- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- TS-52-791/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01954-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- S. A.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2012 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį laisvės atėmimu 14 metų.
Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugsėjo 12 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015 m. rugsėjo 15 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl S. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam S. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos - nužudytas žmogus. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Nors nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais vertintini kaip pakankami, tačiau su sūnumi jis šiuo metu nebendrauja, socialinius ryšius su artimaisiais tikisi atkurti išėjęs į laisvę. Nors nuteistasis savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro kiek paviršutiniškai, iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Elgesyje yra pasireiškęs agresyvumas, kuris koreliuoja su alkoholio vartojimu. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai, stebimas vidutinis nerimo lygis, tolerancija stresui ir frustracijai žema. Nuteistasis bausmės atlikimo pataisos namuose metu įstaigos taisyklių laikėsi ne visada nuosekliai, 10 kartų baustas, praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Nors nuobaudos ir negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis ankstesnio lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas vykdė tik iš dalies - su prašymu kreipėsi tik dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nekinta. Išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai, tokie kaip: turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas rizikingas, pavojingas, smurtinis, impulsyvus elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, priežiūros, apribojimų pažeidimai. Dėl šių aplinkybių Komisija sprendė, kad padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. A., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir priimti kitą nutartį - tenkinančią jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad su Komisijos nutarimu nesutinka ir laiko jį neteisingu dėl šių priežasčių: Komisija vadovavosi tik prielaidomis, manymu, kad vienaip ar kitaip neatitinka lygtinio paleidimo, Komisijos sprendimas visiškai neatitinka vertinimo dėl lygtinio paleidimo, nes ji vertino padarytą nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, praeityje turėtas nuobaudas, kurių galiojimas jau baigėsi. Komisija visiškai neobjektyvi, nematė pokyčių jam atliekant bausmę, kad yra dirbantis (duomenys neskelbtini). Komisija rėmėsi tuo, kad nepadarė išvadų dėl alkoholio vartojimo, nors Alytaus PN alkoholio nevartojo, lanko nurodytus resocializacijos kursus. Komisija gali svarstyti dėl jo elgesio bausmės atlikimo metu ir jo pasikeitimo, o ne jo praeities nusikaltimus, nes tai prilyginama baudimui antrą kartą, ką draudžia Konvencijos protokolo 7, 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos nacionaline teisė. Taip pat nurodė, kad vertėtų atsižvelgti ir į Europos tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurios priimtos vadovaujantis šimtamete Europos kalinimo sistemos patirtimi: Europos tarybos ministrų komitetas 2003 m. rugsėjo 24 d. 853-me Ministrų komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje priėmė rekomendaciją Rec (2003) 22 ,,Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kurioje pripažino, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomendavo plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą. Laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu, taip pat įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai - įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių, o buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui. Todėl manytina, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto ribas reikėtų išplėsti. Rekomenduojama, kad minimalus arba nustatytas lygtinio paleidimo taikymo terminas neturi būti toks ilgas, jog negalima būtų pasiekti lygtinio paleidimo tikslo - padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo, laikantis įstatymų visuomenėje, tai skatinančių sąlygų ir priežiūros po paleidimo dėka bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Tokia Europos bendrijos ilgamete kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiškai paneigia Komisijos argumentus, kad nuteistasis, kuriam nuolat atmetinėjamas lygtinio paleidimo taikymo prašymas ir kalinamas dar ilgesnį laiką, išmoks adaptuotis į visuomenę ir geriau į ją integruosis, todėl daugelyje Europos šalių lygtinio paleidimo data būna įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besąlygiškai, kaip būtinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis. Pagal minėtą Europos teisės praktiką nustatyta, kad kuo ilgiau nuteistasis kalinamas, tuo labiau praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Nuteistasis pasibaigus bausmei vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgūdžius. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis, dėl pernelyg ilgo buvimo pataisos įstaigoje nedegradavus įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo S. A. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos II tomas, lapai 31-32).
Nuteistasis S. A. yra atlikęs įstatymo – (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo keturias specialybes, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės, dirba (duomenys neskelbtini), pateikė pažymą, jog būtų įdarbintas laisvėje, palaiko socialinius ryšius, bandė spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, teigiamai reaguoja į reabilitacijos priemones, dalyvavo ir baigė kelias socialinės reabilitacijos programas, vieną kartą paskatintas, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo S. A. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2015 m. rugsėjo 22 d. atlikto pirmojo vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Po to sekančių trijų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse (mąstyme, elgesyje, požiūryje į mokymąsi ir darbą). Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis gali pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo nuoseklių jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai.
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo S. A. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus daugiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka daug statinių kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, ir labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: didelių piniginių prievolių buvimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, priežiūros/apribojimų pažeidimai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau tai daro kiek paviršutiniškai iš esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusių veiksnių, nors pagrindinį veiksnį - alkoholio vartojimą - atpažinti geba. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi stiprūs impulsai ir pojūčių troškimas, spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Elgesyje yra pasireiškęs agresyvumas, kuris koreliuoja su alkoholio vartojimu (smurtinis nusikaltimas padarytas būnant apsvaigus nuo alkoholio). Nors nuteistasis suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau ne visai suvokia žalą aukai ir visai visuomenei. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Nuteistasis praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, bausmės atlikimo pataisos namuose metu įstaigos taisyklių laikėsi ne visada nuosekliai. Šios aplinkybės ir tai, kad nuteistojo rizikingas/pavojingas bei smurtinis ir impulsyvus elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, išlieka jo kriminogeniniais veiksniais, patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją teigiama linkme ir leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Nuteistasis nusikalto būdamas neblaivus, laisvėje leisdavo laiką su asmenimis, kurie anksčiau buvo teisti. Nuteistasis neneigia, kad turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu sunkumų. Pagal socialinio tyrimo išvadą alkoholio vartojimas, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas yra nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys lemti asmens nusikalstamą elgesį.
Nuteistasis skunde pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai vertino praeityje turėtas ir šiuo metu negaliojančias nuobaudas. Atsakant į šį skundo argumentą, teismas pažymi, jog sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. S. A. bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir pagal socialinio tyrimo išvados duomenis jam net 10 kartų buvo taikytos drausminės nuobaudos už įvairius pažeidimus –administracijos nurodymų nevykdymą, lokalizacijos pažeidimą, mobilaus ryšio telefono turėjimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą ir kt. Toks nuteistojo padarytų pažeidimų skaičius akivaizdžiai rodo jo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Į šias aplinkybes ir atsižvelgė Komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo. Šiame kontekste aplinkybė, jog nuteistajam jau du metus nebuvo taikytos drausminio poveikio priemonės, 2019 m. birželio 25 d. jis buvo paskatintas, tik patvirtina, kad paskutiniu metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme pradėjo keistis tik nuo 2019 m. pabaigos, kuomet jis pradėjo konstruktyviai spręsti turimas elgesio bei priklausomybės problemas, ir būtent dalyvavimas resocializacijos procese ir motyvacija darbui yra apsauginiai veiksniai, lemiantys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą. Nors paminėtos aplinkybės dėl turėtų drausminių nuobaudų bei bendro jų skaičiaus savaime ir negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą. Bausmės atlikimo metu per daugiau nei 10 metų nuteistasis buvo paskatintas tik 1 kartą, kas atsižvelgiant į ilgą įkalinimo laikotarpį negali būti sureikšminama, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis iki šios bausmės atlikimo jokios specialybės neturėjo ir prieš bausmės atlikimą oficialiai niekur nedirbo. Šie duomenys leidžia spręsti, jog jis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, todėl Komisija nutarime pagrįstai rėmėsi šiomis išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, tuo labiau, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose nuteistasis tik nuo (duomenys neskelbtini) įdarbintas (duomenys neskelbtini). Taigi, nuteistojo darbinės patirties laisvėje nebuvimas, o taip pat ir didelių piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, šis teistumas yra šeštasis. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pirmą kartą buvo nuteistas. Teigiama elgesio dinamika nebuvo stebima, o vykdyti nusikaltimai tik sunkėjo - nuo chuliganizmo iki žmogaus terorizavimo ir žmogžudystės. Paskutinis nusikaltimas yra sunkiausias palyginti su ankstesniais, tačiau nėra teisės pažeidėjui būdingų nusikaltimų modelio dalis. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkų nusikaltimą - kvalifikuotą žmogžudystę (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), kurią padarė būdamas recidyvistas, dėl ko buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, jo nusikaltimai sunkėja ir nuteistojo teistumai, smurtinio elgesio istorija bei smurtinis elgesys yra jo kriminogeniniai veiksniai. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Būtent dėl šių motyvų teismas sprendžia, kad Komisija pagrįstai vertino padarytą nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, ir nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad tai yra dvigubas baudimas.
Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis ketina dirbti oficialiai, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis legalios darbinės patirties neturi, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kriminogeniniu veiksniu išlieka ir S. A. skolų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų dengimu, turėjimas, lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą.
Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent S. A. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad S. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis S. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus S. A. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo S. A. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. A. skundą atmesti.
Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.