Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3539-276/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-30
Bylos Nr.
1-3539-276/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-70469-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3539-276/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70469-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainyssekretoriaujant Rasai Zdanavičieneidalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniuigynėjai Annai Grinevič

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - 2015-05-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 2 d. - 4 MGL 156 eurų bauda, baudą sumokėjo 2015-07-09, -

- kaltinamas LR BK 286 str.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos darbuotojų sulaikytas 2015 m. gruodžio 24 d., 00.54 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų valstybės tarnautojo - Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio S. S. reikalavimų, panaudodamas fizinį smurtą - stumdydamasis ir koja spirdamas S. S. į dešinę koją ir taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. gruodžio 24 d., apie 01.31 val., Algirdo g. 20, Vilniuje esančiose Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK tarnybinėse laikino sulaikymo patalpose, nevykdė teisėtų S. S. reikalavimų, panaudodamas fizinį smurtą - vieną kartą kumščiu sudavė S. S. į veidą, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas.

Kaltinamasis J. O. kaltu pagal LR BK 286 str. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-12-23 vakare pas pažįstamą gėrė alkoholį, grįžo į namus ir supainiojo buto duris, beldėsi į kaimyno duris, šis iškvietė policiją. Jis neklausė policininkų nurodymo eiti namo, todėl buvo sulaikytas, niekur vykti nenorėjo, todėl, būdamas labai girtas, norėdamas išvengti sulaikymo spardėsi, o policijos komisariate vienam policininkui kumščiu trenkė į veidą.

Iš pagarsintų nukentėjusiojo S. S. parodymų matyti, kad 2015-12-24 (duomenys neskelbtini), būdamas girtas policijos darbuotojų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, triukšmavo namo laiptinėje, nevykdė nurodymo išeiti iš laiptinės ir netrukdyti žmonėms ilsėtis, aktyviais veiksmais bandė priešintis, stumdėsi, spyrė jam į koją, bandė ištrūkti, todėl prieš J. O. buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, panaudotas elektrošoko įrenginys TASER 26, dujos, uždėti antrankiai. J. O., vedamas į automobilį, priešinosi, muistėsi, pasodintas į automobilį spardė duris ir sėdynes, todėl antrankiais buvo surakintos ir J. O. kojos. Atvykus į Vilniaus m. 2 PK antrankiai nuo J. O. kojų buvo nuimti, atvedus į sulaikymo kamerą ir nuėmus antrankius nuo rankų, J. O. dešinės rankos kumščiu smogė jam į kairį skruostą. Vėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, J. O. paguldytas ant grindų ir sulaikytas (b. l. 14-15, 16).

Iš pagarsintų liudytojo R. F. parodymų matyti, kad 2015-12-24 apie 00,54 val. dirbant kartu su vyr. patruliu S. S. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjo duris beldžiasi jam nepažįstami asmenys. Atvykus nurodytu adresu namo laiptinėje, antrame aukšte pamatė vyrą, kuris beldėsi į duris. Vyras buvo neadekvatus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis iškart buvo piktybiškai nusiteikęs. Jiems dar net nepradėjus bendrauti, jis pradėjo jį ir kolegą vadinti necenzūriniais žodžiais. Užkilus į antrą laiptinės aukštą, duris atidarė D. Z., kuris ir kvietė policiją. Jis pasakė, jog į duris beldėsi nepažįstamas vyras, trukdo ilsėtis, ir uždarė duris. Jie su kolega paprašė vyro, kuris beldė į duris, išeiti iš laiptinės ir netrukdyti žmonėms. Vyras ir jie su kolega nusileido į lauką. Vyras lauke šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jiems pareikalavus nutraukti savo tokius veiksmus, vyras to nevykdė. Jie su kolega pradėjo minėtą asmenį sulaikinėti, laikė jį už rankų, ir jis pradėjo priešintis. Vyras stumdėsi, spardėsi kojomis, taip pat stipriai iš dešinės kojos spyrė kolegai S. S. į dešinės kojos vidinę šlaunies pusę, bandė visaip iš jų ištrūkti. Kadangi asmuo nepasidavė, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, ir jis panaudojo elektros impulsų prietaisą TASER 26, kaip paprastą elektrošoką. Porininkas panaudojo prieš asmenį ašarines dujas, ir buvo uždėti antrankiai. Prieš sodinant asmenį į tarnybinį automobilį, ant galinės sėdynės patiesė celofaną, kad vyras neišpurvintų automobilio. Įsodinus asmenį į tarnybinį automobilį, jis vis tiek nenurimo, spardė kojomis automobilio duris, sėdynes, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir ant kojų. Surakinus ir kojas, asmuo jau buvo nusiraminęs. Atvežus asmenį į komisariato kiemą, jis elgėsi geranoriškai, nuo kojų jam nuėmė antrankius ir atvedė į Vilniaus m. 2 PK. Vedant komisariate jis nesipriešino. Kolega liko su pristatytu vyru, turėjo jį nuvesti į laikino sulaikymo kamerą, nuimti jam antrankius, o jis nuėjo rašyti tarnybinio pranešimo į kabinetą. Jam berašant jis išgirdo šurmulį ten, kur buvo sulaikytas asmuo su kolega, ir jis nubėgo pažiūrėti, kas vyksta. Atbėgus iki laikino sulaikymo kameros, kur buvo jų pristatytas vyras, pamatė, kad kolega laiko asmenį, o jis muistosi ant žemės, bando spardytis kojomis. Jis išsitraukė elektros impulsų prietaisą TASER 26, ir dar kartą panaudojo prieš tą patį asmenį kaip paprastą elektrošoką. Sulaikytas asmuo, panaudojus elektrošoką, nustojo priešintis, prašė jų jį paleisti. Kaip jam pasakė, visas sąmyšis kilo dėl to, kad sulaikytasis sudavė smūgį kolegai S. S. į veidą. Jis pats pačio fakto nematė. Vyro asmenybės jie nenustatė, kadangi jis atsisakė pasakyti savo vardą ir pavardę (b.l. 22).

Iš 2015-12-24 policijos darbuotojų S. S., R. F. ir E. S. tarnybinių pranešimų matyti, kad policininkas R. F. nurodė, jog J. O. koja trenkė policininkui S. S. į dešinę koją. Policininkė E. S. nurodė, kad J. O. kumščiu trenkė policininkui S. S. per veidą (b. l. 5, 6, 7, 8).

Iš vaizdo įrašo 2015-12-30 apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše Nr. 4 (2PK SCHEDULE 20151230 074225 0 CH01 20151230093734 (000)), trunkančiame 2 min. 09 s, iš Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK tarnybines patalpas filmuojančios vaizdo kameros, vaizdo įrašo 10 s matyti, kaip S. S.. stovėdamas J. O. už nugaros, laikino sulaikymo kameroje, nuiminėja jam antrankius. Vaizdo įrašo 36 s matyti, kaip S. S. atsistoja J. O. iš kairės pusės, tikslu nuimti jam antrankius nuo kairės rankos. Vaizdo įrašo 38 s matyti, kaip J. O. dešine plaštaka užsidengia sau akis. Vaizdo įrašo 53 s matyti, kaip S. S. nuima J. O. antrankius nuo kairės rankos, o šis dešine ranka smogia S. S. į kairės pusės veido sritį. Tada S. S. panaudoja kovinių imtynių veiksmus prieš J. O. (b.l. 11-12).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad J. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str..

Kaltinamasis J. O. teistas, baustas administracine tvarka, dirba, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę J. O. teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. O. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Įrodyta, kad dėl kaltinamojo smurto S. S. jautė skausmą, buvo pažemintas matant bendradarbiams ir pašaliniams asmenims, todėl kaltas asmuo turi atlyginti jam neturtinę žalą, kuri nustatytina 300 eurų.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistė prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjas sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 286 str. ir nubausti 12 MGL 451,92 eurų bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti J. O. 8 MGL 301,28 eurų baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., J. O. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką 2015-12-24 (1 parą) ir galutinę bausmę paskirti 6 MGL 225,96 eurų baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš J. O. 300 eurų S. S. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistės prašymo netenkinti.

Bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras