- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- eI-1070-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03741-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Regitra“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donatos Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui dėl pažymos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir „Vilniaus miesto būstas“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – „Regitra“) 2018 m. spalio 4 d. pažymą Nr. (1.12.)-24-SN/8070 ir įpareigoti pateikti informaciją, nurodytą 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašyme.
Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba perdavė „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Socialinio būsto nuomininkė V. K. 2017 m. balandžio 7 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje užpildė Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau – deklaracija) už 2016 metus. „Vilniaus miesto būstas“ patikrino Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir nustatė, kad V. K. šeima deklaravo turinti 2 lengvuosius automobilius, kurių vertė yra 28 000 Eur, tačiau nuomininkė nesutiko su deklaracijoje pateiktais duomenimis ir nurodė, kad tokios vertės lengvųjų automobilių neturi. Gyventoja pateikė kitą deklaraciją, kurioje nurodoma, kad jos turimo automobilio vertė yra 100 Eur. Siekiant patikslinti duomenis, 2018 m. rugpjūčio 8 d. „Vilniaus miesto būstas“ raštu Nr. 1.35-18/3822 kreipėsi į „Regitra“ ir prašė pateikti informaciją, ar 2016 metais V. K. ar jos šeimos narių, t. y. D. K., E. K., R. K., A. K. vardu „Regitra“ buvo registruotos transporto priemonės ir kiek jų buvo registruota. 2018 m. spalio 4 d. „Regitra“ pateikė pažymą Nr. (1.12.)-24-SN/8070, kurioje atsisakyta pateikti informaciją.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-130 patvirtintuose „Vilniaus miesto būstas“ įstatuose (toliau – ir Įstatai) taip pat nurodoma, kad įmonė renka duomenis, patvirtinančius socialinio būsto nuomininkų teisę į socialinio būsto nuomą. Įstatymas nereglamentuoja, jog duomenis apie asmens turtą galima rinkti tiesiogiai iš „Regitra“, tačiau būtina atsižvelgti į svarbias aplinkybes, dėl kurių kilo poreikis šios informacijos prašyti . Įstatymas nenumato baigtinių būdų, kaip turi būti vertinama, ar asmuo/šeima turi teisę į socialinio būsto nuomą. „Vilniaus miesto būstas“ siekia pavestą pareigą vykdyti atsakingai ir išsiaiškinti, ar gyventojos šeima turi teisę į socialinio būsto nuomą, dėl šios priežasties kreipėsi į „Regitra“, nes tik „Regitra“ gali pateikti informaciją, ar buvo registruotos transporto priemonės ir kiek jų buvo registruota.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja, įgyvendindama Įstatų 9.32 punktą, prašė iš atsakovo pateikti duomenis, ar 2016 m. V. K. ar jos šeimos narių, t. y. D. K., E. K., A. K. vardu buvo registruotos transporto priemonės ir kiek jų buvo registruota.
Įstatymo 9 straipsnis įtvirtina asmenų, atitinkančių šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą, iš kurių viena - deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (1 dalies 2 punktas). Pareiškėja nuosavybės teisę į transporto priemonę betarpiškai sieja su tos transporto priemonės registracija viešajame registre. „Regitra“ teigimu, daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas; kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar jo neįregistravo Kelių transporto priemonių registre (toliau – ir KTPR). Taigi, pareiškėjos prašomi duomenys, net jeigu juos atsakovas ir būtų pateikęs, neturėtų reikšmės vertinant būsto nuomininkų teisę į valstybės paramą būstui išsinuomoti, kadangi registro duomenys neatspindi faktinės turtinės V. K. ir jos šeimos narių padėties, kuri yra viena iš pagrindų teisei į socialinio būsto nuomą, įgyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja tiek skunde, tiek 2018 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, kad prašoma pateikti informacija reikalinga siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, kuriose nurodoma, kad jeigu yra gautas gyventojų sutikimas dėl informacijos tikrinimo, ją iš valstybės institucijų, valstybinių registrų gali rinkti pati prašymą nagrinėjanti institucija. Atsakovui papildomai paprašius pareiškėjos pateikti 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymo priede nurodytą, tačiau nepridėtą V. K. sutikimą tikrinti duomenis ir pareiškėjai jį pateikus, atsakovas nustatė, kad nei pati V. K., nei jos pilnamečiai šeimos nariai sutikimo tikrinti duomenis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nedavė. Įstatymas taip pat nesuteikia pareiškėjai teisės gauti informaciją apie asmens duomenis, esančius KTPR.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl „Regitra” 2018 m. spalio 4 d. pažymos Nr. (1.12.)-24-SN/8070, kuria atsisakyta pareiškėjai suteikti informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 nusprendė perduoti „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise naudoti ir valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms vykdyti (b. l. 37).
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į „Regitra“ su prašymu Nr. 1.35-18/3822 (b. l. 26) pateikti informaciją, ar 2016 metais V. K. ar jos šeimos narių, t. y. D. K., E. K., R. K., A. K. vardu „Regitra“ buvo registruotos transporto priemonės ir kiek jų buvo registruota.
„Regitra“ skundžiama 2018 m. spalio 4 d. pažyma Nr. (1.12.)-24-SN/8070 atsisakė suteikti prašomus duomenis (b. l. 24–25). Atsisakymas grindžiamas tuo, kad pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 3 dalį, 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas turi būti nustatomas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Pažymoje nurodoma, kad prašyme nebuvo nurodytas nacionalinio teisės akto (teisinio pagrindo), kuriame būtų įtvirtinta prievolė gauti prašomus asmens duomenis.
Įstatuose vieni iš pagrindinių įmonės tikslų yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas; organizuoti valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis teikimą Vilniaus miesto gyventojams; organizuoti socialinio būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų apgyvendinimą (Įstatų 8.1.–8.3. papunkčiai). Įstatų 9.32. papunktyje taip pat įtvirtinta teisė tikrinti duomenis, patvirtinančius nuomininkų teisę į socialinio būsto nuomą. Įvertinus nuostatų turinį darytina išvada, kad „Vilniaus miesto būstas“ turi jam patikėtą teisę ir pareigą užtikrinti, kad būtų tinkamai organizuojamas socialinio būsto apgyvendinimas ir kad socialinis būstas būtų užtikrintas asmenims, turintiems teisę jį gauti pagal Įstatymo 9 straipsnį, ir nebūtų suteikiamas tokios teisės neturtintiems asmenims.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 ir 7 punktus, savivaldybės vykdomoji institucija nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, tvarko ir tikslina asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus ir Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytų sąrašų, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas ir deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas). Kaip matyti, Įstatymas tiesiogiai nurodo, kad socialinius būstus administruojanti įmonė gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl informacijos pateikimo, tuo tarpu Įstatyme kitos įmonės, į kurias galėtų kreiptis pareiškėja su prašymu pateikti informaciją, nėra numatytos.
Pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu pateikti informaciją, ar 2016 metais V. K. ar jos šeimos narių D. K., E. K., R. K., A. K. vardu „Regitra“ buvo registruotos transporto priemonės ir kiek jų buvo registruota.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro valdytoja – Vidaus reikalų ministerija, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatus (toliau – Nuostatai), registro tvarkytoja ir asmens duomenų tvarkytoja yra valstybės įmonė „Regitra“ (10 punktas).
Pagal Nuostatų 13–14 punktus registro objektai yra motorinės transporto priemonės ir jų priekabos. Registre tvarkomi duomenys – transporto priemonės identifikavimo duomenys, transporto priemonės savininko ir valdytojo duomenys (fizinio asmens kodas, gimimo data, vardas (-ai), pavardė (-ės), gyvenamosios vietos adresas ir kt., juridinio asmens kodas, pavadinimas, teisinė forma ir kt.), informacija apie transporto priemonės teisėto valdymo pagrindus ir kt. Nuostatų 46 punktas nustato, kad registro duomenys teikiami pagal gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju), kuriame nurodomas registro duomenų naudojimo tikslas, jų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti registro duomenų apimtis. Kai atsisakoma teikti registro duomenis, asmeniui, pateikusiam prašymą juos gauti, pranešama apie priimtą sprendimą atsisakyti tenkinti jo prašymą ir suteikiama informacija apie tokio sprendimo apskundimo tvarką (54 punktas). Nuostatų 45 punktas nurodo, kad asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.
Asmens duomenys turi būti tvarkomi nepažeidžiant asmens duomenų teisinę apsaugą įtvirtinančių teisės aktų, kurie gina žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens duomenys - bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Įvertinus šią normą, duomenys - automobilio valstybinis numeris, automobilio modelis, automobilio pagaminimo metai - laikytini asmens duomenimis, nes netiesiogiai gali būti siejami su konkrečiu asmeniu - atitinkamo automobilio savininku (LVAT 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2133/2012). Darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas pateikti informaciją, ar tam tikrų asmenų vardu buvo registruotos transporto priemonės ir kiek jų buvo registruota, yra susijęs su prašymu atskleisti asmeninio pobūdžio duomenis.
Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 25 d. sutikimo dėl duomenų tikrinimo (b. l. 45), V. K. davė sutikimą „Vilniaus miesto būstui” gauti informaciją apie jos turimus indėlius ir gautas paskolas bankuose, kitose finansų įstaigose, duomenis iš Registrų centro apie turimą ir turėtą turtą bei duomenis iš Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos apie deklaruotą (registracijos) gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį, taip pat gauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie deklaruotą turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Sutikime neprieštaraujama, kad būtų nurodytas asmens kodas. Tačiau nebuvo duotas sutikimas gauti kitokio pobūdžio informaciją iš kitų institucijų, šiuo atveju iš „Regitros”, juo labiau, kiti asmenys, apie kuriuos buvo prašoma pateikti informaciją, tokio pobūdžio sutikimo apskritai nebuvo davę.
Kadangi pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašyme pateikti informaciją nenurodė nacionalinio teisės akto (teisinio pagrindo), kuriame pareiškėjai būtų įtvirtinta prievolė gauti prašomus asmens duomenis, atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiamu aktu atsasakė išduoti pareiškėjos prašomus asmens duomenis.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis - įpareigoti pateikti informaciją, nurodytą 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašyme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.