivykio laiku ir ivykio vietoje - (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu nereguliuojamoje pesciuju perejoje, vairuodamas automobili Mercedec Benz 280, pažeisdamas jam inkriminuotus KET reikalavimus, nepraleido ejusio pesciojo E. G., ji partrenke ir padare jam nesunku sveikatos sutrikdyma.

Nuteistojo M. O. teigimas, kad jis nekaltas, nes nukentejusysis E. G. išbego betarpiškai prieš pat jo automobili ir jis neturejo galimybes išvengti susidurimo, yra nuneigtas byloje surinktais irodymais.

Teismo išvadas, kad nuteistasis M. O., vairuodamas ivykio laiku ir vietoje Mercedes Benz 280, pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 75 punkto reikalavimus t.y. nesilaike privalomo reikalavimo vairuotojui, , artejanciam prie nereguliuojamos pesciuju perejos, suletinti greiti arba sustoti prieš kelio ženkla „Pesciuju pereja“, kad praleistu i bet kuria jo važiavimo krypties eismo juosta, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – i bet kuria eismo juosta perejoje iejusi pesciaji, to pasekoje partrenkdamas pesciuju pereja ejusi nukentejusiji E. G. ir padarydamas jam sužalojimus, nesunkiai sutrukdžiusius jo sveikata, patvirtina šie irodymai:

Nukentejusysis E. G. savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu , tiek bylos nagrinejimo teisiamajame posedyje metu patvirtino, kad aptariamu laiku nuteistojo M. O. vairuojamas automobilis ji partrenke iš kaires puses pesciuju perejoje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, kai jis pereja buvo nuejes 3-4 metrus . Ikiteisminio tyrimo metu jis nurode , kad ižengus i pereja, automobilio jis nemate, teisminio nagrinejimo metu tiek pirmos instancijos teismo posedyje, tiek apeliacinio proceso metu jis patvirtino , kad jam ižengus i pereja , nuteistojo automobilis važiavo jam iš kaires puses ir buvo nuo perejos apie 10-* 15 metru. Paejus pereja apie 3-4 metrus, jis išgirdo sušunkant“ atsargiai“, bet jau nieko nebegalejo padaryti, automobilis ji partrenke (1 t.b.38, 2 t.b.l.15-16). Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusysis E. G. nurode , jog jam ižengus i pesciuju pereja, jis artejancio link perejos automobilio nemates, teisminio nagrinejimo metu nurode , kad mate ir nurode, kurioje jis vietoje buvo, toki parodymu skirtuma paaiškindamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas po autoivykio metu padarytu sužalojimu, kai dar nebuvo visiškai pasveikes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentejusysis E. G. buvo ikiteisminio tyrimo tyrejo apklaustas 2006-11-06 (t.1 b.l. 37), t.y. praejus po autoivykio vos menesiui laiko, iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad autoivykio metu jam buvo padaryti sužalojimai galvoje , del ko lužo pakauškalis, buvo sukrestos galvos smegenys, buvo kraujosruva po voratinkliniu smegenu dangalu, del sužalojimu buvo be samones (t.1 b.l. 15-16), Kolegija, ivertindama minetas aplinkybes, mano, kad del autoivykio metu padarytu sužalojimu nukentejusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu galejo neatsiminti visu ivykio aplinkybiu , todel tiki jo parodymais, duotais teisminio nagrinejimo metu, juolab, kad tokius jo parodymus patvirtino žemiau nurodytu liudytoju parodymai.

Tai, kad nukentejusysis E. G. nuteistojo M. O. automobiliu buvo partrenktas pesciuju perejoje , patvirtino liudytojas R. B., nurodydamas, kad byloje aptariamu laiku ir vietoje, einant iš mokyklos per pertrauka i parduotuve, ties pesciuju pereja jis pamate ja einanti nukentejusiji E. G. bei link perejos greitai artejanti automobili. Jis išsigandes, kad automobilis gali užvažiuoti ant E. G. , jam sušuko “atsargiai”, taciau automobilis partrenke E. G., kuris tuo metu jau buvo nuejes pesciuju pereja apie 3-4 metrus. Automobilis stabdyti pradejo tik po smugio. Automobilis važiavo tolygiai, manevru nedare. Lijo.(1t.b.l. 27-28, 2 t.b.l.17).

Ta pati patvirtino kartu su liudytoju R. B. ejes liudytojas T. M., nurodes, kad tuo metu, kai automobilis partrenke nukentejusiji E. G., pastarasis pesciuju pereja buvo paejes apie viena metra ( t.1 b.l. 30, 2 t.b.l.17-18).

Liudytojas R. M. savo parodymais patvirtino, kad iki ivykio jie pereja jau buvo praeje. Užlipe laipteliais kitoje gatves puseje, už perejos, išgirdo smugi, o tik po to stabdžiu garsa. Atsisuke pamate nukentejusiji E. G. ant kapoto, jis atsitrenke dar i stikla ir nukrito ant žemes. Tai ivyko perejoje. Kai atsisuko, mašina dar judejo (2 t.b.l.18-19).

Liudytojas M. P., G. Z., R. S., V. M. , buve kartu su liudytoju R. M. iš esmes dave parodymus, analogiškus šiam liudytojui ( t.2 b.l. 18- 19).Tai, kad nuteistojo M. O. vairuojamas automobilis partrenke pesciuju perejoje ejusi nukentejusiji E. G., partvirtina ir ta pacia kryptimi , kaip ir nuteistasis M. O. , važiaves liudytojas A. A. ( t.1 b.l. 21-22, t.2 b.l.21).

