Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-610-290-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-30
Bylos Nr.
1A-610-290-2009
Teisminio proceso Nr.
80-1-00014-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
V. L., S. M.
Advokatai
Regina Makarevičienė
Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-610-290/09Teisėjas: Loreta Radzevičienė (Proceso Nr. 80-1-00014-06)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2. 4. 7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistiesiems V. L., S. M., jų gynėjams advokatams Reginai Makarevičienei, Vytautui Gineikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. ir S. M. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 23d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str.2d. laisvės atėmimu 4 metams, S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2d. laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

V. L. pagal BK 149 str. 2d. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai, tarpusavyje susitaręs dėl N. G. išžaginimo su A. S., R. D. ir S. M., 2006 m. vasario 25 d. kartu su A. S. pro neužrakintas duris įėjo į N. G. butą, esantį Jaunimo g. 3-106, Birštono vien., Birštono sen., Birštono sav., panaudojo fizinį smurtą - kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai N. G. į veidą, padedant A. S. prievarta atsinešė N. G. į automobilį Opel Astra, vairuojamą D. V., kuriame jų laukė R. D. ir S. M., toliau, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir valią, kumščiu sudavė mažiausiai tris smūgius jai į galvą ir taip atimdamas galimybę priešintis, automobiliu nukentėjusiąją atsivežė į R. D. namus, esančius Čiudiškių k., Išlaužo sen., Prienų r., kur kambaryje A. S. atlikus vieną prievartinį lytinį aktą su N. G., jis panaudojęs fizinį smurtą - jėga parsigriovęs nukentėjusiąją N. G. ant lovos, užlaužęs rankas ir ją užgulęs, tokiu būdu palaužęs jos valią ir pasipriešinimą, V. L. atliko vieną prievartinį lytinį aktą su ja prieš pastarosios valią, t.y. ją išžagino, po to tęsdami nusikalstamą veiką nukentėjusiąją išžagino S. M. ir R. D..

S. M. pagal BK 149 str. 2d. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai, tarpusavyje susitaręs dėl N. G. išžaginimo su A. S., V. L. ir R. D., 2006 m. vasario 25 d. V. L. ir A. S., panaudojant fizinį smurtą, prievarta atsinešus nukentėjusiąją N. G. iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini) Birštono sav., į automobilį Opel Astra, vairuojamą D. V., kuriame S. M. jų laukė kartu su R. D., toliau, siekiant palaužti jos pasipriešinimą ir valią, V. L. kumščiu sudavus mažiausiai tris smūgius N. G. į galvą, taip atimant galimybę priešintis, automobiliu nukentėjusiąją atsivežė į R. D. namus, esančius Čiudiškių k., Išlaužo sen., Prienų r., kur kambaryje A. S., V. L. atlikus po vieną prievartinį lytinį aktą su N. G., S. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, panaudodamas fizinį smurtą - visu kūnu užgulęs ant nukentėjusiosios, gulinčios ant lovos, sudavė kumščiu du smūgius jai į veidą ir galvą, tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu braižė jai krūtinę, smaugė, grasino nužudyti, jei ši nesutiks su juo lytiškai santykiauti, tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią ir pasipriešinimą, atliko vieną prievartinį lytinį aktą prieš pastarosios valią, t.y. ją išžagino, po to tęsdamas nusikalstamą veiką nukentėjusiąją N. G. išžagino R. D..

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti A. S. ir R. D., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Šalies argumentai

N. V. L. savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-09-23 nuosprendžio dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2d. ir nuteistas 4 metams ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais ir R. D. bei liudytojų parodymais, prielaidomis, o ne rašytiniais parodymais. Nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 str. reikalavimų: jame yra prieštaravimai, neišdėstyti ir neįvertinti rašytiniai įrodymai. Eksperto išvadoje nurodyta, kad nėra jokių duomenų, kad buvo atliktas prievartinis aktas, kad rasta jo spermijų. Teismas neatsižvelgė ir neįvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią tą aplinkybę, kad jis su N. G. susitaikė ir sumokėjo 1000 Lt, byloje turi būti jos ranka rašytas raštelis, jog pinigus gavo ir pretenzijų jam neturi (BK-38 str. 59 str.). Nuosprendyje neįvardinti kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nėra motyvų, kuriais teismas atmetė kitus rašytinius įrodymus. Apelianto nuomone, R. D. prisipažinimas kaltu negali būti pakankamas jo kaltės įrodymas, nes R. D. iš pradžių neigė kaltę, o vėliau prisipažino, tačiau ne savo noru, o prispirtas įrodymų ir norėdamas sušvelninti savo kaltę, išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės ir žalos atlyginimo. Teismas neįrodė ir subjektyvios bendrininkavimo pusės - jo tiesioginės tyčios, neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas.

