- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2-2147-832/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pareiškėjas
- V. D.
civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. D. 2015 m. gegužės 6 d. kreipėsi su skundu į antstolę Eleną Miliauskienę, prieštaraudamas 2015 m. balandžio 21 d. priimtam patvarkymui dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti Nr. S3e-18439. Prašyme nurodė, kad prieštarauja turto vertės nustatymui, kadangi jis buvo atliktas anksčiau, dėl to pareiškėjas patiria materialinius nuostolius.
Suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė su skundu nesutiko, 2015 m. gegužės 13 d. patvarkyme nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0009/12/4147, užvestą 2012 m. lapkričio 28 d. išieškotojo AB SEB bankas pateikto vykdyti 2012 m. liepos 10 d. Telšių rajono apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-435-304-2012 dublikato pagrindu, dėl skolininkų V. D. ir S. R. įkeisto turto pardavimo iš varžytinių išieškotojo naudai. 2013 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. 0009/12/04147/S3c-15709 buvo skirta ekspertizė skolininkų įkeisto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti VĮ „Registrų centras“. Turto vertė buvo nustatyta 63716,40 Eur. 2014 m. sausio 28 d. – 2014 m. birželio 5 d. laikotarpyje skolininkų turtas buvo pardavinėjamas iš varžytinių, tačiau nebuvo parduotas, kadangi pirmose varžytinėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o antrosiose varžytinėse užsiregistravęs pirkėjas nekėlė pradinės kainos. Nurodė, kad 2015 m. kovo 26 d. gautas išieškotojo AB SEB bankas prašymas tęsti įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procedūrą, pakartotinai skelbiant pirmąsias varžytines. Pažymėjo, kad įkeisto turto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2013 m. birželio 28 d., t. y. beveik prieš du metus, per šį laikotarpį turto vertė tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių faktorių, galinčių įtakoti įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės pasikeitimą, galėjo pasikeisti, nes turto būklei galėjo turtėti įtakos daugelis veiksnių, todėl tikslinga buvo skirti ekspertizę įkeisto turto vidutinės rinkos vertei nustatyti. Kadangi skolininkas jokių teisiškai reikšmingų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių skolininko teiginius, su skundu nepateikė, todėl atsisakė tenkinti skolininko V. D. skundą ir sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0009/12/04147 iki kol įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0009/12/4147, antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-435-304/2012 pagrindu užvesta vykdomoji byla išieškotojo AB SEB bankas naudai iš skolininkų V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (v. b. 8-9 b. l.). 2012 m. lapkričio 28 d. priimtas patvarkymas Nr. S3b-50557 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b., 11 b. l.). 2012 m. gruodžio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S3b-51902 areštuoti nekilnojamąjį turtą priklausantį V. D., t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – malkinę, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – šulinį, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. 24-27 b. l.). 2013 m. balandžio 17 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S3c-15709, dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, kuriuo turto vidutinei rinkos vertę nustatyti kaip ekspertizės įstaigą paskyrė VĮ „Registrų centras“ (v. b. 31-32 b. l.). 2014 m. sausio 28 d. antstolė patvarkymu dėl varžytinių paskelbimo Nr. S3d-4573, paskelbė pirmąsias varžytines (v. b. 97-98 b. l.). 2014 m. kovo 13 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis Nr. S3d-12769, nes varžytinėse nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis, todėl pasiūlė išieškotojui AB SEB bankas skolininkams priklausantį turtą pasiimti savo nuosavybėn už neįvykusiose pirmose varžytinėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, t. y. 176000,00 Lt (v. b. 102-103 b. l.). 2014 m. balandžio 4 d. antstolės patvarkymu Nr. S3d-17077, paskelbtos antrosios skolininkams priklausančio turto varžytinės, nes AB SEB bankas atsisakė turtą pasiimti savo nuosavybėn (v. b. 105, 133-134 b. l.). 2014 m. birželio 5 d. V. D. pateikė skundą dėl antstolės nušalinimo ir vykdymo veiksmų stabdymo, vykdomų varžytinių atšaukimo (v. b. 137 b. l.). 2014 m. birželio 5 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis Nr. S3d-27029, nes varžytinėse pasiūlyta kaina neatitiko CPK 713 straipsnio 4 dalies nustatytų sąlygų (v. b. 138-139 b. l.). 2014 m. birželio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-2346-721/2014 V. D. skundas atmestas (v. b. 153-155 b. l.). 2015 m. kovo 26 d. antstolė gavo išieškotojo AB SEB bankas atsisakymą perimti varžytinėse neparduotą turtą ir prašė tęsti įkeisto turto pardavimą pakartotinai skelbiant pirmąsias varžytines bei skelbti varžytines (v. b. 164 b. l.). 2015 m. balandžio 21 d. antstolės patvarkymu dėl arešto turtui išregistravimo Nr. S3e-18332, išregistruotas 2012 m. gruodžio 6 d. turto arešto aktas Nr. Bb-51786, visam turto arešto akte nurodytam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso V. D. (v. b. 168-169 b. l.). 2015 m. balandžio 21 d. turto arešto aktu Nr. Be-16488 įregistruotas skolininko turto areštas: žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui – gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatui – malkinei, esančiam (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitiems statiniams (inžineriniai) – šuliniui, esančiam (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. 172-173 b. l.). 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti Nr. 0009/12/04147/S3e-18439, paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, ekspertizės įstaigą paskyrė VĮ „Registrų centras“ (v. b. 175 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, 10 July 2007). Pagal CK 4.194¹ straipsnio 3 dalį antstolis už atliktus veiksmus vykdymo procese atsakys teisės aktų nustatyta tvarka nepriklausomai nuo kreditoriaus veiksmų ir atsakomybės prieš skolininką.
Tuo atveju, kai po neįvykusių varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718–722 straipsniuose nustatytas taisykles. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).
Teismas vadovaujasi CPK 681 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios numato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis įkainoja turtą rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę bei numato, jog turto perkainojimo tikslas yra užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Todėl įvertinus antstolės Elenos Miliauskienės atliekamus veiksmus dėl skolininko V. D. turtui skiriamos ekspertizės antrąjį kartą, praėjus beveik dvejiems metams, sprendžia, jog antstolė Elena Miliauskienė pagrįstai priėmė patvarkymą skirti ekspertizę dėl turto vidutinės rinkos vertės nustatymo, nes 2013 m. birželio 28 d. turto ekspertize nustatyta nekilnojamojo turto vertė per dviejų metų laikotarpį galėjo pasikeisti dėl ekonominių pokyčių lemiančių nekilnojamojo turto kainų kitimą rinkoje. Siekiant užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesus, jog turtas iš varžytinių būtų parduotas šiai dienai esančiomis rinkos kainomis, būtina nekilnojamąjį turtą įvertinti iš naujo.
Pažymėtina, jog pareiškėjo V. D. skunde nepateikti jokie teisiškai reikšmingi argumentai, kodėl netikslinga skirti ekspertizę turto vidutinei rinkos vertei nustatyti. Teismo nuomone, skolininko tikslas yra apsunkinti vykdymo proceso vykdymą, nes kiekvieno nepagrįsto skundo pateikimas apsunkina vykdymo proceso šalių bei antstolės galimybes kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą.
Teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjo skundą, antstolės patvarkymą dėl skundo, konstatuoja, kad antstolė Elena Miliauskienė pagrįstai priėmė 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymą Nr. S3e-18439 dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, todėl skolininko V. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 513 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymo Nr. 0009/12/04147/S3e-18439, atmesti.
Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.