- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- I-434-815/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. S., A. Ž., V. B., G. M., G. Ž., P. M.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S., A. Ž., R. S., V. B., G. M., G. Ž., P. M. skundus atsakovams Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais, prašydami priteisti neišmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 1-3, 36-38, 65-66, 96-98, 133-135, 162-164, t. 2, b. l. 1-3). Be to, pareiškėja R. S. prašo panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 5-S-3793, A. Ž. – Departamento 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 5-S-3679, G. M. – Departamento 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 5-S-3754, G. Ž. – Departamento 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 5-S-3749, P. M. – Departamento 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 5-S-3966.
Pareiškėjai skundus iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, skunde, be kita ko, nurodo, kad pareiškėja A. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) dirba Departamente. Jos pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13, nustatyta nuo 2006 m. gruodžio 1 d. 2005 m. lapkričio 15 d. pareiškėjai nustatyta tvarka buvo suteikta 2-oji kvalifikacinė kategorija, 2011 m. gruodžio 12 d. – buvo suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija. R. S. skunde teismui nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba Departamento (duomenys neskelbtini). Jos pareigybės lygis, kategorija ir kvalifikacinė klasė nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol – A11 , 3 kvalifikacinė klasė. Pareiškėjas V. B. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) eina Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareiškėjas G. M. nurodė, kad eina Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) jo pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 11. G. Ž. pažymėjo, jog jis eina Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini). Jo pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 11. Pareiškėjas P. M. skunde teismui nurodė, kad eina Departamento (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol. Jo pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 17. Pareiškėja R. S. pažymėjo, kad Departamente dirba nuo (duomenys neskelbtini). Jos pareigybės lygis A, pareigybės kategorija – 15, nustatyta nuo 2013 m. liepos 29 d. ir nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 20133 m. liepos 23 d. Nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2013 m. sausio 14 d. ir nuo 2013 m. liepos 24 d. iki 2013 m. liepos 28 d. buvo nustatyta 10 pareigybės kategorija. Nuo 2007 m. gruodžio 19 d/ jai nustatyta tvarka buvo suteikta 3-oji kvalifikacinė kategorija, o nuo 2012 m. gruodžio 7 d. buvo suteikta 2-oji kvalifikacinė kategorija.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus Departamentas su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (t. 1, b. 8-11, 42-44, 69-71, 103-105, 140-142, 169-171, t. 2, b. l. 8-11). Taip pat pareiškėjų reikalavimams prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad kol nėra nustatyto teisinio reglamentavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos kompensavimo, Departamentas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymų dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, todėl mano, kad pagrįstai ginčijamu raštu atsisakė spręsti darbo užmokesčio dalies išmokėjimo klausimą. Paaiškino, kad pareiškėjų reikalavimo teisė bus realizuojama įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S., A. Ž., R. S., V. B., G. M., G. Ž., P. M. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, t. 1, b. l. 13, 48, 75-76, 118-119, 149, 178-183, t. 2, b. l. 25-26). Pabrėžtina, kad atlyginimai buvo sumažinti įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų dėl Departamento 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-S-3793, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 5-S-3679, 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 5-S-3754, 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 5-S-3749, 2013 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 5-S-3966 panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. S., A. Ž., R. S., V. B., G. M., G. Ž., P. M. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.