Specialisto išvada Nr.G 6157/06(01), kuria nustatyti nukentejusiajam E. G. autoivykio metu padaryti sužalojimai, patvirtino, kad labiausiai tiketina, kad mineti sužalojimai nukentejusiajam E. G. buvo padaryti automobiliu ji kliudžius iš kaires puses (1 t.b.l.15-16).

Tai, kad nukentejusysis E. G. buvo autoivykio metu sužalotas teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis, patvirtina Lietuvos Teismo ekspertiziu centro eismo ivykio ekspertize, nustaciusi ta pacia autoivykio eiga, taip pat tai, kad nukentejusiji E. G. nuteistojo M. O. vairuojamas automobilis partrenke ne mažesniame kaip 5,4 metru atstume nuo (duomenys neskelbtini) gatves važiuojamosios dalies dešinio krašto, iš kurio i pereja iejo nukentejusysis , taip pat tai, kad nuteistasis M. O., važiuodamas jo nurodytu greiciu , turejo technine galimybe išvengti užvažiavimo ant pesciojo nukentejusiojo ( t.2 b.l. 55-58).

Šie aukšciau aptarti irodymai nuneigia nuteistojo M. O. versija, kad neva nukentejusysis E. G. išejo prieš pat jo vairuojama automobili, kai jis nebeturejo technines galimybes išvengti užvažiavimo ant jo.

Esant aukšciau aptartiems irodymams, kolegija mano, kad pagrindine aptariamo autoivykio salyga kilti šiam autoivykiui buvo nuteistojo M. O. veiksmai, prieštaraujantys KET 75 punktuose nurodytiems reikalavimams, bylos irodymai akivaizdžiai patvirtina, kad aptariamo ivykio metu nukentejusysis E. G. ejo per nereguliuojama pesciuju pereja, nuteistasis M. O. , vairuodamas automobili Mercedes Benz 280, jo nepastebejo ir ji partrenke, automobilio nestabde.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla, tyre visus irodymus objektyviai. Tai, kad teisminio nagrinejimo metu nebuvo patenkintas nuteistojo M. O. prašymas skirti autotechnine ekspertize , nera vada teigti , kad neištirtos visos bylos aplinkybes, nuosprendis grindžiamas prielaidomis, pažeista teise i gynyba. Teismas nera ipareigotas tenkinti visus proceso dalyviu prašymus besalygiškai, prašymu pagristumas yra vertinimas, atsižvelgiant i tokio prašymo reikalinguma.

Vertinant aptariamo autoivykio aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. O. bausme- bauda , tinkamai taike Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nuostatas , šios bausmes švelninti nera teisinio pagrindo.

Nukentejusysis E. G. autoivykio metu dar neturejo 14 metu , todel pirmos instancijos teismas pagristai civilini ieškini del turtines žalos priteise jo atstovui pagal istatyma – tevui V. G., nes del nukentejusiojo patirtu sužalojimu, paskesnio jo gydymo turtine žala patyre tevas.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu yra patenkintas nukentejusiojo E. G. atstovo pagal istatyma – tevo V. G. civilinis ieškinys del neturtines žalos , priteisiant iš nuteistojo M. O. jam 40000 Litu. Šis ieškinys priteistas kaip pinigine kompensacija už nukentejusiojo E. G. patirtus fizinius skausmus, išgyvenimus del autoivykio metu patirtu sužalojimu . Kolegijos nuomone, nagrinejamu atveju civilinis ieškinys turejo buti priteistas ne nukentejusiojo tevui, o paciam nukentejusiajam, nes butent jis patyre fizini skausma, išgyvenimus del to. Tai, kad autoivykio metu ir šiuo metu nukentejusysis E. G. yra nepilnametis, nera vada jo teise del neturtines žalos atlyginimo gavimo perleisti jo tevui. Ivertinus nuteistojo M. O. nusikalstamu veiksmu pobudi, tai, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargiu nusikaltimu , taip pat ivertinus tai, kad nagrinejamu atveju jo padaryti Keliu eismo taisykliu pažeidimai negali buti vertinami kaip itin šiurkštus, kad byloje nera nustatyta jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, taip pat ivertinus nukentejusiajam E. G. padarytu sužalojimu sunkumo laipsni, kolegija daro išvada, kad pirmos instancijos teismo nustatytas neturtines žalos dydis yra neadekvatus situacijai, prieštarauja protingumo , sažiningumo ir teisingumo kriterijams , todel jis mažintinas( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).

Del išdestytu motyvu skundžiamas teismo nuosprendis dalyje del neturtines dalies priteisimo keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.3 p., 328 str.1d.4p., nutare:

Nuteistojo M. O. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008-05-13 nuosprendi, priimta M. O. atžvilgiu, pakeisti iš dalies.

Priteisti iš M. O. neturtines žalos atlyginimui 20000 ( dvidešimt tukstanciu) Litu E. G., pašalinti sprendima del neturtines žalos priteisimo V. G..

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininke (parašas) Laureta UlbieneKolegijos teisejai (parašai) Teresele KazlauskieneStasys LemežisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininke Laureta Ulbiene