Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2A-437-302/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2A-437-302/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00978-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Agnė Tikniūtė
Ieškovas
Almaviva The Italian Innovation Company S
Atsakovas
akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-437-302/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00978-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Almaviva The Italian Innovation Company S.p.A apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2829-934/2021 pagal ieškovės Almaviva The Italian Innovation Company S.p.A ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą pagrįstumo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Almaviva The Italian Innovation Company S.p.A kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą atmesti jos pasiūlymą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Integruotos techninių geležinkelių infrastruktūros viršutinės kelio konstrukcijos, sankasos, iešmų, tiltų ir kitų kelio statinių, kontaktinio tinkle inspektavimo duomenų valdymo ir analizavimo IT sistemos licencijų nuomos, diegimo, palaikymo, mokymų, integracijų įgyvendinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 535282 (toliau – Pirkimas). Pirkimas vykdomas derybų būdu, todėl tiekėjai iš viso turėjo pateikti po vieną paraišką, pirminį, pakeistą ir galutinį pasiūlymą.

3. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės pateikto pakeisto pasiūlymo, kuris pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 papunktį turėjo būti išskaidytas į dvi dalis (du vokus). Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) „Vokas 1“ dalis yra vadinama „Techniniai dokumentai“, o „Vokas 2“ dalis – „Komerciniai dokumentai“. Ieškovė 2021 m. liepos 26 d. CVP IS priemonėmis pateikė abi pakeisto pasiūlymo dalis, tačiau atsakovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, nurodydama, kad pakeistas pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, nes tiekėja nepateikė Specialiųjų sąlygų 4a priedo su priedais: atitikimo funkciniams reikalavimams lentelės ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelės (toliau – ir Lentelės), o be šių dokumentų nėra galimybės įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitiktį D ir E vertinimo kriterijams. Ieškovės pateikta pretenzija buvo atmesta išimtinai tik dėl to, kad Specialiųjų sąlygų 4a priedo pasiūlymo formos priedai – atitikimo funkciniams reikalavimams lentelė ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelė, dėl akivaizdžios klaidos buvo įkelti ne į skiltį „Vokas 1“, o į skiltį „Vokas 2“. Gavusi patikslintą pasiūlymą, atsakovė CVP IS matė visus ieškovės 2021 m. liepos 26 d. pateiktus dokumentus, įskaitant ir Lenteles. Tai, kad šie dokumentai buvo įkelti į kitą aplanką, nepaneigia fakto, jog dokumentai buvo pateikti laiku ir kad atsakovė turėjo galimybę su jais susipažinti bei juos įvertinti.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, ginčijamas atsakovės sprendimas pažeidžia pasiūlymų turiningojo vertinimo principą. Reikalavimas pateikti dokumentus „Voke 1“ ir „Voke 2“ nėra reikalavimas pasiūlymui siaurąja prasme, tai yra formalus reikalavimas pasiūlymo pateikimo procesui, t. y. tvarkai, kuri pasiūlymo turiniui ir vertinimui neturi jokios įtakos. Pasiūlymo atmetimo pagrindus reglamentuojančiame Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4 papunktyje tokio pagrindo – patikslinto pasiūlymo atmetimas dėl jo pateikimo tvarkos nesilaikymo, nėra. Jeigu ginčo atveju ir būtų laikoma, kad Lentelių įkėlimas į kitą pasiūlymo vietą yra pasiūlymo trūkumas, tokį trūkumą atsakovė turėjo leisti ištaisyti, nors, šiuo atveju, taisyti nieko nereikėjo, nes visi dokumentai atsakovei buvo pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė bei, sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčiuose nustatė, jog, pakvietus pateikti pakeistą pasiūlymą, jis turi būti pateiktas išskaidant jį į dvi dalis (du vokus), be to, apie minėtą reikalavimą – pasiūlymą išskaidyti į dvi dalis (techninis ir komercinis), tiekėjai buvo informuoti papildomai 2021 m. birželio 21 d. pranešimu, jame, be kita ko, nurodant, kad pakeistus pasiūlymus privaloma pateikti dvejuose vokuose, pateikiant skirtingus pasiūlymo priedus. Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4.3 papunktyje numatyta, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu jis neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų.

7. Atsižvelgdamas į tai, kad pati ieškovė pripažino, jog, teikiant pasiūlymą, buvo padaryta klaida, kadangi atitikimo funkciniams reikalavimams ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelės buvo įkeltos ne į „Voką 1“, o į „Voką 2“, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4.3 papunkčio ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčių reikalavimų.