S. M. apeliacinius skundu prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2d. ir jam paskirta 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir jo atžvilgiu priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Nurodo, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus, buvo grubiai pažeistas rungtyniškumo principo įgyvendinimas, kadangi visiškai netirti jį teisinantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas dėl jo kaltės. Nagrinėjant bylą teisme, buvo akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiosios parodymai aiškiai neatitinka objektyviai tiesai, ji nurodė, kad lytinius santykius jis turėjo prieš pastarosios valią, tačiau tai yra visiškas absurdas, nes apeliantas jokio smurto pastarosios atžvilgiu nenaudojo, mylėjosi abipusiu sutikimu. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, tačiau nukentėjusiosios parodymai prieštarauja kitai bylos medžiagai. Jokių sužalojimų, smaugimo žymių, ką ji tvirtino, specialistų išvadoje nenustatyta. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad įvykio metu nukentėjusioji skambino savo motinai ir ją informavo, kad jai viskas gerai. Nors nukentėjusioji teigė, kad jis ir anksčiau pas pastarąją buvo atvykęs, tačiau jis iki įvykio nepažinojo nukentėjusiosios, ir šias jos nurodytas aplinkybes paneigė kiti įrodymai, esantys byloje. Taigi, nuosprendyje taip ir nekonstatuota, dėl kokių aplinkybių teismas tiki vienoje dalyje nukentėjusiosios parodymais, o kitoje dalyje juos atmeta kaip nepagrįstus.

Apelianto nuomone, nebuvo rimtai įvertinta nukentėjusiosios sveikatos būklė. Nukentėjusioji, sirgdama sunkia nepagydoma psichine liga tokia kaip šizoafektinis sutrikimas, negalėjo objektyviai vertinti visos situacijos bei duoti objektyvių parodymų. Be to, jo nuomone, nukentėjusioji davė parodymus, paveikta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau ekspertizės metu visiškai netirta ta aplinkybė, ar nukentėjusioji yra lengvai įtikinama, ar ji įtaigi kitų asmenų nuomonei. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ji kreipėsi ne tuoj po įvykio, o praėjus gana nemažam laiko tarpui.

Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad, nuvykus pas Deltuvą į namus, juose buvo jo motina ir sesuo, tačiau pas pastarąsias nukentėjusioji jokios pagalbos neprašė, ji nei šaukė, nei verkė. Kadangi nukentėjusiosios parodymai labai prieštaringi, neatitinka kitų surinktų parodymų, jais teismas negalėjo vadovautis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad teismas tiki kaltinamojo R. D. parodymais, tačiau jis nepatvirtino fakto, jog S. M. su nukentėjusiąją atliko prievartinį lytinį aktą. Skunde nurodo, kad sutinkamai su LR BPK 276 str. nuostatomis teismas negalėjo pagarsinti liudytojos K. T. G. parodymų ir jais vadovautis kaip įrodymu, nes ji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, be to, teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad pastarajai liudytojai nebuvo daromas joks poveikis, teismas tai patvirtino tuo, kad šias aplinkybes pagrindė liudytojų policijos pareigūnų R. lgnatavičiūtės, I. Ž. parodymai. Apelianto nuomone, pareigūnės ir negalėjo teigti, jog apklausė liudytoją, kuri buvo paveikta kitų asmenų.

Teismas taip pat nesiaiškino ir tos aplinkybės, kad nukentėjusiosios atžvilgiu fizinis smurtas galėjo būti panaudotas visiškai kitomis aplinkybėmis nei pastaroji nurodė. Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu ji keletą kartų buvo nualpusi, tačiau nei vienas iš ekspertų šios aplinkybės nevertino, todėl taip ir liko neišaiškinta, ar šie parodymai atitinka objektyviai tiesai.

