- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-664-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-0001-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirtas areštas 27 (dvidešimt septynioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie neatliktos bausmės dalies pridėta visa 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, prieš tai arešto bausmė pakeista į laisvės atėmimą (viena arešto para prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 1 (vienam) mėnesiui 29 (dvidešimt devynioms) dienoms. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo ir savo bliuzono dešinėje kišenėje laikė augalinę medžiagą su psichotropine medžiaga sintetiniu kanabinoidu – 5-Fluoro-ADB, kurios masė 0,0427 g ir kurioje buvo 0,0002 g grynos psichotropinės medžiagos 5-Fluoro-ADB, kol 2019 m. sausio 1 d. apie 19.40 val. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 3-iame sektoriuje, esančiame Pravieniškių kaime, Kaišiadorių rajone, šią medžiagą pas jį asmens kratos metu rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.
2.1. Skunde teigiama, kad BPK 20 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog įrodymais byloje gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Jei gaunant duomenis, yra pažeista įstatymo nustatyta tvarka, teismas privalo įvertinti, ar tai nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl kratos metu pas jį kišenėje rasto sintetinio kanabinoido. BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kratos metu visi paimti daiktai ir dokumentai parodomi kratoje dalyvaujantiems asmenims ir įvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedame apyraše. Paimti daiktai turi būti supakuojami ir užantspauduojami. Apeliantas skunde teigia, kad jo asmens krata neatitiko šių reikalavimų.
2.2. Skunde nurodoma, kad kratos metu padarytus pažeidimus patvirtina liudytojais apklaustų pareigūnų nurodytos aplinkybės. Pareigūnas G. D. parodė, kad jis atlikinėjo kratą kameroje. Joje buvo 4 nuteistieji. Prieš atliekant kameros patalpų kratą, pareigūnas patikrino visus iš kameros išeinančius nuteistuosius. Pas A. K. rado popierėlyje įvyniotą arbatą ir ją paėmė. Kas iš nuteistųjų pasiliko stebėti atliekamos patalpų kratos, jis neatsimena. Pareigūnas S. R. parodė, kad pas jį (A. K.) rado paketėlį, kurį išvyniojus, matėsi biri medžiaga.
2.3. Skunde nurodo, kad jis (A. K.) nematė toje kameroje atliekamos kratos, nes išėjęs iš karto nuėjo į savo kamerą. Maždaug po 30 minučių jis iš gyvenamosios zonos buvo iškviestas į budinčią dalį. Liudytojas M. L. parodė, kad po kratos, praėjus maždaug 30 minučių, atėjo pareigūnai ir jį išsivedė iš kameros. Liudytojas M. A. parodė, kad kai pareigūnas G. D. rado pas jį paketėlį, susivyniojo ir įsidėjo sau į kišenę, A. K. tuo metu buvo toje kameroje, bet po kratos iš jos išėjo. Liudytojas V. A. parodė, kad jis davė nurodymą pristatyti A. K. iš gyvenamosios zonos į budinčią dalį, kadangi A. S. apie tai informavo. Kai pareigūnas A. S. atvyko į 3 sektoriaus budinčią dalį, jis (A. K.) jau buvo išėjęs iš gyvenamosios patalpos į budinčią dalį ir uždarytas į laikino sulaikymo kamerą.
2.4. Apeliantas skunde nurodo, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog kratos vietoje, apelianto akivaizdoje, nebuvo supakuota ir užantspauduota pas jį popierėlyje rasti arbatos likučiai ir tik žymiai vėliau jis buvo iškviestas į budinčią dalį dėl neva pas jį kišenėje rastų psichotropinių medžiagų. Pareigūnai jau iš anksto buvo konstatavę, kad tai yra psichotropinė medžiaga, nors jokio specifinio kvapo arbata neskleidė. Nuteistasis A. K. kategoriškai neigia, kad jo kišenėje buvo rasta kokių nors psichotropinių medžiagų.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. (dalyvavo nuotoliniu būdu) ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Prokuroras Alius Juodviršis prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė neteisingas išvadas, padarė esminius BPK pažeidimus ir nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Kolegija konstatuoja, kad šie argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
6. Konstatuojama, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas –BPK 1 straipsnio 1 dalis. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Pažymėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
8. Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas. Kolegija konstatuoja, kad vertinant įrodymus ir surašant nuosprendį BPK 305 straipsnio nuostatos nepažeistos.
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
11. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.
12. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstos išvados byloje sprendžiamais klausimais yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse nustatytais proceso veiksmais. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo principas: teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus. Įrodymų leistinumas reiškia, ar teisėtai buvo panaudoti tie šaltiniai, iš kurių gautos žinios, ar teisėti tų žinių gavimo būdai ir priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė teisinį reguliavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų rezultate padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Vien tik ta aplinkybė, kad apkaltinamasis nuosprendis nebuvo palankus nuteistajam A. K. ir neatitiko jo subjektyvių lūkesčių, negali būti vertinamas kaip baudžiamojo proceso pažeidimas.
14. BK 259 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už tai, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Bent vienos iš šių alternatyvių veikų padarymas sudaro BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviąją pusę, o neteisėti veiksmai laikomi baigti nuo jų padarymo momento (formali nusikalstamos veikos sudėtis), baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
15. Apylinkės teismas pripažino A. K. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nustačius šias aplinkybes: neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo ir savo bliuzono dešinėje kišenėje laikė augalinę medžiagą su psichotropine medžiaga, kol šią medžiagą pas jį asmens kratos metu rado ir paėmė pataisos namų pareigūnai, o būtent: 2019 m. sausio 1 d. apie 19.40 val. buvo vykdoma krata nuteistųjų gyvenamojoje zonoje t. y. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje 8 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje. Atliekant nuteistojo asmens kratą pas A. K. buvo rastas paketėlis su augalinės kilmės medžiaga, kuri vėliau buvo ištirta Lietuvos teismo ekspertizės centro ir 2019 m. sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-8(19), nurodyta, jog tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje yra pridėta psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5-Fluoro-ADB, šios augalinės medžiagos su 5-Fluoro-ADB masė – 0,0427 g, joje yra 0,0002 g grynos psichotropinės medžiagos 5-Fluoro-D. Š. aplinkybes patvirtino liudytojų G. D., S. R., A. S. parodymai, kratos protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada.
16. Apeliaciniame skunde A. K. kelia klausimą dėl atliktos kratos teisėtumo ir tvirtina, kad ji atlikta pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso 147 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodo, kad jis turėjo arbatos paketėlį, kuris kratos metu iš jo buvo paimtas ir psichotropinė medžiaga galimai pateko netinkamai atlikus kratą pareigūnams. Šios versijos jis laikėsi ir pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą.
17. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo A. K. pateiktus argumentus dėl kratos teisėtumo ir dėl pareigūnų veiksmų atliekant kratą teisėtumo. Taigi, kolegija pritaria apylinkės teismo pateiktiems motyvams, argumentams ir padarytoms išvadoms šiuo klausimu. Nėra teisinio pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, jog atliekant asmens kratą neva buvo pažeistos nuostatos dėl kratos atlikimo.
18. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pas nuteistąjį A. K. rastas paketėlis su augaline medžiaga, kurioje buvo ir psichotropinės medžiagos, buvo tinkamai išimtas, užfiksuotas ir ištirtas ir teismui pagrįstai nekėlė jokių abejonių dėl to, kad jame rastos psichotropinės medžiagos galėjo būti sumaišytos su augaline medžiaga dar iki pataisos namų pareigūnai šią medžiagą rado ir paėmė, atlikę A. K. asmens kratą.
19. Teismas nuosprendyje teisingai įvertino ir išanalizavo byloje surinktus visus įrodymus tiek atskirai, tiek ir jų visumą, sugretinus tarpusavyje, ir nei vienas jų nepatvirtina nuteistojo keliamos versijos, jog tai buvo arbata, o psichotropinės medžiagos arbatoje galėjo atsirasti tik po to, kai pareigūnai rastą arbatą nemūvėdami pirštinių rankomis lietė. Apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė šią nuteistojo versiją, todėl aukštesnės instancijos teismas nekartoja apylinkės teismo motyvų.
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis visų įrodymų visuma, pagrįstai pripažino A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Esant visoms šios aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.