- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- 1-521-1068/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Civilinis ieškovas
- R. G.
- Kaltinamasis
- G. S., M. S.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. G., jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, kaltinamiesiems G. S. ir M. S.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti pagalbine darbuotoja (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį,
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagalbiniu darbuotoju (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. ir M. S. veikdami bendrininkų grupėje 2024 m. vasario 20 d. apie 21.00 val. iš Kretingos m. nuvežė R. G. automobiliu "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Mišučių g., Rubulių k., Kretingos r., kur kelyje sustojus, R. G. bandant pabėgti iš automobilio, G. S. grasino R. G. peiliu, o M. S. peiliu – kapokle ir M. S. smogė kumščiu ne mažiau tris kartus R. G. į veidą. R. G. ištrūkus iš automobilio, M. S. peiliu – kapokle vieną kartą smogė R. G. į kairės rankos plaštaką. Tokiais veiksmais G. S. ir M. S. padarė R. G. poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių apatiniuose vokuose, muštinę žaizdą veido kairėje skruostinėje srityje, viršutinio žandikaulio lūžį kairėje, nosikaulių lūžius, kairės plaštakos III, IV pirštų kirstinę žaizdą, kairės plaštakos II piršto kirstinę žaizdą su daline amputacija, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
G. S. ir M. S. taip pat buvo kaltinami tuo, kad neteisėtai atėmė žmogui laisvę: iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, 2024 m. vasario 20 d. apie 20.00 val. prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu įviliojo R. G. į M. S. priklausantį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišleido jo iš šio automobilio prieš jo valią, bandant jam iššokti iš važiuojančio automobilio, vežė keliu Šiauliai – Palanga iki kelio, esančio Mišučių g., Rubulių k., Kretingos r. ir taip neteisėtai atėmė R. G. laisvę.
Teisiamojo posėdžio metu G. S. kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino ir parodė, kad visą dieną R. G. jiems rašinėjo, skambinėjo, siūlė susitikti. Jis pats įsėdo į mašiną. Jie pradėjo važiuoti. R. G. pradėjo reguliuoti, kur važiuoti, greitį, pradėjo „psichuoti“, norėjo iššokti iš važiuojančios mašinos. Jie nežinojo, ką daryti, todėl sustojo šalikelėje, kad išsiaiškinti. Neplanavo atimti R. G. laisvę, panaudoti šaltus ginklus. R. G. draskėsi, elgėsi neadekvačiai. Viskas vyko staiga, spontaniškai. R. G. pradėjo draskyti vairuotojo kėdę, mašinos duris. Ji nesuprato, gal jis buvo apsvaigęs. Ji sėdėjo keleivio vietoje, priekyje, už vairo – M. R. G. sėdėjo automobilio gale. R. G. trankė į vairuotojo kėdę, dureles. Ji nesakė sutuoktiniui, kad sustotų, stebėjo, kas bus toliau. Kai vyras stojo šalikelėje, ji išsiėmė iš kišenės peilį, nedidelį, atlenkiamą ir atsisuko į R. G.. Laikė peilį prieš R. G. ir liepė jam nusiraminti. Mašinai sustojus, M. išlipo ir stovėjo prie automobilio. R. G. sėdėjo, žiūrėjo į ją. Ji tuo metu dar laikė peilį. M. atidarė mašinos duris ir sudavė R. G. į veidą du kartus. G. stengėsi ištrūkti iš mašinos. Jis paėmė M. už žąsto ir iš mašinos išlipo. Kas vyko lauke, ji nematė, buvo tamsu. Girdėjo tik šauksmus. Iš kur atsirado peilis – kapoklė, nežino. Grįžęs į mašiną M. pasakė, kad nežino, gal G. peiliu pataikė į koją. Iš to streso jie išvažiavo į namus. Grįžęs į mašiną, M. peilio neturėjo.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, G. S. parodė, kad tai jos parodymai, bet ji, norėdama švelnesnių aplinkybių, pirmoje apklausoje daug ką primelavo. Viskas buvo taip, kaip dabar nurodė teisme. Su vyru nieko neplanavo, nesitarė. Važiavo į įvykio vietą, tada dar buvo šviesu, viskas matėsi. Ji išmetė peilį, ne M. Jos klausė, į kurią pusę metė peilį, pasakė, kad užsimojo ir metė į griovio pusę, ten jį ir rado. Ji nematė iš kur M. pasiėmė peilį, ar turėjo su savimi, ar jis buvo mašinos bagažinėje. Ji norėjo geriau padaryti M., todėl taip ir pasakojo, padarė blogiau. Ji nematė kaip M. iš namų pasiėmė peilį. Pripažįsta, kad panaudojo peilį, bet R. G. laisvės nevaržė. Jis pats į mašiną įsėdo, pats norėjo važiuoti. Kas parašyta jos apklausoje, yra dalis tiesos, dalis melo. Nepripažįsta, kad G. neišleido iš mašinos prieš jo valią, jo neįviliojo apgaulės būdu, nesitarė jam grasinti, prisigalvojo, kad jis apie juos kažką yra prikalbėjęs. Pripažįsta, kad grasino peiliu, pripažįsta padarytą žalą, ją atlygins. Akistatos metu atsiprašė nukentėjusiojo. Nepilnamečių vaikų neturi, gauna 850 Eur pajamų, gyvena socialiniame būste, komunalinės išlaidos su buto nuoma siekia apie 100 Eur per mėnesį. Su ligonių kasa yra sudarę susitarimą dėl žalos atlyginimo. Su nukentėjusiuoju nesitarė kaip galėtų žalą atlyginti. Norėtų susitaikyti. Jiems buvo paaiškinta, kad gali kreiptis dėl advokato į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, bet jie nesikreipė.
Ikiteisminio tyrimo metu G. S., apklausiama dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, parodė, kad 2024 m. vasario 20 d. apie 20 val. jos sutuoktiniui M. S. parašė žinutę R. G., kuris paklausė, ar jie nenori susitikti, nes turi kai ką jiems "prakišti". Pagal tokį parašymą suprato, kad R. G. siūlo įsigyti narkotines medžiagas. Jie jau iš anksčiau žinojo, kad R. G. galimai verčiasi narkotikų prekyba ir yra porą kartų pranešę pareigūnams apie tokius jo darbus, tačiau niekas į jų pranešimus, kiek jai žinoma, nereagavo. Kodėl R. G. sutuoktiniui rašė tokias žinutes ir siūlė narkotikus, nežino, galbūt todėl, kad daugelis žmonių skleidžia gandus, kad ji su sutuoktiniu yra narkomanai ir alkoholikai. Tokius gandus, kiek jai žinoma, skleidė ir R. G.. Ji su sutuoktiniu sugalvojo, kad reikia susitikti su R. G., pakalbėti, pagrasinti, kad jis juos paliktų ramybėje. R. G. niekur vežtis neketino, tik vietoje, susitikus, norėjo pagąsdinti. Būdami namuose, (duomenys neskelbtini), su M. S. susitarė, kad ji pasiims atlenkiamą peilį, o jis irgi kažką pasiims ir su tais daiktais pagrasins R. G.. R. G. mušti ir žaloti neketino. Ji iš namų pasiėmė atlenkiamą peilį, kurio ilgis su geležte ir rankena apie 15 cm., M. S. iš garažo pasiėmė ilgesnį, apie 50 cm ilgio peilį, panašų į mačetę. Šis peilis buvo naudojamas buities darbams. Apie 21 val. jie sėdo į vyrui priklausantį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo pas R. G.. Buvo susitarę susitikti prie R. G. namų, (duomenys neskelbtini), netoli sporto klubo. Kai atvažiavo, galėjo būti apie 21.30 val. R. G. jų jau laukė. R. G. priėjo ir įsėdo į jų automobilį, už M. S.. Vairavo M. S., ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. R. G. pasakė važiuoti į prekybos centro "LIDL" aikštelę, nes ten tamsu, niekas nematys. Pradėjo važiuoti link vandens bokšto ir ties bokštu pasuko į kairę. Važiuojant ji su M. S. susižvalgė ir taip sutarė, kad nevažiuos į "LIDL" aikštelę, o kur nors kitur nuveš R. G.. M. S. padidino greitį ir ties sankryža su pagrindiniu keliu Palanga - Plungė, pasuko į dešinę, Plungės kryptimi. R. G., pamatęs, kad važiuoja ne ten, pradėjo šaukti, "psichuoti", kad ne ten važiuoja, kad jam reikia dar būti Palangoje, jis nespės, liepė važiuoti atgal. Jie nesustojo, važiavo