- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- 2VP-1327-336/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00538-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Panevėžio energija“
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Panevėžio energija“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01086/1 skolininką B. A. G. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-775-336/2013, išduotą 2013-05-24 dėl skolos išieškojimo AB „Panevėžio energija“ naudai iš skolininko B. A. G.. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. 2015-11-26 palikimo perėjimo valstybei liudijimu B. A. G. turtą paveldėjo valstybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pagal CPK 48 straipsnį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso metu. Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi vienas iš skolininko pakeitimų atvejų yra fizinio asmens mirtis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
Civilinio kodekso 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų.
LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
Pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0064/13/01086/1 duomenimis nustatyta, jog antstolės Ramunės Mikliušienės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-04-22 vykdomąjį raštą Nr. 2-775-336/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko B. A. G. ieškovui AB „Panevėžio energija“. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Antstolė į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi 2016-04-18 (b. l. 1). Palikimą valstybė priėmė 2015-11-26 (vykd. b. l. 46-47).
Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad kreditorius tinkamai realizavo savo teisę išieškoti skolą iš palikėjo turto. Antstolė Ramunė Mikliušienė, vykdanti skolos išieškojimą, savalaikiai neatliko LR CK 5.63 str. 1 d. numatytų veiksmų. VĮ Registrų centro išraše nėra informacijos, kad mirusiojo nekilnojamajam turtui buvo taikyti kokie nors apribojimai (vykd. b. l. 45), t. y. jokie skolininko nekilnojamojo turto suvaržymai nebuvo išviešinti. Pažymėtina, kad antstolė 2014-04-11 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą dėl skolininko mirties (vykd. b. l. 41). Nors antstolei apie skolininko mirties faktą jau buvo žinoma vėliausiai 2014-04-11, tačiau skolininko transporto priemonės „Opel Kadett“ ir „Vaz 2102“ areštuotos tik 2015-10-07, t.y. praėjus beveik 1 metams ir 8 mėnesiams po skolininko mirties (vykd. b.l.34) .Taigi, praleistas CK 5.63 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. terminas kreditorių reikalavimams pareikšti suponuoja tai, kad kreditorius tinkamai nerealizuoja savo teisės išieškoti skolą iš palikėjo turto, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditoriaus reikalavimą.
Kasacinis teismas 2016-03-30 nutartyje Nr. 3K-3-196-969/2016 išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-18/2014; 2016-03-02 nutartis Nr.3K-3-122-916/2016). Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Byloje duomenų, kad kreditorius būtų prašęs atnaujinti terminą, nėra.
Taigi išvardintų teisinių argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkas vykdymo procese nepakeistinas (LR CPK 596 str., 48 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., 596 str., teismas
nutaria:
Antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.