8. Teismas pažymėjo, kad duomenų pateikimas, laikantis Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, yra būtinas, kadangi, atsižvelgiant į pateiktus duomenis, yra vertinami pasiūlymai pagal pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodiką, siekiant įvertinti 4 ir 5 pasiūlymo vertinimo kriterijus. Reikalavimas pateikti pasiūlymus dviejuose vokuose yra svarbus, nes juo siekiama užtikrinti komercinio pasiūlymo kainos konfidencialumą tam, kad kaina neturėtų įtakos techninių pasiūlymų vertinimui.

9. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su „Voko 2“ turiniu, konstatavęs, jog teisės aktai nesuteikė atsakovei teisės atidaryti „Voko 2“ tol, kol nebus įvertinti tiekėjų techniniai pasiūlymai (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymo) 64 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė galėjo matyti visus tiekėjų įkeltų pasiūlymų priedus prie komercinio pasiūlymo skiltyje „Vokas 2“, o aiškinimas, jog atsakovė anksčiau termino galėjo susipažinti su komerciniais pasiūlymais, sudarytų prielaidas pažeisti Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalies bei Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4.3 papunkčio ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčių reikalavimus.

10. Teismas sprendė, kad atsakovei šiuo atveju nebuvo objektyvaus pagrindo prašyti ieškovės paaiškinti pateiktą pasiūlymą ar jį patikslinti, kadangi pasiūlymo tikslinimo institutas negali būti taikomas siekiant iš pirkimo reikalavimus neatitinkančio pasiūlymo padaryti jį pirkimo reikalavimus atitinkančiu.

11. Teismo vertinimu, išvadą byloje teikiančios institucijos pateikta nuomonė dėl galimybės ieškovei pakartotinai pateikti tuos pačius techninius duomenis, pateiktus „Voke 2“, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčijamas atsakovės sprendimas yra neteisėtas. Nustatytų aplinkybių kontekste padarius priešingą išvadą, būtų sudarytos sąlygos pažeisti Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalies nuostatas, Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4.3 ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčių reikalavimus, lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Siekis užtikrinti kuo didesnę tiekėjų konkurenciją neturi paneigti nei teisės aktų, nei Pirkimo sąlygų reikalavimų, nei kitų viešojo pirkimo principų.

12. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą atsakovės sprendimą pripažinti neteisėtu bei spręsti, jog atsakovė nesąžiningai siekė pašalinti ieškovę iš konkurso. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ne todėl, kad atsakovė tariamai pažeidė Pirkimo procedūras, o dėl to, jog pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga teikdama pasiūlymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė Almaviva The Italian Innovation Company S.p.A apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Ieškovės pasiūlymo atmetimas dėl to, kad atsakovė nevertino Lentelių, nes sąmoningai ir tikslingai nusprendė jų neperžiūrėti, nors galėjo tą be jokių kliūčių padaryti, laikytinas išimtinai formalia pasiūlymo atmetimo priežastimi. Teismas nepagrįstai ginčo situaciją vertino taip, lyg pasiūlymai būtų buvę pateikti popieriniuose vokuose. Dokumentus teikiant per CVP IS ir įkėlus juos į virtualų voką, virtualaus voko atidarymo metu, priešingai nei popierinio voko atidarymo atveju, nėra atskleidžiamas visų voke esančių dokumentų turinys. Kiekvienas dokumentas turi būti atverčiamas atskirai, todėl, atsakovei žinant, kad virtualiame „Voke 2“ buvo dokumentai iš „Voko 1“, t. y. Lentelės, kurias galima pagal pavadinimą lengvai atskirti nuo kitų dokumentų, nebuvo jokių objektyvių kliūčių atsiversti tik Lenteles, o ne visus „Voke 2“ esančius dokumentus.

13.2. Ieškovė nesiekė pakeisti pateikto pasiūlymo ar juo labiau pateikti naujos ofertos, nes to objektyviai nereikėjo, kadangi visi pasiūlymo vertinimui reikalingi duomenys buvo pateikti Pirkimo dokumentuose nustatytu terminu, o atsakovei reikėjo tik gauti ieškovės paaiškinimą apie tai, į kurį aplanką per klaidą buvo įkelta dalis dokumentų.