Jo nuomone, nuosprendis naikintinas ir dėl to, kad daugelyje vietų yra nurodytas S. M., o bausmė yra paskirta jam, t.y. S. M.. Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad neliktų jokių abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta jokių jo kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų, kad jis įvykdė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teismas bylos nagrinėjimo metu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas ir neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs jo atžvilgiu, kas sutrukdė teismui tinkamai įvertinti esančius įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad, skiriant bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas, neteistas, nebaustas, jo atžvilgiu turėjo būti taikytas LR BK 54 str.3 d. Vien tas faktas, kad jis neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, negali būti pagrindu skirti žymiai griežtesnę bausmę nei asmeniui, kuris prisipažino įvykdęs nusikaltimą. Nuosprendyje visiškai nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl jam paskirta žymiai griežtesnė bausmė nei kitam kaltinamajam. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad jo atžvilgiu turi būti priimtas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, paskirta aiškiai per griežta bausmė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinius skundus atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.

Dėl V. L. apeliacinio skundo.

N. V. L. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų, vieno iš nuteistųjų R. D. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149str.2d.

Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais ir R. D. bei liudytojų parodymais, prielaidomis, o ne rašytiniais parodymais, kad nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 str. reikalavimų, nes jame yra prieštaravimai, neišdėstyti ir neįvertinti rašytiniai įrodymai, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Iš tiesų, byloje yra nemažai vienų kitiems prieštaraujančių duomenų, tačiau teismas, visus juos nuodugniai ir išsamiai išanalizavo, ištyrė, įvertino ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Teismas padarė teisingą išvadą, kad V. L. parodymai yra gynybinio pobūdžio, prieštaraujantys ne tik nukentėjusiosios, liudytojų R. T., L. A., kurių parodymais teismas nematė pagrindo abejoti, tačiau ir kito kaltinamojo – A. S. parodymams. Ta aplinkybė, kad kaltinamieji, neigiantys savo kaltę ir nurodydami savo versijas, jas taip pat nurodo skirtingai, prieštaringai, patvirtina jų parodymų melagingumą. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas negalėjo remtis R. D. parodymais, nes jis juos keitė, o prisipažino tik prispirtas įrodymų, o ne savo noru. Šiuo argumentu apeliantas prieštarauja savo paties logikai, kad jis ir kiti asmenys šio nusikaltimo nepadarė, nes jų kaltės įrodymui nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų. Kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę keisti savo parodymus, o R. D. parodymais, duotais teisme, teismas vadovavosi tuo pagrindu, kad jie neprieštaravo kitiems pagrįstiems įrodymams.

V. L. tyčia šio nusikaltimo padaryme yra pilnai įrodyta. Jis su kitais kaltinamaisiais nuo pat pradžių turėjo tikslą išžaginti nukentėjusiąją ir jie šio tikslo sąmoningai siekė, tą patvirtina tiek V. L., tiek kitų bendrininkų atlikta veiksmų seka: jie susitaria pasilinksminti, nori lytiškai santykiauti, tuo tikslu nuvažiuoja pas nukentėjusiąją, ją jėga, pavartojus smurtą, įsitempia į automobilį ir nusiveža į nuošalią sodybą, kur visi vienas paskui kitą realizuoja savo sumanymą – atlieka prievartinį lytinį aktą su N. G..

Teismas, skirdamas V. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ( BK 54 str. ). Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat į individualias jo asmenines savybes. V. L. padarė tyčinį smurtinį, sunkų nusikaltimą, kaltu neprisipažino. Sunkinančių bei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis neigė savo kaltę, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, nesuvokė savo veikos padarinių rimtumo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta įstatyme, o bausmė turi būti paskirta sankcijos ribose. Teismas jam paskyrė bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl paskirta bausmė nėra per griežta.

Dėl S. M. apeliacinio skundo.

N. S. M. neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų, vieno iš kaltinamųjų R. D. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad S. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 149str.2d.

Nuteistasis S. M. apeliaciniu skundu teigia, kad nuosprendis neteisėtas, nes įrodymai buvo tiriami šališkai, netiriant jį teisinančių įrodymų, teismas buvo akivaizdžiai nusistatęs prieš jį. Šis apeliacinio skundo motyvas yra visiškai nepagrįstas. Teismas nuosprendyje ištyrė, išanalizavo ir vertino visus, tiek kaltinamąjį teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, tačiau, priimdamas nuosprendį, rėmėsi tik tais, kurie buvo nuoseklūs, objektyvūs, patvirtinti kitais neginčijamais įrodymais, rašytine bylos medžiaga. Teismo nuosprendyje yra kritiškai vertintos ir nelaikytos pagrįstais įrodymais tos aplinkybės, kurios prieštaravo įrodymų visetui. Apeliantas, nurodydamas pasak jo nepagrįstus įrodymus, kuriais teismas rėmėsi, priimdamas nuosprendį, jų nepagrįstumą ir prieštaringumą aiškina tik savo paties parodymais, pamąstymais ir prielaidomis, o ne konkrečiais faktais ir argumentais.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, jog netirta aplinkybė dėl nukentėjusiosios sužalojimų, nes iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimų, kuriuos ji nurodė, jis nepadarė. Nukentėjusioji savo parodymuose nurodė, kad jai kaltinamieji, tame tarpe ir S. M., sudavė į įvairias kūno vietas. Neginčijamai specialisto išvada nustatyta, kad N. G. buvo padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose galimai nurodytą dieną, jie galėjo atsirasti ginantis. Ši aplinkybė buvo ištirta ir tai tik patvirtina, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Skunde nurodo, kad teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji įvykio metu skambino savo motinai ir pasakė jai, kad viskas gerai, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad jokios prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo. Teismas analizavo šią aplinkybę, tačiau ne išimtą iš konteksto, o visų įvykių sekos mastu: iš tiesų, nukentėjusioji skambino savo motinai ir pasakė, kad viskas gerai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji buvo prievarta išvežta į vienkiemį, savo mobilaus telefono neturėjo, o prašė kaltinamojo S. M. bei A. S. duoti telefoną paskambinti, kalbėjo su mama prie visų keturių kaltinamųjų, buvo nakties metas, padaryta logiška išvada, kad N. G. taip pasakė mamai tik norėdama ją nuraminti ir bijodama pasakyti tiesą, nes realiai, tokiomis sąlygomis ji pagalbos nebūtų sulaukusi. Nepagrįstas skundo motyvas, kad nukentėjusiosios parodymai neobjektyvūs ir nepagrįsti dėl jos psichinės būklės. Apeliantas abejones dėl jos parodymų teisingumo grindžia tik savo pamąstymais apie nukentėjusiosios psichinę būklę. Iš byloje esančių medicininių išvadų bei ekspertų apklausų vienareikšmiškai darytina išvada, kad N. G. parodymais galima tikėti, nes ji gali duoti teisingus parodymus, ji suvokė ir suprato kaltinamųjų atliekamus veiksmus, juos vertino nuosekliai ir logiškai. Byloje yra duomenų, kad N. G. sirgo psichine liga, tačiau jau metai iki įvykio ji nesilankė pas gydytojus, vaistų negėrė, liga buvo remisijos būsenoje. Po įvykio buvo atlikta kompleksinė psichiatrinė - psichologinė ekspertizė ir gydytojų komisija konstatavo, kad psichinė liga - šizoafektinis sutrikimas jai konstatuotas iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu, nusikalstamos veikos metu galėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmę, šiuo metu, atsižvelgiant į jos psichologinę – psichinę būklę, gali duoti teisingus parodymus. Ekspertizės akto išvada netikėti ar abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes ją atliko kompetentingi, objektyvūs, nesuinteresuoti bylos baigtimi specialistai. Be to, nukentėjusiosios parodymų teisingumu bei jos adekvačiu gebėjimu prisiminti įvykį, abejoti nėra pagrindo ir dėl to, kad ji, ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, praėjus keletui metų po įvykio, nuosekliai ir tiksliai paaiškino visas įvykio aplinkybes, šie parodymai atitinka anksčiau jos duotiems parodymams bei neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Apeliantas teigia, kad dar vienas neįvertintas įrodymas, jog jis jokio poveikio nukentėjusiajai nepadarė, yra tai, kad ji R. D. namuose ten buvusioms jo seseriai ir mamai nesiskundė, pagalbos neprašė. Ši nurodyta aplinkybė negali būti kaltinamąjį teisinančiu neginčijamu įrodymu, kadangi R.D. motina, tik jiems atvykus, iš karto išėjo iš namo ir nieko nematė, o sesuo buvo užsidariusi kitame kambaryje ir nesikišo į jų reikalus, be to, šios liudytojos yra vieno iš kaltinamojo šeimos narės, todėl jų parodymai gali būti neobjektyvūs, kaltinamųjų pusėje, siekiant palengvinti R. D., o kartu ir kitų kaltinamųjų padėtį.

Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo atkreipti dėmesį, jog R. D. nepatvirtino, jog jis atliko prievartinį lytinį aktą su nukentėjusiąja. R. D. ir negalėjo patvirtinti šios aplinkybės, nes visi kaltinamieji į kambarį, kur pastaroji buvo, ėjo po vieną, todėl R. D., kai R. M. žagino N. G., kambaryje nebuvo, jis tik patvirtino, kad jie visi keturi vienas paskui kitą ėjo į tą kambarį. Visiškai be pagrindo apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. T. parodymai neobjektyvūs, nes jai buvo daromas poveikis, tačiau kuo remiantis apeliantas daro tokią išvadą, neaišku. Teismas motyvuotai šios liudytojus parodymus laikė objektyviu įrodymu, nes nebuvo nustatyta, kad K. T. buvo daromas poveikis, o duoti neteisingus parodymus savo iniciatyva ji neturėjo jokio pagrindo, nes su nukentėjusiąja buvo tik kaimynės, draugiškų santykių nepalaikė. Liudytoja nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, tačiau ji yra pilnametė, jos parodymai buvo svarbūs byloje, į teismo posėdį pristatyti jos nebuvo galimybės, todėl kolegija laiko, kad teismas, pagarsindamas jos parodymus BPK 276 str. tvarka nepadarė esminio procesinio pažeidimo, dėl ko reikėtų naikinti nuosprendį.

Dar vienas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesiaiškino, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis nei ji nurodė. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti priešinantis, o ne krintant. Nukentėjusiosios ir kai kurių kaltinamųjų, liudytojų parodymais patvirtinta, kad N. G. atžvilgiu buvo naudotas smurtas, tai patvirtino ir specialisto išvada, todėl ginčo dėl sužalojimų pobūdžio teismui nekilo pagrįstai. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis naikintinas dar ir dėl to kad nuosprendyje minimas S. M., o nuteisiamas S. M.. Iš teismo nutarties ( t.5, b. l. 9) matyti, kad nuosprendyje buvo padaryta rašymo klaida, neteisingai nurodant kaltinamojo M. vardą. Šią klaidą teismas ištaisė, todėl naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas skundžia nuosprendį ir dėl jam paskirtos bausmės, nurodo, kad teismas buvo šališkas ir nepagrįstai skyrė jam per griežtą bausmę. Nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad jis neprisipažino kaltu negalėjo įtakoti tokios griežtos bausmės skyrimo. Teismas nemotyvavo, kodėl jam skyrė žymiai griežtesnę bausmę nei kitiems kaltinamiesiems. Teismas, skirdamas S. M. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ( BK 54 str. ). S. M. padarė tyčinį smurtinį, sunkų nusikaltimą, kaltu neprisipažino, nors byloje surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jis net du kartus išžagino nukentėjusiąją. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis neteistas, jauno amžiaus. Sunkinančių bei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad jis neigė savo kaltę, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, nesuvokė savo veikos padarinių sunkumo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta įstatyme, o bausmė turi būti paskirta sankcijos ribose. Teismas paskyrė mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, taigi paskirta bausmė nėra per griežta.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, darytina išvada, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 23d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti V. L. bei S. M. apeliacinius skundus ir panaikinti pastarąjį nuosprendį bei išteisinti juos ar skirti švelnesnes bausmes, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistųjų V. L. ir S. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys