Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Strategy and management group“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos pateiktas 2019-12-31 pareiškimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau - Fondo valdybos Kauno skyrius) patvirtina, kad pareiškėja prašė: 1) anuliuoti bendrovei neteisėtai skaičiuojamus delspinigius (visus) ir apie tai informuoti raštu, atkreipiant dėmesį, kad SODROS savavališkai (tebe)skaičiuojamiems delspinigiams jau seniai yra suėję senaties terminai; 2) išduoti pažymą apie visišką UAB „Strategy and management group“ atsiskaitymą su SODROS biudžetu; 3) nedelsiant sutvarkyti SODROS oficialius duomens ir registrus, susijusius su UAB „Strategy and management group“, bei pašalinti objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės skolą SODRAI. Šio pareiškimo motyvuojamoje dalyje pareiškėja nurodė, kad tik 2019-03-07 su VSDFV Kauno skyriaus 20019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 gavo dokumentus apie rankiniu būdu priskaičiuotus nebūtus ir išgalvotus delspinigius, kurių kilmė ir teisėtumas neaiškūs, ir kuriems suėję senaties terminai.

Skundžiamame Fondo valdybos Kauno skyriaus 2020-01-13 rašte Nr. (7.2) DV_S-2126, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2019-12-31 pareiškimą, nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Strategy and management group“ (toliau – Draudėjas) Fondo biudžetui 2020-01-10 skolinga 76,77 Eur delspinigių ir 0,31 Eur palūkanų, rašte nurodyta, kad Fondo valdybos Kauno skyriaus 20019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 pateikė pareiškėjai detalią informaciją apie Draudėjui priskaičiuotus delspinigius už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2018-03-29, taip pat išaiškinta galimybė ir tvarka atleisti draudėją nuo delspinigių.

Pareiškėjos pateiktas 2020-01-27 skundas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) patvirtina, kad pareiškėja prašė: 1) panaikinti 2020-01-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus procesinį sprendimą Nr. (7.2) DV_S–2126; 2) anuliuoti bendrovei neteisėtai skaičiuojamus delspinigius (visus) ir apie tai mus informuoti raštu, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad SODROS savavališkai (tebe)skaičiuojamiems delspinigiams jau seniausiai yra suėję ir senaties terminai; 3) išduoti pažymą apie visišką UAB Strategy and management group atsiskaitymą su SODROS biudžetu; 4) nedelsiant sutvarkyti SODROS oficialius duomenis ir registrus, susijusius su bendrove UAB Strategy and management group, bei pašalinti objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovės skolą SODRAI. Šio skundo motyvuojamoje dalyje pareiškėja nurodė, kad su SODROS Kauno skyriaus 2019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 pateikti paskaičiavimai, kurie atlikti nežinia iš kokių šaltinių rankiniu būdu apie galimas delspinigių sumas, labiau panašūs į sumaketuotas klastotes, o ne į objektyvius duomenis, todėl jais negalima vadovautis.

Skundžiamame Fondo valdybos 2020-02-27 rašte Nr. (9.8E)I-1361, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2020-01-27 skundą, nurodyta, kad dėl nesumokėtų delspinigių skolos UAB „Strategy and management group“ jau buvo pateikusi 2018-09-24 skundą, kurį išnagrinėjus priimtas Fondo valdybos 2018-10-23 sprendimas Nr. (9.8)I-6319, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad nepateikta jokių naujų aplinkybių dėl nesumokėtų delspinigių skolos nepagrįstumo, UAB „Strategy and management group“ skundas yra nenagrinėtinas.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, ar pagrįstai atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodytais teismui skundžiamais raštais pareiškėjos 2019-12-31 pareiškimą ir 2020-01-27 skundą dėl šio pareiškimo laikė kartotiniu pareiškimu ir kartotiniu skundu, ar pagrįstai jų nenagrinėjo.

Sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019-12-31 pareiškimą kaip pateiktą pakartotinai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio išaiškinimu dėl kartotinių skundų tapatumo vertinimo kriterijų, būtina aiškiai įvertinti abiejuose pareiškėjos pateiktuose prašymuose atsakovui suformuluotus reikalavimus, esmines faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1062/2020).

Vadinasi, sprendžiant šį ginčą reikia atlikti pareiškėjos teiktų atsakovui prašymų dalyko ir pagrindo lyginamąją analizę, šiuo atveju – 2018-09-12 teikto pirmojo pareiškimo ir 2019-12-31 pateikto antrojo pareiškimo turinio.

Įvertinusi nurodytus duomenis apie pareiškėjos 2018-09-12 ir 2019-12-31 pareiškimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nėra tapatūs nei reikalavimų, nei juos pagrindžiančių pareiškėjos argumentų ir faktinių aplinkybių prasme, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo 2019-12-31 pareiškimą laikyti kartotiniu ir atsisakyti jį nagrinėti iš esmės.

Kaip matyti ir iš trečiojo suinteresuoto asmens papildomai į bylą pateikto 2018 m rugpjūčio mėnesio pareiškėjos ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniu paštu, pateikdama atsakovui minėtą 2018-09-12 pareiškimą pareiškėja buvo įsitikinusi, jog yra visiškai atsiskaičiusi su SODROS biudžetu pagal 2016-09-09 pasirašytą įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. (8.1)–6.1–226, todėl savo 2018-08-28 elektroniniame laiške nurodė, kad nesupranta apie kokius delspinigius kalba atsakovės darbuotoja ir 2018-09-12 pareiškimu oficialiai paprašė išduoti pažymą apie visišką atsiskaitymą su SODROS biudžetu. Tai reiškia, kad pirmojo kreipimosi į atsakovą metu pareiškėja neturėjo jokių oficialių duomenų iš atsakovo apie tai kokios nesumokėtos įmokos sudaro jos skolą SODROS biudžetui, nei tikslaus skolos dydžio, nei teisinio skolos pagrindo. Pareiškėjos tikslas buvo gauti pažymą, patvirtinančią, kad ji nėra skolinga SODROS biudžetui.

Antrą kartą kreipiantis į atsakovą su 2019-12-31 pareiškimu pagrindinis pareiškėjos tikslas ir esminis reikalavimas buvo anuliuoti pareiškėjai tuo metu jau žinomą tikslų delspinigių skolos dydį, nurodant naujus argumentus, dėl kurių skola turėtų būti anuliuojama, o būtent: 1) abejones dėl skolą pagrindžiančių atsakovo 2019-03-07 pateiktų delspinigių skaičiavimo rankiniu būdu dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo ir 2) delspinigių senaties terminą. Taigi, pareiškėjos 2018-09-12 pareiškimo esminis reikalavimas - išduoti pažymą apie visišką atsiskaitymą su SODROS biudžetu, tapo tik išvestiniu reikalavimu 2019-12-31 pareiškime, nes pastaruoju pirmiausiai buvo prašoma anuliuoti paskaičiuotus pareiškėjai delspinigius ir tik to išdavoje išduoti pažymą apie visišką atsiskaitymą su SODROS biudžetu. Tai reiškia, kad šių dviejų pareiškėjos pareiškimų dalykas nebuvo tapatus, kaip tą nepagrįstai įvertino atsakovas.

Taip pat visiškai skiriasi nagrinėjamų pareiškimų faktinės aplinkybės ir pareiškėjos pareiškimų argumentai, kuriuos privalėjo vertinti atsakovas. Jeigu 2018-09-12 pareiškimo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja yra įvykdžiusi 2016-09-09 pasirašytą įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. (8.1)–6.1–226 ir visiškai nėra skolinga, tai 2019-12-31 pareiškimo reikalavimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjai 2019-03-07 pateiktų skolą pagrindžiančių dokumentų pagrįstumas ir teisėtumas kelia abejones, o delspinigiai turėtų būti anuliuoti dar ir dėl to, kad suėjęs senaties terminas. Tai yra visai kitos aplinkybės ir kiti pareiškėjos argumentai, kurie nebuvo nurodyti 2018-09-12 jos pareiškime, todėl atsakovas neturėjo pagrindo analizuojamus pareiškimus įvertinti kaip tapačius ir nepagrįstai savo atsiliepime teigia, kad jokių naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pareiškėja nepateikė. Vien tai, kad atsakovas 2019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 nurodė pareiškėjai delspinigių skolos dydį ir teisinį reglamentavimą, įpareigojantį visus draudėjus laiku mokėti įmokas, bei paaiškino delspinigių skaičiavimą už šios pareigos nevykdymą, nereiškia, kad 2019-12-31 pareiškime suformuluoti pareiškėjos prašymai jau buvo išnagrinėti atsakovo ir dėl jų pateiktas atsakymas 2019-03-07 rašte. Akivaizdu, kad 2019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 atsakovas nesprendė senaties taikymo delspinigiams klausimo, o patys delspinigių skaičiavimą pagrindžiantys duomenys, su kuriais pareiškėja būtent ir nesutinka savo 2019-12-31 pareiškime, kaip tik ir buvo pirmą kartą pateikti pareiškėjai 2019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166. Be to, pastaruoju raštu atsakovas nesprendė ir negalėjo spręsti analogiško reikalavimo, sudarančio 2019-12-31 pareiškimo esmę (anuliuoti delspinigius), nes pareiškėja iki 2019-03-07 niekada nebuvo prašiusi pas atsakovą anuliuoti delspinigius ir iki 2019-03-07 neturėjo jų paskaičiavimą pagrindžiančių duomenų. Atsakovės 2019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 buvo atsakyta tik į pareiškėjos 2019-02-24 elektroninį paklausimą (į bylą atsakovo papildomai pateiktas 2020-11-12), kuriuo ji prašė pateikti Fondo Valdybos dar 2018-10-23 raštu Nr. (9.8)I-6319 atsakovui nurodytus pateikti pareiškėjai duomenis, pagrindžiančius delspinigių skaičiavimą. Tai reiškia, kad pareiškėja 2019-02-24 paprašė atsakovą tik pateikti atitinkamus duomenis, bet ne anuliuoti delspinigių skolą. Todėl atsakovas visiškai nepagrįstai skundžiamu 2020-01-13 raštu Nr. (7.2) DV_S-2126 atsakė pareiškėjai į jos 2019-12-31 pareiškimą, kad 2019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 jau yra pateikęs pareiškėjai atsakymą tais pačiais klausimais, kurie keliami pareiškėjos 2019-12-31 pareiškime.

Pažymėtina, kad skundžiamas atsakovo 2020-01-13 atsakymas Nr. (7.2) DV_S-2126 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-11-01) įtvirtintų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, numatančių, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014; 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).

Teismo vertinimu, skundžiamas atsakovo raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio bendrųjų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais pareiškėjos reikalavimų tapatumą, juo nėra atsakyta į pareiškėjos argumentus dėl jam pateiktų skolą pagrindžiančių įrodymų teisėtumo ir dėl senaties termino taikymo skolai, atsakyme nenurodyta jokia teisės aktų norma, kuria remiantis atsakovas nusprendė nenagrinėti pareiškimo iš esmės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias, kad pareiškėjos 2018-09-12 ir 2019-12-31 pareiškimų dalykas ir pagrindas yra skirtingi, skundžiamas atsakovo 2020-01-13 raštas Nr. (7.2) DV_S-2126 naikintinas kaip neteisėtas, savo turiniu iš esmės prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir 14 straipsnio 5 dalies 4 punktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi pareiškėjos 2019-12-31 pareiškimas pateiktas ne tuo pačiu klausimu ir grindžiamas ne tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, todėl atsakovas nepagrįstai, nemotyvuotai ir neteisėtai atsisakė jį nagrinėti iš esmės. Atsakovas įpareigotinas pašalinti padarytą pažeidimą ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019-12-31 pareiškimą, išsprendžiant nurodytus reikalavimus iš esmės ir įvertinant bei atsakant į visus pareiškime nurodytus reikalavimų argumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Kadangi atsakovo 2020-01-13 raštas Nr. (7.2) DV_S-2126 yra neteisėtas, o pareiškėjos 2019-12-31 pareiškimas nebuvo kartotinis, tai skundžiamas Fondo valdybos 2020-02-27 raštas Nr. (9.8E)I-1361, kuriuo pareiškėjos 2020-01-27 skundą dėl atsakovo 2020-01-13 rašto Nr. (7.2) DV_S-2126 buvo atsisakyta nagrinėti kaip kartotinį, taip pat naikintinas kaip neteisėtas, savo turiniu iš esmės prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir 14 straipsnio 5 dalies 4 punktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad Fondo valdyba pareiškėjos skundą dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo nagrinėjo ne kaip viešojo administravimo subjektas, į kurį tiesiogiai kreipiamasi su prašymu išspręsti atitinkamą klausimą, o kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Todėl Fondo valdyba visų pirma turėjo vertinti apskųsto teritorinio Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą Viešojo administravimo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo prasme, t. y. patikrinti, ar 2019-03-07 raštu Nr. (7.2)DV_S-16166 Fondo valdybos Kauno skyrius iš tiesų jau buvo anksčiau atsakęs į pareiškėjos 2019-12-31 pareiškime keliamus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus, ar pagrįstai teritorinis Fondo valdybos Kauno skyrius jam adresuotą pareiškimą traktavo kaip kartotinį ir nenagrinėtiną ir pareiškimo nenagrinėjo iš esmės. Kitaip tariant, Fondo valdyba turėjo atlikti tokią pat jai apskųsto Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo patikrą, kokią atliko teismas šioje byloje, ir priimti sprendimą dėl jai pateikto skundo iš esmės, o ne atsisakyti jį nagrinėti kaip pakartotinį pačiai Fondo valdybai anksčiau pareiškėjos teikto skundo atžvilgiu. Tačiau Fondo valdyba netikrino jai apskųsto sprendimo teisėtumo dėl jo nenagrinėjimo iš esmės, o analizavo ankstesnio pareiškėjos skundo (2018-09-24 skundas), teikto pačiai Fondo valdybai, dėl visiškai kito Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo (2018-09-20 sprendimas Nr. (7.2)S-58698)) tapatumą su 2020-01-27 pareiškėjos skundu dėl skundžiamo Fondo valdybos Kauno skyriaus 2020-01-13 rašto Nr. (7.2) DV_S-2126. Tai reiškia, kad turėdama patikrinti, ar teritorinis skyrius pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos pareiškimą kaip kartotinį, Fondo valdyba tikrino visai ne tų pareiškėjos kreipimųsi tapatumą, kurį turėjo patikrinti.

Be to, Fondo valdyba skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo net ir savo pasirinktų lyginti pareiškėjos jai teiktų skundų tapatumą. Skundžiamame sprendime Fondo valdyba nurodė, kad dėl nesumokėtų delspinigių skolos UAB „Strategy and management group“ jau buvo pateikusi 2018-09-24 skundą, kurį išnagrinėjus priimtas Fondo valdybos 2018-10-23 sprendimas Nr. (9.8)I-6319, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad nepateikta jokių naujų aplinkybių dėl nesumokėtų delspinigių skolos nepagrįstumo, skundas yra nenagrinėtinas. Tačiau nurodomame savo 2018-10-23 sprendime Nr. (9.8)I-6319 Fondo valdyba nebuvo nurodžiusi jokių argumentų dėl senaties termino taikymo delspinigiams ir dėl delspinigių skaičiavimą pagrindžiančių duomenų teisėtumo (duomenis pareiškėja gavo tik 2019-03-07). Pažymėtina, kad Fondo valdyba dėl šių argumentų negalėjo pasisakyti savo 2018-10-23 sprendime Nr. (9.8)I-6319, nes 2018-09-24 skunde, kurį ji nagrinėjo anksčiau, pareiškėja dar tik prašė įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių tokius duomenis (dėl skolos skaičiavimo) pateikti, o senaties taikyti iš viso tuo metu dar neprašė. Taigi, šioje byloje skundžiamo Fondo valdybos 2020-02-27 rašto Nr. (9.8E)I-1361 argumentas, kad pareiškėjos 2020-01-27 skundas yra kartotinis, nes į jame keliamus klausimus jau buvo atsakyta Fondo valdybos 2018-10-23 sprendimu Nr. (9.8)I-6319 ir pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių dėl nesumokėtų delspinigių skolos nepagrįstumo, yra nepagrįstas, nes priimant 2018-10-23 sprendimą Nr. (9.8)I-6319 Fondo valdyba dar negalėjo nagrinėti pareiškėjos 2020-01-27 skunde keliamų skolos įrodymų teisėtumo ir senaties termino klausimų, kurie nebuvo nurodyti pareiškėjos 2018-09-24 skunde.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiamas Fondo valdybos 2020-02-27 raštas Nr. (9.8E)I-1361 naikintinas kaip neteisėtas, savo turiniu iš esmės prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi pareiškėjos 2020-01-27 skundas dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2020-01-13 rašto Nr. (7.2) DV_S-2126 nebuvo kartotinis ir nebuvo išspręstas Fondo valdybos 2018-10-23 sprendimu Nr. (9.8)I-6319, o pareiškėjos 2019-12-31 prareiškimas, kurį prašė patenkinti Fondo valdybos Kauno skyriaus, nebuvo kartotinis ir tą turėjo konstatuoti Fondo valdyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas ir teismo sprendimas priimamas jos naudai, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo už skundo padavimą sumokėtą 22,50 Eur žyminio mokesčio sumą tenkintinas, nes pareiškėja pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą - AB „Lietuvos paštas“ 2020-09-17 kvitą.

Nors pareiškėjos skunde suformuluotas prašymas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį, tačiau nei kartu su skundu, nei teismo posėdžio metu pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kitas pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, todėl daugiau priteistinų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Strategy and management group“ skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-02-27 raštą Nr. (9.8E)I-1361.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020-01-13 raštą Nr. (7.2) DV_ S–2126.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,Strategy and management group“ 2019-12-31 pareiškimą iš esmės.

Priteisti pareiškėjai UAB ,,Strategy and management group“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (kodas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.