13.3. Atsakovės atliktas pasiūlymo vertinimas neturi jokio ryšio su siekiu užtikrinti viešųjų pirkimų principų taikymą. Pasiūlymų vertinimo tikslas yra įsitikinti, kad tiekėjas gali pasiūlyti perkančiajai organizacijai / perkančiajam subjektui tai, ką jis siekia įsigyti pirkimu, tačiau šiuo atveju pasiūlymas buvo atmestas ne dėl to, jog ieškovė negalėjo pasiūlyti reikalavimus atitinkančio Pirkimo objekto, o todėl, kad atsakovė pasiūlymo apskritai nevertino, „nematydama“ pateiktų dokumentų, nepaisant to, jog visi dokumentai buvo pateikti laiku. Remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, akivaizdu, kad dokumentų pateikimas ne į tą aplanką, nelemia jokių dokumentų turinio trūkumų, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo pripažinti, jog ieškovės pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų.

13.4. Neatitinka bylos medžiagos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė galėjo matyti visus tiekėjų įkeltų pasiūlymų priedus prie komercinio pasiūlymo skiltyje „Vokas 2“. Atsakovės į bylą pateikta ekrano nuotrauka, iliustruojanti kaip atsakovė mato pateiktus dokumentus, patvirtina, kad atsakovės CVP IS paskyroje yra expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad, norint patikrinti „Voko 2“ dokumentus, tiesiog reikia paspausti „Tvarkyti vokus“. Vien tai, kad atsakovė neatidarė „Voko 2“, nereiškia, jog ji negalėjo to padaryti. Atsakovės pozicija, kad ji negalėjo atidaryti „Voko 2“ yra grindžiama Viešųjų pirkimų tarnybos mokymų medžiaga, kuri nėra skirta viešiesiems pirkimams, vykdomiems derybų būdu.

13.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, pripažinus atsakovės sprendimą neteisėtu, būtų sudarytos sąlygos pažeisti Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalies nuostatas bei Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4.3 papunkčio ir Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčių reikalavimus bei lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje joks vokų atidarymas apskritai nereglamentuojamas. Tai, kad komercinis pasiūlymas buvo pateiktas „Voke 2“, nereiškia, jog, atidarius tokį virtualų voką, iškart bus atskleista ieškovės komercinio pasiūlymo dalis. Tam, kad atsakovė galėtų susipažinti su komerciniu pasiūlymu, ji turėtų tikslingai atidaryti konkretų „Voke 2“ esantį dokumentą ir jį perskaityti. Jeigu atsakovė, nesilaikydama susipažinimo su pasiūlymo dokumentais tvarkos, būtų atsivertusi ir komercinį pasiūlymą, tai būtų laikoma tik pačios atsakovės atsakomybe, dėl kurios ieškovei objektyviai negali kilti jokie neigiami padariniai.

13.6. Sistemiškai taikant Pirkimų įstatymo 57 straipsnio 5 dalį ir 64 straipsnio 7 dalį, akivaizdu, kad susipažinimo su pasiūlymais eiliškumo tvarką galima užtikrinti ir vienos procedūros metu, t. y. vokus atplėšti galima ir tą pačią dieną, tačiau perskaityti dokumentus reikia laikantis nustatytos eiliškumo tvarkos. Atidariusi abu Vokus, atsakovė galėjo pirmiausia perskaityti techninę pasiūlymo dalį sudarančius dokumentus, o tik po to – komercinę. Juolab kad visus dokumentus pagal jų pobūdį galima lengvai identifikuoti iš pavadinimo, neperžiūrėjus dokumentų turinio.

13.7. Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje išvadoje sutiko su ieškove, kad atsakovė elgėsi formaliai. Teismas neargumentuotai nurodė, kad pateikta išvada nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl atsakovės sprendimo neteisėtumo. Išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė aiškius argumentus, kad, viešąjį pirkimą vykdant derybų būdu (koks buvo nagrinėjamu atveju), nebūtina susipažinti su techniniu ir komerciniu pasiūlymu atskiruose posėdžiuose, todėl atsakovė neturėjo objektyvių kliūčių atsidaryti ir įvertinti „Voke 2“ esančias Lenteles.

13.8. Pirkimo Bendrųjų sąlygų 12.4.3 papunktyje numatyta, kad pasiūlymas atmetamas, kai pakeistas pasiūlymas, o ne pasiūlymo pateikimo tvarka, neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Reikalavimas pateikti dokumentus „Voke 1“ ar „Voke 2“ nėra reikalavimas pasiūlymui siaurąja prasme, tai yra formalus reikalavimas pasiūlymo pateikimo procesui, kuris pasiūlymo turiniui ir vertinimui neturi jokios įtakos. Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4 papunktyje nurodytame baigtiniame pagrindų, kada pakeistas pasiūlymas gali būti atmetamas, sąraše pakeisto pasiūlymo pateikimo reikalavimų nesilaikymas nenumatytas kaip pagrindas atmesti patikslintą pasiūlymą, todėl teismo išvada, kad atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą pripažinimas neteisėtu prieštarautų Pirkimo sąlygoms, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinkanti Pirkimo sąlygų.

