Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-07-13 apie 20.30 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) SB (duomenys neskelbtini), M. L. plaktuku sugadino vartelių pakabinamą spyną ir tvorą, priklausančią A. S., tuo padarė 65 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais M. L. įvykdė tyčinį svetimo turto sunaikinimą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 ³ straipsnyje.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad liepos 13 d. matė, kaip M. L. kelis kartus praėjo keliuku, nieko nesakydama. Atėjusi prie savo sodo teritorijos vartelių, pamatė, kad M. L. plaktuku daužo jos vartelius. Sugadino spyną, vartelius. Spynos netaisė, pakabino naują, vartelių pataisymas kainuos 50 eurų, iš viso turtinis nuostolis 65 eurai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad M. L. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje.

Liudytoja I. Č. parodė, kad sugadinto turto nuotraukų nėra, policijos pareigūnai buvę įvykio vietoje, jų neužfiksavo. Ji nustatė tris liudytojus, kurie žino apie įvykio detales.

Liudytoja J. T. parodė, kad su A. S. santykiai konfliktiški. Liepos 19 dieną iš A. S. sodo sklypo esančio vamzdžio bėgo vanduo. Apie tai ji pasakė sodų bendrijos pirmininkei M. L.. A. S. sklypo vartai buvo uždaryti, todėl M. L. su kopėčiomis perlipo per jos tvorą, vėliau nuėjo į savo sklypą pasiimti įrankių. Pamačiusi A. S., paprašė, kad ji atrakintų vartus, tačiau neatrakino. Tolimesnių įvykių nematė.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo faktą ir M. L. kaltę visiškai įrodo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b. 1. 1-2), tarnybinis pranešimas (b. l. 3), A. S. pareiškimas, paaiškinimas (b. l. 4, 5), M. L. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad kelis kartus sudavė platuku per užrakinimo vietą ir laukė keletą sekundžių, kol ją atrakins A. S. (b. l. 6-8), tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo (b. l. 9-10).

M. L. pripažįsta teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad vieną kartą plaktuku trenkė per kabėjusią ir A. S. priklausiusią spyną. Kiti jos argumentai, kad ji yra sodo bendrijos pirmininkė ir turi teisę pateikti į teritoriją, jos pareiga prižiūrėti sodo bendrijos turtą jai pareikšto kaltinimo ribose nėra teisiški reikšmingi ir gali sudaryti kito administracinio teisės pažeidimo, numatyto administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 (savavaldžiavimas) straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį.

Nukentėjusioji A. S. nurodė, kad jai padaryta 65 eurų žalą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su nurodytos žalos dydžiu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie faktiškai patirtus nuostolius, todėl žalos atlyginimo klausimas nespręstinas. Nukentėjusioji A. S. turi teisę pateikti įrodymus ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka.

Tokiu būdu, teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. L. tyčia sugadino svetimą turtą, nepadarius nukentėjusiajam žymios žalos, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje, todėl yra baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. L. administracine tvarka nebausta. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, sugadinto turto vertę, skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnio sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 31 straipsniu, 50³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutarė:

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje ir skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 16059985107.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.