toliau. Ji R. G. sakė, kad palauktų, tuoj sustos, išlips ir pakalbės. Su M. S. ji nesitarė, kur važiuos, bet nujautė, kur gali važiuoti, nes yra ten buvę. R. G. ir toliau panikavo, atsidarė automobilio duris ir laikė jas atidaręs. Ji pamanė, kad jis nori iššokti iš važiuojančio automobilio. M. S. pasijuokė ir liepė ramintis, nelaužyti automobilio durelių. Matydami, kad R. G. gali iššokti iš automobilio, M. S., privažiavęs žvyrkelį, pasuko į dešinę ir sustojo. Kuri tiksliai vieta buvo, nežino, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Iš automobilio pirmas iššoko M. S. ir pribėgęs prie atidarytų galinių durelių, jas prirėmė, kad R. G. nepabėgtų. M. S., išlipdamas iš automobilio, pasiėmė su savimi turėtą peilį. Peilį kelionės metu M. S. laikė priekinių durelių šone. M. S. sakė R. G., kad nori pasikalbėti. R. G. toliau pyko, šaukė, liepė paleisti. Matydama, kad R. G. nesiramina, ji iš striukės kišenės išsitraukė peilį ir jį nukreipė į R. G., sakydama, kad jis nustotų šaukti, "psichuoti", kad nori tik pakalbėti, nieko jam nedarys. Peiliu R. G. ji pagrasino norėdama, kad jis suprastų, jog jie nejuokauja ir ramintųsi. Ji nesakė, kad papjaus ar sužalos. R. G. toliau draskėsi, neklausė jos. Tada M. S., R. G. dar sėdint mašinoje, pakėlė prieš R. G. dešinę ranką su joje laikomu peiliu ir pasakė R. G., kad jei jis nesiramins, jam trenks. R. G., pamatęs peilį, supanikavo, pradėjo šaukti ant M. S., ką jis galvoja su tuo peiliu, ar išprotėjo, bandė ištrūkti iš mašinos. R. G. griebė M. S. už dešinės rankos žasto ir taip stūmė ar traukė M. S. į šoną bei ištrūko iš automobilio. Tada ji nebematė, kas vyko lauke, nes buvo labai tamsu. Iš automobilio ji nelipo, girdėjo, kaip lauke jie vienas ant kito šaukė, girdėjo vaikščiojimą, suprato, kad vyko grumtynės. Girdėjosi klyksmai, kaip iš skausmo. Klyksmus girdėjo iš abiejų. Grumtynės vyko gal 5 minutes. Staiga M. S. įlipo į mašiną ir susijaudinęs pasakė, kad R. G. nubėgo link kelio. M. S. pasakė, kad jaučia, jog nukirto R. G. pirštą, sakė „dingstam iš čia greičiau". Į automobilį M. S. įsėdo su peiliu. Jis pradėjo važiuoti žvyrkeliu, atgal į pagrindinį kelią negrįžo. Kokią minutę laiko važiavo tiesiai. Po kaire jiems buvo laukai, po dešine - miškelis. Ties miškeliu sustojo, išlipo iš mašinos, galvojo ką daryti. M. S. pasakė, kad užsimojo prieš R. G. peiliu ir smogė juo vieną kartą. M. S. sakė, kad nėra tikras, ar ką padarė, bet smūgio metu jautė pasipriešinimą, suprato, kad kažką kabino - gal už rūbų, gal už rankos, tiksliai nežinojo, buvo tamsu. M. S. sakė, kad smogė R. G. ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, tiksliau - vieną kartą kumščiu į nosį, vieną kartą kumščiu į kairės pusės žandą. Paskui dar vieną kartą delnu smogė R. G. į dešinį žandą. M. S. sakė, kad kai R. G. išpuolė iš mašinos, jis vijosi R. G., bandė jį sugriebti, tada ir kilo grumtynės, kurių metu R. G. trenkė vieną kartą kumščiu M. S. į veidą. Tada M. S. ir sudavė du kartus kumščiu ir vieną kartą delnu, ir užsimojęs vieną kartą smogė peiliu R. G.. Ji to nematė, jai taip pasakojo M. S.. Po smūgio peiliu R. G. pabėgo, o M. S. grįžo į automobilį. Toje vietoje, kur jie sustojo pakalbėti, M. S. sviedė peilį kažkur į miškelio pusę. Ji savo turėtą peilį taip pat kažkur ten pat numetė. Tada grįžo į namus. Už kokio pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. R. G., kai įsėdo į jų automobilį, su savimi turėjo piniginę, raktus ir mobilaus ryšio telefoną. Kai R. G. išbėgo iš mašinos, automobilio gale, ant sėdynės, liko jo daiktai. Kad šie daiktai yra jų automobilyje, pastebėjo tik grįžę į namus, nes pradėjo skambėti R. G. telefonas. Kieme pasiėmė R. G. daiktus, juos apžiūrėjo. Matė, kad R. G. piniginėje buvo keturi folijos lankstinukai. M. S. du folijos lankstinukus išpakavo, pažiūrėjo. Juose buvo balti milteliai su kvapu, smirdėjo. Suprato, kad tai narkotinės medžiagos. Ji paketėlių nelietė, viską pakavo ir apžiūrinėjo M. S.. Jis viską supakavo atgal. Lankstinukus M. S. sudėjo atgal į piniginę. Tada visus daiktus padėjo į automobilio bagažinę, užklojo užklotu ir ten juos paliko. Sau tų daiktų neketino pasilikti. Dėl to, kad taip įvyko, labai gailisi. Supranta, kad su M. S. padarė negerai. Įvykio metu ji buvo šiek tiek vartojusi alkoholio, tačiau jokių narkotinių medžiagų nebuvo vartojusi. Iš dalies pripažįsta dėl nusikaltimo padarymo, nes pati smūgių R. G. nesudavė, buvo kartu su M. S. ir jį palaikė. Namuose pastebėjo, jog ant M. S. dešinės rankos, ties krumpliu, buvo nedidelė sužalojimo žaizda, ant dešinės rankos žasto, ties apatine dalimi, matėsi kraujosruva. Matėsi sutinęs žandikaulis, bet kurios pusės, neprisimena (2 tomas, b. l. 87-92).
Papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad R. G. žinutę parodė M. S., ji ją matė, skaitė. R. G. rašė į "Snapchat" programėlę. Kad R. G. galimai prekiauja narkotikais, yra girdėjusi iš aplinkinių. Apie tai prieš kokius du mėnesius pranešė policijai, o prieš kokius tris mėnesius, pranešė vyras. Kadangi R. G. skleidė gandus apie juos, jie jautė neteisybę, pyko ant R. G.. Po žinutės parašymo, jie namuose kalbėjo apie R. G. ir M. S. pasakė "davai, reikia pamokyti jį, kad nedarytų nesąmonių daugiau“. Ji tam pritarė. Bendrai sugalvojo, kad reikia susitikti su R. G. ir jį pagąsdinti. Ji pasakė M. S., kad pasiims mažą peilį, o jis - didelį. Neketino mušti ar žaloti R. G., norėjo tik pakalbėti ir pagąsdinti. Ji matė kaip M. S., nuėjęs į garažą, iš jo pasiėmė peilį, panašų į mačetę. Su juo kapojamos malkos, šakelės. M. S. peilį įsidėjo į automobilio saloną, į kairio šono dureles. Peilis nebuvo nuneštas į bagažinę. Ji matė, kaip M. S., staigiai iššokdamas iš automobilio, pasiėmęs peilį, pribėgo prie galinių durelių, kur sėdėjo R. G.. Kiek ji girdėjo, M. S. nereikalavo jokių daiktų iš R. G., nebent ji per R. G. rėkimą, neišgirdo. Kadangi R. G. "psichavo", ji išsitraukė peilį iš kišenės ir nukreipė jį į R. G. bei liepė jam nustoti šaukti, "psichuoti". Jokių daiktų iš R. G. ji nereikalavo. Kad mašinoje M. S. būtų trenkęs R. G., ji nematė, gal nepastebėjo, nes R. G. draskėsi, "psichavo". Kai M. S. ir R. G. buvo lauke, automobilio bagažinė nebuvo darinėjama, nebūtų buvę kada to daryti, nes visas veiksmas vyko greitai (2 tomas, b. l. 95-98).
Papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad kai nusprendė susitikti su R. G., su M. S. kalbėjo, jog pagąsdins R. G., kad jis jų nešmeižtų. Nesitarė, kad muš R. G.. Ji nemanė, kad R. G. kažkur veš, jam apribos laisvę. Manė, kad susitiks ir pagąsdins. Nebuvo kalbos, jog vešis kažkur R. G., jį laikys mašinoje. R. G. pats įsėdo į mašiną ir sutarė su M. S., kad važiuos į "LIDL" aikštelę. Ji į jų pokalbį nesikišo, neprieštaravo. Kai M. S. turėjo važiuoti į "LIDL" aikštelę, ji nežino, kad M. S. nevažiuos į aikštelę, bet kai važiuojant susižvalgė, suprato, kad M. S. ten nevažiuos. Suprato, kad kažkur kitur nuvažiuos ir pasikalbės su R. G.. R. G. iš pradžių sutiko su jais važiuoti. Kai M. S. nusuko į priešingą pusę, ji nežinojo, kur jie važiuos ir kiek laiko. Kai R. G. pradėjo "isterikuoti", draskytis, reikalauti, kad jį paleistų, ji kažkuriuo metu jį ramino, sakydama, kad ramintųsi, palauktų, greit sustos. Toliau viskas gavosi spontaniškai (2 tomas, b. l. 122-125, 131-134).
Savo parodymus G. S. parodė ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. vasario 22 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje (2 tomas, b. l. 101-111, įrašas DVD-R diske, pridėtame prie bylos). Jų metu G. S. parodė, kur R. G. įsėdo į jų automobilį Kretingoje ir kur bei kaip jie toliau važiavo (duomenys neskelbtini), po to pasuko į dešinę, į kelią Šiauliai – Palanga. Šiuo keliu važiavo apie 5,4 km, parodė kelyje esančią salelę, atitvertą kelio skiriamaisiais ženklais, esančią netoli įvažiavimo į sodų bendriją „Minija“, Rubulių k., Kretingos r., kur R. G. buvo atsidaręs automobilio dureles, ketindamas iššokti lauk iš važiuojančio automobilio. G. S. parodė važiuoti toliau tiesiai, ir pavažiavus apie 1 km, ties ženklu „Raguviškiai 3“, nurodė pasukti į dešinėje pusėje esantį žvyrkelį Raguviškių kaimo kryptimi. Pavažiavus žvyrkeliu apie 200 metrų, G. S. parodė, kad šioje vietoje M. S. sustabdė automobilį ir tarp M. S. bei R. G. įvyko muštynės. Po to, kai M. S. sužalojo R. G., jie nuvažiavo keliu tiesiai Raguviškių kaimo kryptimi. Pavažiavus apie 1,6 km, netoli sklypo (duomenys neskelbtini), jie sustojo ir šioje vietoje M. S. išmetė peilį, panašų į mačetę, ji išmetė savo turėtą peilį. Ties melioracijos grioviu, ant žvyrkelio rastas atlenkiamas peilis. G. S. paaiškino, kad tai jos turėtas peilis. Paėjus dar apie 15 metrų palei melioracijos griovį, pievoje, ant griovio šlaito rastas peilis, panašus į mačetę su užrašu „S.“. G. S. paaiškino, kad tai peilis, kurį įvykio metu turėjo M. S..
Teisiamojo posėdžio metu M. S. kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino iš dalies ir parodė, kad R. G. nuo ryto jam skambinėjo, siūlė atvažiuoti į Kretingą, susitikti, pasišnekėti apie darbą. Jis sutiko, kartu pasiėmė ir žmoną G. Po žvejybos mašinos bagažinėje buvo likusi mačetė. Įlipus R. G. į mašiną, paklausė, kur važiuoti. R. G. kažką nerišliai atsakė. Jis suprato, kad neturi jokių minčių, kur važiuoti, todėl nusprendė pats. Važiavo siaura gatvele link vandens bokšto. R. G. pradėjo sakyti, ko jis taip lėtai važiuoja, liepė spausti. Už vandens bokšto pasuko į kairę, galvodamas, kur nuvažiuoti. Galvojo pasukti link Pryšmančių ir apsukus ratą grįžti į Kretingą. R. G., sėdėdamas gale, tuo metu lyg ir kalbėjo telefonu. R. pradėjo sakyti, kur važiuoji, sukis atgal, nes jam reikia į Palangą. Jis pasakė, kad suras, kur apsisukti ir galės grįžti. Jo mašinos avarinis signalas sugedęs, todėl nenorėjo bet kur sustoti, manė pasuks į kokį žvyrkelį, nes nenorėjo sukelti avarinės situacijos. G. atsidarė važiuojančios mašinos dureles ir norėjo iššokti iš mašinos. Jis jam pasakė, jei durnas - šok. Už salelės buvo žvyrkelis, pasuko ir sustojo. Jis iššoko iš mašinos, atidarė keleivio dureles, trenkė R. G. į veidą, norėjo ištempti iš mašinos. R. G. nesiorientavo, kur yra, ką daro. Pavyko R. G. ištraukti iš mašinos. R. G. nubėgo link kelio, o jis nuėjo už mašinos, pastovėjo ir pamatė, kad R. G. grįžta atgal. Nesuprato, kaip iš bagažinės išsitraukė mačetę, nes buvo išsigandęs. Pakėlė mačetę į orą, parodė, kad ją turi, norėjo, kad R. G. nešdintųsi. R. G. šaukdamas pradėjo bėgti link jo. Jis pradėjo mosikuoti mačete ir šaukti. R. G. atbėgo iki jo per mačetės atstumą. Jis norėjo vožtelti jam per kelį, bet R. G. dengėsi ranka ir peilis matyt ją kliudė, nes R. G. sušuko. Jis įsėdo į mašiną ir pradėjo važiuoti, mačetę padavė G., kad išmestų. Nepamena, kada tiksliai buvo įvykis, buvo žiema. Jie neįviliojo R. G. į mašiną apgaule. Jie buvo susitarę susitikti su juo dėl darbo. Kai R. G. įlipo į mašiną, jis pasiūlė važiuoti, nestovėti vietoje. R. G. buvo pavartojęs narkotikų, suprato iš to, kaip jis atrodė - buvo baisus, agresyvus, neprognozuojamas. Jis negalėjo sustoti, nes ten buvo judri gatvė, o jo avarinis signalas sugedęs. Kai pradėjo važiuoti, R. G. buvo normalus, bet kai važiavo ties bokštu, baigė pokalbį telefonu ir pasidarė agresyvus. Nenorėjo sukelti avarijos, todėl nestojo, kai R. G. norėjo iššokti iš mašinos. Norėjo įsukti į žvyrkelį, kad R. G. ištempti iš mašinos. Kai sustojo, jis buvo supykęs už R. G. poelgį, kad norėjo iššokti iš mašinos, todėl pats iš mašinos išlipo greičiau. Kai R. G. pradėjo draskyti automobilio atlošus, jis atsisuko į G. ir pasakė, kad ji ką nors darytų, nes išsigando. G. pasilenkė į jį, liepė jam nusiraminti. Jos rankoje peilio jis nematė. R. G. iš delno trenkė į skruostą ir du kartus kumščiu į veidą. Sudavė už jo neadekvatų elgesį mašinoje, norėjo jį ištempti iš mašinos. Jie abu kažkaip persimetė ir jis R. G. iš mašinos išmetė. Jis pastovėjo prie mašinos galo, žiūrėjo, ką R. G. darys, nes jis bėgo į važiuojamąją kelio dalį. R. G. apsisuko ir vėl pradėjo eiti link jo dar agresyviau. Pamatė, kad pareina kažkoks ne toks, atsidarė bagažinę ir pasiėmė peilį. Jis šaukė, rėkė, mojavo peiliu ore. Manė, kad R. G. išsigąs, bet neišsigando. Išvažiavo dviese su sutuoktine, R. G. nubėgo kažkur į tamsą. R. G. mašinoje paliko piniginę, narkotikus, telefoną. Pripažįsta, kad sudavė smūgius, sužalojo peiliu R. G., bet nepripažįsta, kad atėmė laisvę apgaule. Sutinka su padarytais sužalojimais iš dalies, nes nosies ir skruostikaulio negalėjo sulaužyti. Pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta. Jei negaus kalėjimo, atlygins. Nukentėjusiojo atsiprašė per akistatą. Kad sutuoktinė turi peiliuką, pamatė, kai sustojo, o kai grasino, nematė. R. G. pradėjo prašyti išleisti iš mašinos, išvažiavus iš Kretingos. Jis ieškojo keliukų, kur įsukti ir sustoti, bet tamsoje jų nepastebėdavo, pravažiuodavo. Išlaikomų asmenų neturi, jo pajamos 750 Eur per mėnesį, dar kažkiek papildomai uždarbiauja.
Nukentėjusysis R. G. apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 tomas, b. l. 43-48, 51-53) ir parodė, kad jo parodymai apklausose nesikeičia. 2025 m. vasario 20 d. susitiko, sėdo į mašiną ir nutarė važiuoti į prekybos centro „Lidl“ aikštelę, bet M. S. pasuko ne į kairę, link „Lidl“, o į dešinę - link Kartenos. Jis sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, už vairuoto. Norėjo ištrūkti į laisvę, šaukė, kad sustotų, kai pradėjo važiuoti į kitą pusę ir padidino greitį. Jis pradarė dureles, liepė sustoti, bet privažiavus prie salelės, esančios ties pasukimu į sodus, M. S. privažiavo arčiau kelio ženklų taip, kad jis negalėtų atverti durelių. Jis šaukė, kad sustotų. Pravažiavus salelę, dar šiek tiek pavažiavo ir įsuko į dešinėje pusėje buvusį Raguviškių kelią, kur sustojo. M. S. staigiai iššoko iš mašinos, atidarė galines dureles. Rankoje jis laikė mačetę, pasakė, kad žmona turi peilį. S. jam trenkė kumščiu į dešinę galvos pusę ir pasakė, kad atiduotų viską, ką turi. Moteris laikė į jį atsukusi peilį. Peilis buvo netoli jo, nedidelis. Moteris lyg ir nieko nesakė. Jis išsigando, išėmė iš kišenių viską, ką turėjo - telefoną, piniginę. Parodė, kad piniginėje nieko neturi. Tada M. vėl jam smogė kumščiu į veidą, po to dar kartą kumščiu į kaktą. Nepamena, ar tuos daiktus atidavė M., ar padėjo salone, nes tuo momentu M. traukė jį iš mašinos. Jis suėmė M. S. už rūbų, stūmė jį ir šoko iš mašinos, norėjo bėgti. Kai sukosi nuo jo šonu, M. S. kirto jam mačete. Jis instinktyviai, saugodamas koją, pridengė ją ranka ir M. S. mačete pataikė per ranką. Jis pradėjo iš skausmo rėkti. M. S. turėjo matyti, ką padarė, nes jis laikė suėmęs ranką, ji smarkiai kraujavo. M. S. sėdo į mašiną ir palikę jį, nuvažiavo. Jam pavyko sustabdyti automobilį, vairuotojas iškvietė pagalbą. Su S. jis yra važiavęs prie jūros, ieškoti gintarų, bendravo dėl hobio. Jo pareikalavo daiktų, dėdamas juos, gavo smūgius. Jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ta savaitė buvo sunki, vartojo raminamuosius. Rankai operacija atlikta du kartus. Patyrė neturtinę žalą, prašo 6000 Eur žalos atlyginimo, nes sužalojimas visam gyvenimui. Kol kas nesikreipė dėl nedarbingumo nustatymo. Turėjo statybų mažąją bendriją, bet dėl sužalojimo statybomis užsiimti nebegali, dabar registruotas Užimtumo tarnyboje. Su kaltinamaisiais, bet to, kad rinkdavo gintarus, jokių ginčų, reikalų nėra turėjęs. Su kaltinamaisiais po įvykio nebendravo ir dabar jam yra stresas su jais būti vienoje patalpoje. Kai važiuodami nusuko į kitą pusę, jis liepė stoti, atidarė mašinos dureles. Galvojo, kad išsigąs ir sustos, o jis pabėgs. M. S. pasuko ne į tą pusę, padidino greitį nuo 30 iki 100. Jis klausė, kodėl taip daro, M. S. sakė, palauk, tuoj sustosim, bet nuvažiavo tris kilometrus. Nebuvo jokių ženklų, pokalbių, kad gali taip atsitikti. Jų pokalbiai buvo paviršutiniški. Moteris atsiprašė akistatos metu, M. S. prie kebabinės. Civilinį ieškinį palaiko.
Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje tarp nukentėjusiojo R. G. ir įtariamosios G. S., įtariamoji sutiko su nukentėjusiojo parodymais ir patvirtino, kad buvo atkišusi prieš jį peilį, bet daiktų nereikalavo. Taip pat patvirtino, kad M. S. turėjo mačetę rankose, kai išlipo ir priėjo prie automobilio durelių, kur sėdėjo nukentėjusysis (2 tomas, b.l. 116-119).
Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje tarp nukentėjusiojo R. G. ir įtariamojo M. S. parodymų nepavyko pašalinti kilusių prieštaravimų (3 tomas, b.l. 12-17).
Iš 2024 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų tarnybinių pranešimų dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, dėl ROIK 0124000102400, dėl gauto pranešimo, matyti, kad 2024 m. vasario 20 d. apie 21.00 val. gautas pranešimas, jog Kretingos r., Rubulių k. ribose (kelias Šiauliai – Palanga, ties sankryža su Mišučių gatve) R. G. buvo išlaipintas iš automobilio „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpultas ir sumuštas pažįstamo M. S. bei jo žmonos G. S.. G. S. grasinant peiliu, M. S., po smūgių į veido sritį R. G., išsitraukęs daiktą, panašų į mačetę, juo smogė į kairės rankos plaštaką ir ją sužalojo. Po to S. iš įvykio vietos pasišalino. Apie įvykį pagalbos tarnybai pranešė pravažiuojantis asmuo. R. G. nukirstas pirštas, kraujuoja, vyras sąmoningas. R. G. išvežtas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kur jam diagnozuota 2-ojo piršto trauminė amputacija, kairės plaštakos 3-ojo piršto žaizda, veido sumušimas, kairio skruosto muštinė žaizda. Tolesniam gydymui R. G. išvežtas į Kauno klinikas. Apie 22.15 val. M. S. bei G. S. sulaikyti savo namuose (duomenys neskelbtini), ir uždaryti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Sulaikant M. S. nurodė, kai tai buvo nepažįstamas asmuo, G. S., kad pažįstamas. M. S. taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo daiktai yra jo automobilio bagažinėje, vežant pakeleivis pradėjo konfliktuoti ir trenkė jam į veidą, todėl įvyko grumtynės. Jokių peilių, mačečių nebuvo. G. S. nurodė, kad susitiko su R. G., norėjo jį įbauginti, atkeršyti, todėl vežėsi automobiliu, iš kurio R. G., sustojus, ištrūko ir pradėjo bėgti, o vyras jį pasivijo ir sužalojo mačete. Ji taip pat pripažino, kad mojavo peiliu prie R. G. kūno, o peilius su vyru po įvykio išmetė (1 tomas, b. l. 1-4, 25-26, 31-32).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ir Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų (2 tomas, b.l. 29-31), aprašytų 2025 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole, matyti, kad 2024 m. vasario 20 d. 21.05.11 val. skambina moteris, nurodo, kad važiuojant nuo Kretingos link Kartenos, po gatvę blaškosi kruvinas žmogus. Nurodo, kad ties posūkiu į Rubulių sodus. Žmogaus ranka kruvina, blaškosi. Į pokalbį įsiterpia vyriškis, kuris nurodo, kad tas asmuo šalia kelio vaikšto, jie patys greitai pravažiavo, nenorėjo stabdyti staigiai. Žmogus pagrindiniame kelyje stovi, vaikšto, tikriausiai bando sustabdyti transporto priemonę. Jo ranka ir veidas kruvinas. Gal jis virto, gal lūžo jam kas, jie nežino. Vyriškiui apie 40 metų, kaip apsirengęs nesimatė. Iš kito garso įrašo matyti, kad 2024 m. vasario 20 d. 21.06.32 val. skambinantis vyriškis nurodo, kad reikėtų skubiai pagalbos, sodininkų bendrija Rubuliai, įvažiavimas. Reikia medikų, nes su mačete kažkas žmogų sužeidė. Jį susistabdė vyras, kuris buvo užpultas. Vyras sužeistas, apie 35 metų amžiaus, kraujuoja, sužeista jo ranka. Čia yra Mišučių gatvė, link Rubulių sodų. Nurodo, kad prieš kokią 15 minučių viskas įvyko. Skambinantis vyriškis taip pat nurodo, kad jis yra pravažiuojantis, grįžinėjo namo. Jis palauks tarnybų, sužeistas vyras sąmoningas, jam prakirsta ranka, nukirstas pirštas. Skambinantysis prisistato kaip T. D. (2 tomas, b. l. 33-38; klausyti garso įrašų, esančių DVD-R diske, pridėtame prie bylos).
Iš 2024 m. vasario 21 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl duomenų papildymo matyti, kad sulaikant įtariamuosius M. S. bei jo žmoną G. S. buvo apžiūrėtas M. S. priklausantis automobilis „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilyje rasti nukentėjusiam R. G. priklausantys daiktai, taip pat, galimai narkotinių medžiagų, dėl ko Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-06761-24 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Apžiūros metu, automobilyje peilio bei mačetės nerasta. M. S. nustatytas 0,67 promilių girtumas, G. S. - 0,4 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 30).
Iš 2024 m. vasario 20 d. - 2024 m. vasario 21 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad 2024 m. vasario 20 d. 21.30 val. – 22.00 val. apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra Kretingos rajone, Rubulių kaimo ribose (kelias Šiauliai – Palanga, ties sankryža su Mišučių gatve). Kelio Šiauliai – Palanga pietinėje pusėje matoma žvyruota danga dengta gatvė, kurios pradžioje matomas užrašas – Mišučių g. Nuo kelio Šiauliai – Palanga 25 metrų atstumu pietų kryptimi, jos dešinėje pusėje, stovi greitį ribojantis ženklas „50“. Dviejų metrų atstumu nuo ženklo į gatvę, ant žvyruotos Mišučių gatvės dangos matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Šalia dėmių matomos mėlynos spalvos elektroninės cigaretės dvi dalys, kurios įspaustos į žvyruotą kelio dangą, kurios paimtos ir supakuotos į pakuotę Nr. 482894. Aplink elektroninės cigaretės dalis, dviejų metrų atstumu į visas puses, matomos galimai kraujo dėmės. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 tomas, b. l. 33-40). Elektroninės cigaretės dalys grąžintos R. G. (1 tomas, b.l. 173).
Iš 2024 m. vasario 20 d. - 2024 m. vasario 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. vasario 20 d. 21.25 val. apžiūrėtas R. G.. Nustatyta, kad R. G. veido sritis kruvina, kairėje veido pusėje, po akimi, ant skruosto – kirstinė žaizda. Abi R. G. rankos kruvinos, kairės rankos plaštaka sutvarstyta (1 tomas, b. l. 90-95).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 412/2024 (03) konstatuota:
1. R. G. nustatyta:
1.1. Poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akių apatiniuose vokuose, muštinė žaizda veido kairėje skruostinėje srityje, viršutinio žandikaulio lūžis kairėje, nosikaulių lūžiai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš pristatant į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2024 m. vasario 20 d., 22.07 val.), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu.
1.2. Kairės plaštakos III, IV pirštų kirstinės žaizdos padarytos paveikus kertančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš pristatant į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2024 m. vasario 20 d., 22.07 val.), kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.
1.3. Kairės plaštakos II piršto kirstinė žaizda su daline traumine amputacija padaryta paveikus kertančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš pristatant į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2024 m. vasario 20 d., 22.07 val.), kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu.
2. Neatmetama galimybė, kad R. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 tomas, b. l. 104-105).
Iš 2024 m. kovo 7 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas atlenkiamas peilis, paimtas 2024 m. vasario 22 d. G. S. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Ant peilio geležtės matomas užrašas „STAINLESS“. Bendras peilio ilgis 18,5 cm, geležtė 8 cm ilgio, geležčių plotis plačiausioje vietoje apie 1,8 cm. Rankenoje matomas medinis rudos spalvos intarpas, rankenos galai metaliniai. Rankenos išorinėje pusėje, ties siauruoju šonu, yra metalinis fiksatorius, įmontuotas rankenos viduje, kurį paspaudus galima sulenkti peilį. Peilis atlenkiamas rankiniu būdu (1 tomas, b. l. 175-179).
2024 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1003910-24 nurodyta, kad pateikto objekto, panašaus į mačetę, matmenys yra šie: bendras ilgis 574 mm, geležtės ilgis 450 mm, didžiausias geležtės storis 2,5 mm, didžiausias geležtės plotis iki 73 mm, rankenos storis per vidurį 29 mm. Geležtės smaigalį sudaro ašmenų užapvalinimas ir pentis, geležtė nudažyta žalia spalva, ant geležtės yra ranka atlikti užrašai „M.“ „Š.“. Konstatuota, kad pateiktas peilis yra buitinės – ūkinės paskirties peilis – kapoklė „mačetė“ ir nėra šaltasis nešaunamasis ginklas. Pateikta mačetė pagaminta pramoniniu būdu (1 tomas, b. l. 188-191).
Iš į bylą pridėtų policijos pareigūnų tarnybinių kūno (body) kamerų vaizdo ir garso įrašų, aprašytų 2024 m. birželio 10 d. – 2024 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokole, matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno (body) kamerų vaizdo įrašai:
1. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240220-212329UTC+0200“ užfiksuota, kaip atvykusiems pareigūnams vyriškis parodo, kad sukdamas link sodų bendrijos Šiaulių plente pamatė žmogų, kuris buvo kruvinas, prašė iškviesti greitąją. Jis iškvietė pagalbą. Nukentėjusysis jam paaiškino, kad nukirto pirštą su mačete. Jį atvežė automobiliu „Opel Vectra“, sumušė, jis prarado telefoną, jo ieškojo. Vyriškis pateikia savo asmens duomenis. Policijos pareigūnai greitosios pagalbos automobilyje užsirašo nukentėjusiojo, kuris prisistato R. G. duomenis, klausia, kas atsitiko. R. G. nurodo, kad jam buvo pasakyta, jog jis „prisikalbėjęs“, liepė atiduoti pinigus. Teigia, kad nežino, už ką jį sužalojo. Teigia, kad telefoną užpuolikai greičiausiai išmetė. Nurodo galimai užpuolusio asmens vardą, teigia, kad jį atvežė mėlynu sedanu. Greitosios pagalbos medikas nurodo, kad dėl kirstinės kairės plaštakos žaizdos nukentėjusysis bus vežamas į Kretingos ligoninę. Nukentėjusysis teigia, kad buvo sužalotas mačete. Tikrinamas nukentėjusiojo blaivumas. Jis pasakoja pareigūnams, kad jį vežusieji nestojo, jis atidarė automobilio duris. Automobilyje sėdėjo dviese, vyras ir moteris, jis juos pažįsta. R. G. teigia, kad jis nepuolė, iš jo norėjo viską atimti. Automobilyje liko jo piniginė, telefonas, raktai. Nukentėjusysis pasakoja, kad pažįstami jam paskambino ir susitiko su jais lauke, įsėdo į jų automobilį. Anksčiau yra kilę nedideli pykčiai tarp jų. Pažįstami sakė, važiuojam, parūkysim. Jau važiuojant paklausė, kodėl taip lėtai važiuojam, nes kilo įtarimas. Mačetę užpuolikas turėjo su savimi. Neleido jam išlipti, sakė, kad kirs su mačete.
2. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240220-212332UTC+0200“ užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams vyriškis nurodo, jog pamatė žmogų, kuris buvo kruvinas, iškvietė pagalbą. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam nukirto pirštą su mačete. Pareigūnas prašo paaiškinti situaciją greitosios pagalbos automobilyje sėdinčio R. G.. Šis teigia, kad jį sužalojo pažįstamas M. S.. M. buvo kartu žmona. Moteris turi peilį, o vyras – mačetę, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Paklaustas, už ką jį užpuolė, teigia, kad jų žodžiais „prisikalbėjo“, todėl liepė atiduoti viską, ką turi.
3. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240220-230214UTC+0200“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į M. S. ir G. S. gyvenamąją vietą. Apžiūrimas automobilis „Opel“, ieškoma kraujo žymių, per langą tikrinama, ar yra piniginė, raktai. Pareigūnai sulaiko M. S., kuris sako „narkomaną užpuoliau, pažiūrėkit bagažinėje yra daiktai su narkotikais, telefonas, piniginė su narkotikais. Jis mane užpuolė mašinoj. Jis jį sustojo pavežti. M. S. nurodo, kad piniginė su narkotikais yra bagažinėje. M. S. nurodo, kad „norėjo prakišti, todėl jį ir išmetė iš mašinos, pizdi atrašė“. G. S. teigia, kad R. G. jos vyrui trenkė į veidą. M. S. rodo pareigūnams, kad jam sumuštas žandikaulis. G. S. teigia, kad „jis pats užsirovė ant jų“. G. S. teigia, kad R. G. jų pažįstamas, M. S. tai neigia, sako, kad su juo nebendrauja. Teigia, kad jį R. G. stabdė pakeliui, todėl ir pavežė. Pareigūnas klausia, kur yra mačetė. M. S. klausia „kokia mačetė“, teigia, kad su kumščiu trenkė į veidą ir ištempė iš automobilio. Pareigūnas teigia, kad M. S. vos nenukirto rankos. Šis teigia, kad tai nesąmonė. Pareigūnas klausia, kur yra peilis. G. S. atsako „nėra, jokio peilio nebuvo“. Pareigūnas klausia, ar jie važiavo susitikt, pašnekėti. G. S. teigia, kad tikrai ne. Pareigūnas klausia, kas yra bagažinėje, G. S. sako: „jo telefonas, piniginė ir raktai. Jisai pametė, kai jį pasodino į galą. Išlipo atsisveikint, trenkė bankę ir taip įvyko konfliktas. Ji mašinoj sėdėjo, nieko nematė“. G. S. nurodo, kad jie mačetės neturėjo. G. S. teigia, kad jį sutiko, pamatė, paprašė pavežti ir pavežė. Jį pasiėmė Kretingoje, nuo R. G. namų.
4. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240220-230619UTC+0200“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas pasikviečia M. S., liepia stotis prie sienos. M. S. sako, kad narkomaną užpuolė ir jį užpuolė, siūlo pažiūrėti į bagažinę, teigia, kad ten jo daiktai su narkotikais – telefonas, piniginė. Teigia, kad R. G. jį užpuolė automobilyje. M. S. teigia, kad sustojo jį pavežti. Pareigūnas klausia, kodėl M. S. nekvietė policijos. Atsako, kad nemano, jog jį užpuolusiam narkomanui turėjo kviesti policiją. Nurodo, kad R. G. daiktai yra bagažinėje su narkotikais, kuriuos jis bandė prakišti, dėl to R. G. išmetė iš automobilio. G. S. teigia kad „jis pats užsirovė ant mūsų“. Pareigūnas klausia, kas jis toks yra, ar jų pažįstamas. M. S. sako „ką žinau“, o G. S. teigia, kad R. G. yra pažįstamas. M. S. sako „koks pažįstamas, iš Kretingos, bet koks pažįstamas, jei mes nebendraujam“. Pareigūnas klausia, kam jis sustojo pavežti, jei jis nepažįstamas. M. S. teigia, kad jis visus sustoja pavežti, jei žmogus stabdo pusiaukelėje, jam negaila, jeigu jis važiuoja į tą pačią pusę. Pareigūnas klausia, kur yra mačetė. M. S. klausia „kokia mačetė“, teigia, kad su kumščiu trenkė į veidą ištempęs iš automobilio. Pareigūnas teigia, kad M. S. vos nenukirto rankos. Šis teigia, kad tai nesąmonė. Pareigūnas klausia, kur yra peilis. G. S. atsako „nėra, jokio peilio nebuvo“. M. S. klausia pareigūnų, „kaip suprasti, ranka nukirsta“.
5. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240220-230706UTC+0200“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas kalba telefonu ir perduoda informaciją apie išsiaiškintas aplinkybes. M. S. nurodo, kad R. G. mėgino jam prakišti, todėl jis išmetė jį iš automobilio. G. S. nurodo, kad jis trenkė vyrui į veidą ir iškilo didelis gumbas. M. S. prašo pareigūnų pažiūrėti, koks jo žandikaulis. Vienas iš pareigūnų atlieka G. S. išorinę apžiūrą. G. S. pasakoja, kad vyrai susikumščiavo automobilyje, po to išlipo ir prasidėjo muštynės. Nurodo, kad jie mačetės neturėjo.
6. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240220-232330UTC+0200“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas klausia tarnybiniame automobilyje sėdinčios G. S. dėl peilio, informuoja ją, kad nukentėjusiajam yra nupjautas pirštas. G. S. teigia, kad nėra jokio peilio. G. S. sako, kad jis galimai bėgdamas kažkur nusikirto. G. S. sakoma, kad pareigūnams žinoma, jog vienas turėjo peilį, kitas mačetę ir įrankį pareigūnai privalo surasti. Klausia, ar pareigūnams reikės versti namus, G. S. teigia, kad nereikės. Paklausta, ar automobilyje peilis, teigia, kad automobilyje nėra, peilis išmestas. Paklausta, kur išmestas peilis, teigia, kad nematė, tamsu buvo. Pareigūnas klausia, ar vietoje buvo išmestas peilis, G. S. nurodo, kad toliau. Pareigūnas klausia, ar išmetė peilį toje vietoje, kur „kapojosi“, G. S. liepia klausti vyro, ji nenori kentėti, nenori nieko sakyti. G. S. sako, kad tiesiog jis norėjo jį įduoti už „tą šūdo malimą, tiesiog pagrasinti tuo dalyku“. Policininkas klausia – kokiu, ar su tuo peiliu, dėl ko tai darė. G. S. nurodo, kad jis visiems „šūdą malė“, elgėsi kaip mažametis, ėjo visus daužydamas, apvaginėdamas, todėl jie norėjo jam atkeršyti už tai. Pareigūnas klausia, ar pagrasinti norėjo, G. S. atsako, kad taip, norėjo pagrasinti. Pareigūnas klausia, ką jis buvo jiems padaręs, G. S. nurodo, kad daug ką, buvo juos apkalbėjęs, kad jie yra narkomanai, alkoholikai, nieko nesugeba ir jie norėjo jam už tai atkeršyti. G. S. sako, kad gal vyras jam kažką per stipriai uždaužė, užvožė. Pareigūnas klausia, kodėl jie važiavo į Rubulius. G. S. sako, kad būtų nuošaliau, kad niekas nematytų. Moters klausiama, ar jis pats norėjo važiuoti. Ji sako, kad nenorėjo, norėjo iššokti iš automobilio, klausė „kur tu mane veži“. G. S. pareigūnams nurodo, jog jie žinojo, kad R. G. turi narkotikų, norėjo ne vieną kartą „priduoti“, tačiau jais nepatikėjo. Pareigūnas klausia, kur yra peilis, nes buvo peilis ir mačetė. G. S. patvirtina, kad buvo peilis ir mačetė. Ji peilį pametė, kažkur vietoje, o mačetė kažkur dingo. Pareigūnas klausia, ar ją išmetė važiuojant. G. S. patvirtina, kad taip, važiuojant išmetė, kažkur toli, nežino kur, nes nematė, tamsu buvo. Pareigūnas klausia, ar jie abu mojavo peiliais, G. S. patvirtina, kad abu. Pareigūnas klausia, ar R. G. norėjo pabėgti. Moteris patvirtina, kad taip, norėjo pabėgti, norėjo iššokti iš važiuojančio automobilio. Tada jie sustojo, įvažiavo į keliuką, jis pradėjo bėgti, vyras jį sugavo. Vyrui įtrenkė. Tada jie pagrasino ir gal su neaštriąja puse jam švystelėjo, pagrasino ir gal pataikė. Pareigūnas klausia, kur švystelėjo. G. S. teigia, kad gal į koją ar ranką, nematė, nes buvo tamsu. Pareigūnas klausia, kuris švystelėjo, moteris patvirtina, kad švystelėjo vyras.
7. Vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240220-234139UTC+0200“ užfiksuota kaip policijos pareigūnas tikrina M. S. neblaivumą. Nustatomas 0,67 promilių neblaivumas. G. S. klausia pareigūno, ar vyras nesipriešino, teigia, kad jis karšto būdo. Moteris teigia, kad yra vartojusi alkoholio, jai nustatomas 0,40 promilių neblaivumas (2 tomas, b. l. 41-47; žiūrėti vaizdo ir garso įrašus, esančius DVD-R diske, pridėtame prie bylos).
Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. – 2024 m. rugsėjo 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš M. S. mobilaus ryšio telefono Samsung iškelti duomenys. Matyti, jog Snapchat programėlės pagalba 2024 m. vasario 20 d. M. S. bendravo su abonentu, pavadintu „ontroll“ susirašinėjo, vyko pokalbiai. Tarp telefone esančių kontaktų, rastas adresatas „R. O.“, ties kuriuo matomas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį R. G. įvykio vietoje nurodė policijos pareigūnams kaip savo numerį (2 tomas, b.l. 20-21).
Iš 2024 m. vasario 23 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad M. S. sutikus, jis apžiūrėtas. Nustatyta, kad veido išorinių akivaizdžių sužalojimų, sumušimo žymių nesimato. Ant abiejų rankų plaštakų akivaizdžių, išorinių sužalojimų taip pat nesimato. Ant kairės rankos žasto, ties apatine dalimi matomos kraujosruvos ( 3 tomas, b.l. 3-9).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis), visetas leidžia byloje nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir daryti neabejotiną išvadą, kad 2024 m. vasario 20 d. kaltinamieji G. ir M. S. savo bendrais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamieji neneigia, kad M. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą (veidą), taip pat kad M. S. užsimojo peiliu – mačete ir pataikė nukentėjusiajam į ranką. Patirti sužalojimai nukentėjusiajam R. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina teismo medicinos eksperto išvada. Kad nukentėjusysis buvo sužalotas tą vakarą, po konflikto su kaltinamaisiais matyti ir iš kitų bylos duomenų, o būtent: jį kruviną įvykio vietoje pamatė pravažiuojantis asmuo, kuris ir iškvietė pagalbą. Iškart po to R. G. buvo išvežtas į medicinos įstaigą, kur jam suteikta medicinos pagalba. Policijos pareigūnai, apžiūrėję tą patį vakarą nukentėjusįjį, užfiksavo jo išvaizdą apžiūros protokole. Nors kaltinamasis teigia, kad savo smūgiais negalėjo padaryti žandikaulio ir nosikaulių lūžius, tačiau tokie kaltinamojo argumentas, be jo paties subjektyvaus manymo, neparemtas jokiais faktiniais duomenimis. Teismo medicinos specialisto nustatytas nukentėjusiojo patirtų sužalojimų vertinimas tai paneigia. Nėra duomenų, kad tą vakarą nukentėjusysis būtų patyręs sužalojimus kitoje vietoje, kitu laiku ir/ar iš kitų asmenų, todėl ši M. S. versija (pamąstymas) atmestina.
Nukentėjusysis nuo pat pradžių, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje tvirtino, kad jį sužalojo kaltinamasis M. S., o kaltinamoji G. S. jam grasino peiliu, kai jis prašė išleisti jį iš automobilio, kuriuo kaltinamieji jį nuvežė ne į jo prašomą prekybos centro „Lidl“ aikštelę, o į kitą pusę. Tai matyti tiek iš policijos pareigūnų kūno (body) kamerų vaizdo įrašų, tiek ir iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiojo apklausos protokolo. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurio suinteresuotumo pakenkti ar apkalbėti kaltinamuosius, duomenų nėra, teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu kaltinamieji į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams neigė sužaloję R. G., M. S. išvis sakė, kad tai buvo pakeleivis, kurį jis sustojo pavežti ir kuris jį užpuolė, dėl ko jį išmetė iš automobilio; taip pat, kad jie jokių peilių neturėjo ir rankos R. G. jis nesužalojo. G. S. nuo pat pradžių pripažino, kad R. G. yra jų pažįstamas; pripažino, kad su juo jie susitiko Kretingoje ir kad jie jį vežė automobiliu, nesustojo, kai R. G. pašė jį išleisti; ji grasino R. G. peiliu ir vėliau, grumtynių metu, vyras sužalojo R. G. mačete. Šias aplinkybes, G. S., tik dar detaliau atskleidė ir ikiteisminiame tyrime apklausų metu, parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su nukentėjusiuoju metu. Ji tvirtino, kad su R. G. važiavo susitikti ir kartu su sutuoktiniu pasiėmė peilius tam, kad R. G. pagąsdinti, įbauginti. Jos parodymų patikrinimo metu buvo rasti abu peiliai, kuriuos kaltinamieji naudojo įvykio metu. Kaltinamasis M. S. nepripažino, kad buvo susitarimas su sutuoktine įbauginti R. G. ir teigė, kad R. G. be jokios priežasties pradėjus agresyviai elgtis automobilyje, jis supyko, dėl ko sustojo ir sudavė R. G. į veidą, o su mačete užsimojo, norėdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. S. paneigė dalį savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teigdama, kad iš esmės viskas buvo taip, kaip nurodo sutuoktinis, kad jie tik atvažiavo pabendrauti su nukentėjusiuoju, o šiam pradėjus automobilyje, anot jos, neadekvačiai elgtis, ji, grasindama peiliu, liepė jam ramintis, o M. S., sustojus mašinai, išlipo ir atidaręs dureles sudavė R. G.. R. G. ištrūkus iš mašinos, kas vyko lauke, ji nematė. Paklausta, kodėl keičia parodymus, G. S. paaiškino, kad norėjo, jog sutuoktiniui būtų geriau, bet padarė blogiau. Sulyginus byloje esančius parodymus, ne kartą atliktą G. S. apklausą ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimus policijos pareigūnams, akivaizdu, kad jos versija pasikeitė tik teisme ir teismas daro išvadą, kad taip įvyko ne todėl, kad iš tiesų taip buvo, o todėl, kad tokiu būdu ji nori prisitaikyti prie sutuoktinio, besilaikančio kitokios įvykio eigos versijos. Nors kaltinamieji neturi pareigos duoti parodymus, tačiau jų nurodytos aplinkybės vertinamos ir lyginamos su kitais bylos įrodymais ir pagal tai teismas daro išvadas apie jų objektyvumą. Parodymų keitimas įpareigoja teismą juos vertinti kritiškai, lyginant su kitais įrodymais, nustatyti, kurie atitinka tiesos kriterijų, o kurie duoti tik tam, kad palengvinti sau gresiančią atsakomybę už padarytus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis M. S., įvykio metu turėjus mačetę pripažino vėliau, jis buvo linkęs nuo pat pradžių neigti daugelį aplinkybių ir įvykio situaciją vaizduoti tik kaip sau palankią. Šie ir aukščiau nurodyti kaltinamųjų parodymų neatitikimai neįtikina jų objektyvumu ir teisingumu. Teismo vertinimu, G. S. ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš vaizdo įrašo matyti, kad niekieno neverčiama pareigūnams nurodo aplinkybes, kurias M. S. neigė ir dėl nukentėjusiojo kaip pažįstamo asmenybės ir dėl peilių panaudojimo. Pastarąsias patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiojo parodymai, nusikaltimo padarymo įrankių suradimas pagal kaltinamosios parodymus. Kiti įrodymai kaip kaltinamojo kontaktas su nukentėjusiuoju iki įvykio, ką patvirtina kaltinamojo telefono turinys, nukentėjusiojo rasti daiktai pas kaltinamuosius, tik patvirtina kaltinamosios G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie sutampa su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Todėl akivaizdu, kad ir nusikaltimo padarymo motyvas buvo tas, kurį įvardino kaltinamoji G. S. – įbauginti nukentėjusįjį. Tokia išvada daroma, vertinant kaltinamųjų veiksmus, kad susitikus, nukentėjusysis buvo nuvežtas į Rubulių k., kaltinamieji su savimi turėjo pasiėmė peilius, kas nėra būdinga važiuojant pasikalbėti su asmeniu dėl darbo ar sustojus pavežti pakeleivį, kuris net neturėjo pagrindo būti toje vietovėje ir dar žiemos metu, tamsiu paros laiku.
Kaltinamasis M. S. teigia, kad nukentėjusįjį R. G. sužalojo gindamasis, tačiau iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad būtent kaltinamieji savo veiksmai sukūrė situaciją, kurioje nukentėjusysis jautėsi nesaugiai, nes nesustojo ir neišleido nukentėjusiojo iš automobilio, kai pastarasis to prašė. M. S. teigia, kad to nepadarė, bijodamas sukelti avarinę situaciją, nes neveikė automobilio avarinis signalas, tačiau teismas tokiais jo parodymais netiki, nes važiuojant iš Kretingos iki įvykio vietos, esančios Rubulių k., atstumas yra apie 9 km., ir tokiame atstume tikrai buvo galima sustoti kelkraštyje, įjungus vien tik posūkio signalą, kad išleisti asmenį iš automobilio, taip pat buvo galima apsisukti ir neprivažiavus įvykio vietos bei grįžti atgal, tačiau to M. S. nepadarė dėl to, kaip nurodė kaltinamoji G. S. ir teismas jos tokiais parodymais tiki, tam, kad iš tiesų turėjo tikslą nuošalioje vietoje pagrasinti ir įbauginti nukentėjusįjį. Be to, įvykio laikas buvo žiemą, tamsiu paros metu, kai eismo intensyvumas minėta kelyje nėra didelis, todėl kaltinamojo versija apie negalėjimą sustoti ir galimos avarinės situacijos sukėlimą, atmestina.
Minėta, kad įvykio metu bauginanti situacija buvo sudaryta tik nukentėjusiojo atžvilgiu tiek dėl vežimo aplinkybių, tiek ir dėl kaltinamosios G. S. veiksmų - grasinimo peiliu, kuriuos ji pripažino. Nukentėjusysis šios situacijos niekaip negalėjo įtakoti, nes buvo tik keleivis automobilyje, kurį vairavo kaltinamasis M. S. ir tik kuris galėjo ir turėjo visas galimybes jį nuvairuoti nukentėjusiojo pageidaujama kryptimi ir taip išvengti paskesnės įvykio eigos. Teigdami, kad nukentėjusysis automobilyje elgėsi neadekvačiai, kaltinamieji neparodė, kad jis būtų kaip nors smurtavęs bent prieš vieną iš jų. Atvykusiems į sulaikymą policijos pareigūnams G. S. teigė, kad nukentėjusysis sudavė M. S., yra patinimas, tačiau kaltinamojo apžiūros metu iškart po sulaikymo 2024 m. vasario 21 d. 01.58 val. (3 tomas, b.l. 41) jokių sužalojimų ant kaltinamojo M. S. kūno nefiksuota, o 2024 m. vasario 23 d. apžiūros protokole ( 3 tomas, b.l. 3-9) užfiksuotos tik kraujosruvos ant kairės rankos žasto, t.y. vietos, už kurios sugriebė nukentėjusysis, kai veržėsi iš automobilio. Esami duomenys apie kaltinamojo išvaizdą patvirtina, kad jokių kitų smurto požymių, be kraujosruvos ant rankos, nėra. Teismas daro išvadą, kad tokioje situacijoje, nukentėjusysis nekėlė ir negalėjo kelti jokios grėsmės kaltinamajam, nes kaltinamųjų jėgų persvara buvo jų pusėje, kaltinamojo iniciatyva visi vyko jo nuspręsta kryptimi, o nukentėjusiojo reakcija buvo suprantama ir pateisinama, bet nepavojinga kaltinamajam, kurio valioje ir buvo galimybė ją nutraukti. Kaltinamoji G. S. pareigūnams pripažino, kad sutuoktinis yra karšto būdo ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, pastarajam dar sėdint automobilyje, nes supyko. Tai pripažino ir kaltinamasis M. S.. Tai tik patvirtina, kad tik kaltinamasis ne tik sukūrė minėtą situaciją, bet ir aktyviai veikė, panaudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, kurio veikimo laisvė buvo ribota. Kaltinamojo versija, kad jis žiūrėjo, ką nukentėjusysis darys, kai nubėgo link pagrindinio kelio ir grįždamas jį baugino, šaukdamas, atrodo neįtikėtinai ir neatitinka elementarios logikos. Įvykio vietoje buvo tamsu, vieta buvo nuošali, į ją kaltinamasis atvažiavo savo automobiliu ir tik kaltinamieji turėjo įrankius – peilius, nukentėjusysis su savimi nieko neturėjo, jo daiktai buvo išimti, patikrinti ir palikti kaltinamųjų automobilyje, kur juos ir rado policijos pareigūnai. Kaltinamasis turėjo visas galimybes iš įvykio vietos pasišalinti bet kada, tačiau tai padarė tik po to, kai sužalojo R. G. mačete. Tokie kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės nejautė, o iš įvykio vietos pasišalino, suvokęs, kad nukentėjusiajam sukėlė sunkias pasekmes. Net jei vertinti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo galėjo vykti grumtynės, tai teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Todėl ir šiuo atveju sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltinamųjų tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan.
Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad būtent kaltinamojo M. S. veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, nes būtent jis pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam į pavojingą gyvybei sritį – galvą, kai pastarojo judėjimo laisvė buvo ribota (jis sėdėjo automobilyje, prieš kaltinamąją, kuri tuo metu jam grasino peiliu) ir tik nukentėjusiajam ištrūkus, dar panaudojo ir peilį – mačetę. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamųjų veiksmai buvo aktyvūs, puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio, todėl jie veikė ne būtinosios ginties sąlygomis.
Kaltinamieji veikė tyčia, t.y. suprato, kad kartu veikia prieš nukentėjusįjį, naudoja fizinį smurtą, grasinimus ir nori taip veikti, todėl turi atsisakyti už kilusias pasekmes, nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).
Kaltinamoji G. S. jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, veikos metu tik grasino nukentėjusiajam peiliu. Toks kaltinamosios G. S. veiksmas prisidėjo prie nukentėjusiojo nesaugumo jausmo bei sudarė sąlygas kaltinamajam M. S. drąsiai ir agresyviai elgtis, jaučiant kaltinamosios G. S. palaikymą ir pagalbą. G. S. pripažino, kad jų tikslas buvo pamokyti, įbauginti nukentėjusįjį ir tuo tikslu jie pasiėmė peilius. Nors kaltinamieji teigia, kad nesiruošė ir neketino nukentėjusiojo mušti, žaloti, tačiau jų veiksmai sudaro kitokios išvados pagrindimą – nukentėjusysis buvo nuvežtas į nuošalią vietą, kaltinamieji turėjo peilius ir vien jau jų turėjimas pagrindžia, kad jie turėjo galimybę juos panaudoti, kas ir buvo padaryta. Kaltinamieji pripažįsta, kad viskas įvyko spontaniškai, jiems neplanuojant tokių veiksmų, bet kaip buvo nurodyta, bendrininkų pritarimas veiksmams gali įvykti ir veiksmų atlikimo eigoje. Kaltinamoji G. S. pripažino, kad neprieštaravo ir nieko nesakė, kai sutuoktinis pasuko į kitą pusę ir nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo reikalavimą jį išleisti, taip pat suprato, kad kaltinamasis M. S. važiuos į nuošalią vietą, kaltinamajam M. S. paprašius daryti ką nors, ji grasino peiliu nukentėjusiajam, nors ir šio veiksmo nebuvo suplanavę (teigė, kad įrankių neplanavo panaudoti). Kai kaltinamasis M. S. sudavė smūgius R. G., kaltinamoji G. S. tai matė ir kaltinamojo nestabdė, neprieštaravo jo veiksmams, t.y. tokioje situacijoje pripažintina, kad jiems pritarė ir tokiu būdu padėjo kaltinamajam M. S., todėl ji atsako kartu su M. S. kaip bendrininkė, bet jos veiksmai vertintini kaip antraeiliai, kas turi įtakos bausmės parinkimui ir jos dydžiui.
Kaltinamieji taip pat buvo kaltinami, kad neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę. Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis laisva valia įsėdo pas kaltinamuosius į automobilį ir tikėjosi, kad jie važiuos į jo nurodytą vietą. Tačiau kaltinamasis M. S. nusprendė kitaip, pasuko į priešingą pusę, siekdamas atlikti veiksmus, kuriuos sumanė: pasišnekėti, pagrasinti ir įbauginti nukentėjusįjį. Tam, kad nukentėjusysis įsėstų į kaltinamųjų automobilį, kaltinamieji jokių aktyvių veiksmų neatliko, nukentėjusiojo neįkalbinėjo ir jokios apgaulės tokiu tikslu nenaudojo. Kaltinamieji pasinaudojo palankiai jiems susiklosčiusia situacija, kad nukentėjusysis juos pasikvietė pasikalbėti ir nusprendė tai išnaudoti savo neteisėtiems ir nusikalstamiems veiksmams. Matydamas, kad kaltinamieji jį veža į priešingą pusę nei jis nurodė, nukentėjusysis reikalavo sustoti ir jį išleisti, dėl to netgi atidarė važiuojančio automobilio dureles, bet kaltinamasis M. S. nestojo, tačiau pažadėjo greitai tai padaryti, ką ir padarė po keliolikos minučių, nuvažiavus nuo Kretingos m. apie 6 km. bei pasukus į šalutinį kelią. Nors nukentėjusysis ir nenorėjo važiuoti kaltinamojo M. S. pasirinkta linkme, tačiau vien tik tokio veiksmo atlikimas neleidžia daryti išvados dėl minėtos nusikalstamos veikos požymių buvimo kaltinamųjų veiksmuose. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią, perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to nori. Šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Trumpalaikis kaltinamojo atliktas veiksmas (vežimas) ne pagal nukentėjusiojo valią, siekiant sukurti sąlygas kito nusikaltimo padarymui, nukentėjusiojo išleidimas (išmetimas) iš automobilio, kad ir ne nukentėjusiojo pageidautoje vietoje, patvirtina, kad kaltinamieji iš tiesų tikslo suvaržyti nukentėjusiajam laisvę, neturėjo.
Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvados ir kaltinamųjų atliktus veiksmus vertinti kaip nusikalstamus dėl nukentėjusiojo laisvės atėmimo, todėl jie dėl šios veikos išteisintini (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl bausmės skyrimas ir kitų klausimų
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina, kad jie veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skiriant bausmes atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybes. Kaltinamieji G. S. ir M. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Nusikaltimas suplanuotas, padarytas turint tikslą įbauginti nukentėjusįjį.
Kaltinamoji G. S. neteista (2 tomas, b.l. 77), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 tomas, b.l. 74-75), ištekėjusi, dirba (2 tomas, b.l. 72). Kaltinamoji G. S. nukentėjusiojo atsiprašė, žalos neatlygino, tačiau ją pripažįsta ir žada atlyginti. Jos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.
Kaltinamasis M. S. neteistas (2 tomas, b.l. 177-180), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 tomas, b.l. 168-176), yra vedęs, dirba (2 tomas, b.l. 166). Kaltinamasis M. S. nukentėjusiojo atsiprašė, žalos neatlygino, tačiau žada tai padaryti, su ligonių kasa dėl žalos atlyginimo susitarė.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems G. S. ir M. S.
už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmę, tai yra laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis ir sąlygos kaltinamiems nustatomas skirtingai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jų faktiškai padarytus veiksmus.
Į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas laikas, kurį jie buvo laikinajame sulaikyme: G. S. laikinai sulaikyta 2024 m. vasario 20 d. 22.51 val. (2 tomas, b.l. 139-141), paleista 2024 m. vasario 22 d. 14.05 val. (2 tomas, b.l. 145-147) – 2 (dvi) paras; M. S. laikinai sulaikyta 2024 m. vasario 20 d. 22.51 val. (3 tomas, b.l. 35-38), paleistas 2024 m. vasario 22 d. 12.46 val. (3 tomas, b.l. 42-44) - 2 (dvi) paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).
Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 tomas, b.l. 148-151, 3 tomas, b.l. 45-48) ir dokumentų: G. S. asmens tapatybės kortelės Nr. 15507349 ir M. S. asmens tapatybės kortelės Nr.14258300 paėmimai (2 tomas, b.l. 152-155, 3 tomas, b.l. 49-52) paliktinos galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, šioje byloje pareiškė kaltinamiesiems G. S. ir M. S. civilinį ieškinį dėl 1555,20 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. G. gydymą nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. birželio 6 d. sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų gydymo (1 tomas, b. l. 78-81).
Kaltinamieji ieškinį pripažįsta, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nurodė, jog yra sudariusi susitarimą su M. S. dėl žalos atlyginimo, šiai dienai neatlygintos žalos dydis yra 1470,00 Eur (3 tomas, b.l. 106).
Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam R. G. dėl 2024 m. vasario 20 d. patirto sveikatos sutrikdymo medicinos paslaugas suteikė medicinos įstaigos: viešoji įstaiga Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinės ligoninės filialas „Klaipėdos ligoninė“, Kretingos rajono savivaldybės viešoj įstaiga Kretingos ligoninė, kurioms Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo iš viso 1555,20 Eur ( 1 tomas, b. l. 80-81).
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam R. G. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais kaltinamųjų G. S. ir M. S. veiksmais, todėl jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamųjų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai priteistina 1470,00 Eur žalos atlyginimui (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
Byloje nukentėjusysis R. G. pareiškė 6000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 62-67). Kaltinamieji ieškinį pripažįsta ir žada jį atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo.
Savo nusikalstamais veiksmais - smurto panaudojimu, t. y. ne mažiau kaip trijų smūgių kumščiu sudavimo į veidą bei vieną kartą peiliu – kapokle sudavimu į kairės rankos plaštaką, nukentėjusiajam buvo padarytos poodines kraujosruvas dešinės ir kairės akių apatiniuose vokuose, muštinė žaizda veido kairėje skruostinėje srityje, viršutinio žandikaulio lūžis kairėje, nosikaulių lūžis, kairės plaštakos III, IV pirštų kirstinė žaizda, kairės plaštakos II piršto kirstinė žaizda su daline amputacija, kas nukentėjusiajam R. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl kaltinamųjų panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nepatogumai buityje, darbe, moralinė skriauda. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis buvo nedarbingas, gydėsi stacionariai, ambulatoriškai. Tai nukentėjusiajam sukėlė dvasinius ir moralinius išgyvenimus. Sužalojimo pasekmes (piršto nefunkcionalumą) nukentėjusysis jaučia iki šiol - judesiai per piršto sąnarius riboti, sutrikę jutimai. Todėl jaučia didelį diskomfortą, pasunkėjo bendravimas su kitais asmenimis.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, į tai, jog sužalojimas buvo padarytas tyčiniais ir sąmoningais kaltinamųjų veiksmais, nukentėjusysis ir toliau patiria dvasinius išgyvenimus, taip pat įvertinęs ir kaltinamųjų turtinę padėtį (jie dirba, nors gauna nedideles pajamas, tačiau išlaikomų asmenų neturi ir pragyvenimui jiems didelių išlaidų nereikia), įvertinęs ir tai, jog nėra objektyvių duomenų (be paties nukentėjusiojo parodymų) apie šiuo metu nukentėjusiajam dėl piršto sužalojimo likusias negrįžtamas pasekmes, kaltinamiesiems pripažįstant nukentėjusiojo ieškinį ir žadant jį atlyginti, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista jo prašoma 6000 Eur, kuri yra proporcinga patirtoms fizinėms bei dvasinėms kančioms, padarytam sveikatos sutrikdymo laipsniui.
Dėl proceso išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
R. G. ieškiniu buvo prašoma priteisti iš kaltinamųjų valstybės turėtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-04760 nukentėjusiajam R. G. suteikta antrinė teisinė pagalba (3 tomas, b.l. 92-94), nukentėjusįjį byloje atstovavo ir procesinius dokumentus rengė advokatė Aušrinė Zaburienė.
Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė į bylą 2025 m. balandžio 8 d. pažymą Nr. APD-2025-04226, kurioje prašoma priteisti valstybei 362,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. G. (3 tomas, b.l. 109).
Kaltinamieji G. S. ir M. S. dirba, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jų sunkią turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo mažinti ar nepriteisti valstybei nukentėjusiojo teisinei pagalbai patirtas išlaidas. Įvertinus bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, rengto procesinio dokumento sudėtingumą, darytina išvada, kad prašomos išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios susidarė teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. G., yra pagrįstos, todėl jos išieškotinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.
Dėl daiktinių įrodymų
Nuosprendžiui įsiteisėjus , daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Priedai prie 2024 m. birželio 10 d. – 2024 m. liepos 17 d. ir 2025 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolų: 3 optinės duomenų laikmenos (DVD-RW diskai), kuriose yra „Body“ kamerų vaizdo įrašai, padaryti 2024 m. vasario 20 d., 2024 m. vasario 20 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, 2024 m. birželio 11 d. specialisto išvadų priedai su kaltinamųjų mobiliųjų ryšio telefonų turiniais, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
2. Nusikaltimo padarymo įrankiai: peiliai, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (PADIS kodas 00000280996, 00000196267) (1 tomas, b. l. 182, 194) iš kaltinamųjų konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 punktas)
3. Po tyrimo likęs vokas su objektais ir pakuotėmis, kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (PADIS kodas 00000235054) (1 tomas, b. l. 166), sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į bausmės laiką G. S. įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 22 d. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.
G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams su intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą laiką dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į bausmės laiką M. S. įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2024 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 22 d. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.
M. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. S. ir M. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir dokumentų (G. S. asmens tapatybės kortelės Nr. 15507349 ir M. S. asmens tapatybės kortelės Nr. Nr.14258300) paėmimus palikti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir solidariai iš G. S. ir M. S. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1470,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų) žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamųjų G. S. ir M. S. solidariai priteisti 6000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 5 % dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Pripažinti nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš G. S. ir M. S. lygiomis dalimis po 181,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct), jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinius įrodymus: tris kompaktinius diskus, kurie perduoti su kaltinamuoju aktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktinius įrodymus: peilius konfiskuoti bei juos ir voką su objektais ir pakuotėmis sunaikinti, pavedant tai atlikti policijos įstaigai (turto saugojimo PADIS kodai 00000280996, 00000196267, 00000235054).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.