Atsiliepimas

14. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas kilo dėl informacijos (dokumentų), kuri nebuvo įkelta į „Voką 1“, nepateikimo ir byloje nėra jokių duomenų, jog būtų kilęs klausimas dėl ieškovės pateikto pasiūlymo neaiškumo ar patikslinimo būtinybės. Atsakovė neturėjo teisės ir pareigos pasiūlymų vertinimo metu kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti pasiūlymą, todėl ieškovės pateikta teisės normų interpretacija yra nepagrįsta bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

14.2. Pasiūlymų vertinimo metu atidariusi „Voką 1“, atsakovė, vertindama ieškovės techninį pasiūlymą, turėjo jį vertinti pagal tai, kokie dokumentai jai buvo pateikti ir prieinami. Kadangi Lentelės nebuvo pateiktos, atsakovė neturėjo galimybės įvertinti ieškovės techninio pasiūlymo pagal Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikoje nustatytus vertinimo kriterijus ir suteikti atitinkamus balus. Techninių pasiūlymų vertinimo metu perkantieji subjektai nemato ir negali matyti (nei techniškai, nei teisiškai), kokie dokumentai yra pateikti „Voke 2“.

14.3. Ieškovės cituojama teismų praktika patvirtina, kad turinio prieš formą viršenybės principas nėra absoliutus, t. y. jis yra taikomas esant tam tikroms sąlygoms, kai tiekėjų bei perkančiosios organizacijos veiksmai atitinka teisės normų ir viešojo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šiuo atveju turinio prieš formą principas apskritai negali būti taikomas, kadangi tam nėra būtinųjų sąlygų, t. y. ieškovės veiksmai – pasiūlymo priedų pateikimas ne taip, kaip buvo reikalaujama Pirkimo dokumentuose, neatitinka Pirkimų įstatymo ir Pirkimo sąlygų reikalavimų.

14.4. Teismas teisingai nurodė, kad leidimas ieškovei paaiškinti pasiūlymą arba anksčiau nustatyto termino, kai dar nėra baigtas techninis pasiūlymų vertinimas, atidaryti ieškovės komercinio pasiūlymo dalį „Voką 2“, reikštų lygiateisiškumo principo pažeidimą kitų tiekėjų atžvilgiu ir vieno tiekėjo interesų iškėlimą aukščiau viešųjų pirkimų tikslų. Ieškovės pateiktas pasiūlymų vertinimo tikslų ir viešųjų pirkimų principų suvokimas yra nesuderinamas su teisiniu reglamentavimu bei tikrosiomis perkančiojo subjekto pareigomis.

Šalies argumentai

14.5. Ieškovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovė neva pasirinko „nematyti dokumentų“ arba „sąmoningai ir tikslingai nusprendė jų neperžiūrėti“. Teisės aktai nesuteikia atsakovei teisės atidaryti „Voko 2“ tol, kol nebus įvertinti tiekėjų techniniai pasiūlymai, t. y. „Voke 1“ pateikti dokumentai, ir atliktas techninis pasiūlymo vertinimas pagal Metodikoje nustatytus vertinimo kriterijus. Atsakovė neturėjo teisės ir juolab pareigos pažeisti tiekėjų lygiateisiškumo principą ir prašyti ieškovės pateikti esminę trūkstamą informaciją, susijusią su technine pasiūlymo dalimi.

14.6. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė galėjo matyti „Voke 2“ esančius dokumentus. Atsakovės pateikti įrodymai – CVP IS ekrano nuotrauka, patvirtina, kad komerciniai pasiūlymai yra „užrakinti“, o atsakovė įgyja teisę juos „atrakinti“ (atidaryti) tik po to, kai atlieka visų tiekėjų techninių pasiūlymų įvertinimą ir apie tai informuoja visus Pirkimo dalyvius bei praneša jiems apie susipažinimo su komerciniais pasiūlymais datą.

14.7. Pats perkantysis subjektas / perkančioji organizacija kiekvienu atveju sprendžia, kokį modelį – vieno ar dviejų vokų, pasirinkti, vykdant skelbiamas derybas. Pirkimų įstatyme nenumatytas draudimas, vykdant skelbiamas derybas, taikyti dviejų vokų modelį. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės pasirinktas dviejų vokų modelis užtikrina didesnį pirkimo procedūrų skaidrumą bei nešališkumą.

14.8. Vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada nėra teisinio pagrindo, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba neįsigilino į viešai paskelbtus Pirkimo sąlygų reikalavimus, vertinimo kriterijų esmę ir pobūdį, nepagrįstai laikydama juos kiekybiniais, o tai neatitinka Pirkimų įstatymo teisinio reglamentavimo ir pačios Viešųjų pirkimų tarnybos viešai skelbiamos mokymų medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo rašytinio įrodymo

16. Atsakovė su atsiliepimu į skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – Pirkimo bendrąsias sąlygas.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamas rašytinis įrodymas – Bendrosios pirkimo sąlygos, jau yra byloje, jį, vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentracijos principais, atsisakoma priimti.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. Atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Integruotos techninių geležinkelių infrastruktūros viršutinės kelio konstrukcijos, sankasos, iešmų, tiltų ir kitų kelio statinių, kontaktinio tinkle inspektavimo duomenų valdymo ir analizavimo IT sistemos licencijų nuomos, diegimo, palaikymo, mokymų, integracijų įgyvendinimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 535282. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu, todėl tiekėjai iš viso turėjo pateikti po vieną paraišką, pirminį, pakeistą ir galutinį pasiūlymą.

20. Iki 2021 m. gegužės 19 d. 12 val. tiekėjai CVP IS priemonėmis turėjo pateikti pirminius pasiūlymus, pirminių pasiūlymų pateikimas buvo numatytas viename voke. Ieškovė pirminį pasiūlymą pateikė 2021 m. gegužės 19 d. 11 val. 29 min.

21. 2021 m. birželio 10 d. 9 val. įvyko derybos tarp ieškovės ir atsakovės atstovų. Derybų protokole buvo nurodyta, kad tiekėja (ieškovė) bus informuota apie Pirkimo dokumentų pakeitimus ir pakviesta CVP IS priemonėmis pateikti pakeistą pasiūlymą.

22. 2021 m. birželio 21 d. CVP IS priemonėmis atsakovė išsiuntė visiems Pirkimo dalyviams pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kokia tvarka bei kokiu eiliškumu turės būti pateikiami pakeisti pasiūlymai, ir paaiškinta, kokiame voke, kokie konkretūs dokumentai turės būti įkelti, be to, buvo išsiųstos ir pakeistos Pirkimo sąlygos. Vadovaujantis Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 papunkčiu, pakeistas pasiūlymas turėjo būti išskaidytas į dvi dalis (du vokus): „Vokas 1“ (techniniai dokumentai) ir „Vokas 2“ (komerciniai dokumentai). Pakeisti pasiūlymai CVP IS priemonėmis turėjo būti pateikti iki 2021 m. liepos 27 d. 12 val.

23. 2021 m. liepos 26 d. 21 val. 8 min. ieškovė pateikė pakeistą pasiūlymą, tačiau „Voke 1“ nebuvo pateiktos atitikimo funkciniams reikalavimams ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelės.

24. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės pasiūlymą. Pasiūlymo atmetimo priežastis – tiekėjas nepateikė atitikimo funkciniams reikalavimams lentelės ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelės, o be šių dokumentų nėra galimybės įvertinti tiekėjo pasiūlymo atitikties D ir E vertinimo kriterijams.

25. Ieškovė dėl minėto atsakovės sprendimo pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad ji Lenteles, kurias pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 papunktį buvo numatyta pateikti „Voke 1“, pateikė „Voke 2“, tačiau 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovės pretenzija buvo atmesta.

26. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovės pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas, remiantis tuo, kad Lentelės, kurios turėjo būti pateiktos „Voke 1“, buvo pateiktos „Voke 2“.

Dėl sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą teisėtumo ir pagrįstumo

27. Ginčo Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčiuose nustatyta, kad, pakvietus pateikti pakeistą pasiūlymą, jis turi būti pateiktas išskaidytas į dvi dalis (du vokus): CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 1” dalyje turi būti pateikti techniniai pasiūlymo duomenys pagal Specialiųjų sąlygų 7.3.1 papunkčio reikalavimus (šioje dalyje draudžiama teikti dokumentus ar duomenis, susijusius su pasiūlymo kaina); CVP IS pasiūlymo lango „Vokas 2” dalyje turi būti pateikti dokumentai, susiję su pasiūlymo kaina pagal Specialiųjų sąlygų 7.3.2 papunktyje nurodytus reikalavimus.

28. Reikalavimas pasiūlymus pateikti dviejuose vokuose yra skirtas tam, kad, vertinant tiekėjų techninius pasiūlymus, būtų užtikrintas komercinio pasiūlymo kainos konfidencialumas, ir kad kaina negalėtų turėti įtakos techninių pasiūlymų vertinimui.

29. Ieškovė neneigia tos aplinkybės, kad ji du techninę pasiūlymo dalį sudarančius dokumentus (atitikimo funkciniams reikalavimams lentelę ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelę) įkėlė į „Voką 2“, nors jie pagal Pirkimo dokumentuose numatytus reikalavimus turėjo būti įkelti į „Voką 1“, tačiau tvirtina, jog atsakovė, minėtų dokumentų neradusi „Voke 1“, turėjo sudaryti galimybę jai paaiškinti pasiūlymą. Ieškovės teigimu, jai pateikus pasiūlymo paaiškinimą, į kurį virtualų voką buvo įkeltos Lentelės, naujas pasiūlymas nebūtų pateiktas, o tokio paaiškinimo būtų pakakę pripažinti jos pasiūlymą tinkamu.

30. Pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie savo atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ar šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas privalo nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jo nustatytą protingą terminą. Taigi perkančiojo subjekto pareiga prašyti patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymo duomenis yra siejama su pateiktų duomenų netikslumu ir neišsamumu, o ne su sudarymu galimybės pateikti naujus dokumentus, kurie nebuvo pateikti su pasiūlymu.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės pasiūlymo vertinimo metu atsakovei nekilo jokių klausimų dėl dokumentų neaiškumo, kadangi atitikimo funkciniams reikalavimams ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelės „Voke 1“ apskritai nebuvo pateiktos, todėl atsakovė neturėjo pareigos pasiūlymų vertinimo metu kreiptis į ieškovę, prašydama paaiškinti pasiūlymą.

32. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju ieškovės „Voke 1“ nepateikti duomenys – atitikimo funkciniams reikalavimams ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelės, yra esminė pasiūlymo dalis, tiesiogiai susijusi su Pirkimo objektu ir jo charakteristikomis, kuri yra ir vertinimo kriterijaus informacija, todėl ji traktuotina kaip pasiūlymo siaurąja prasme dalis.

33. Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą), perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Minėtų kasacinio teismo išaiškinimų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, priešingai nei teigia ieškovė, pasiūlymo paaiškinimo institutas negalėjo būti taikomas, kadangi, ieškovei pateikus į „Voką 1“ Lenteles, jos pasiūlymas iš neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimų taptų juos atitinkančiu.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo ir apeliacinio skundo argumentas, kad Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalis, kuria, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi pirmosios instancijos teismas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

36. Iš Pirkimo dokumentų visumos matyti, kad pasiūlymai ginčo Pirkime turėjo būti vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo dokumentų priede Nr. 9 pateikiami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, lyginamieji svoriai ir formulės, pagal kurias skaičiuojamas pasiūlymų ekonominis naudingumas, ekspertinio vertinimo metodikos aprašymas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7). Šios metodikos 1 lentelės 4–5 eilutėse yra nurodyti kokybiniai vertinimo kriterijai: D – atitiktis funkciniams reikalavimams; E – atitiktis nefunkciniams reikalavimams. Minėtos lentelės paskutiniame stulpelyje yra aiškiai nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti tiekėjai tam, kad perkantysis subjektas galėtų įvertinti tiekėjo pasiūlymą pagal šiuos du kokybinius vertinimo kriterijus. Tie dokumentai yra atitikimo funkciniams reikalavimams lentelė ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelė.

37. Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu perkantysis subjektas pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos, jis privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešęs apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdamas į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo vertinimą.

38. Pirkimų įstatymo 73 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, vertinant pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos, taip pat galutiniai duomenys, kurie vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, gali būti netaikomi šio įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai.

39. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad perkantysis subjektas kiekvienu atveju sprendžia, ar, vykdant viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu, kai pasiūlymai vertinami pagal kainos ir kokybės santykį, pasiūlymus prašyti pateikti viename ar dviejuose vokuose, tačiau tuo atveju, jeigu pasiūlymai turi būti pateikti dviejuose vokuose, neįvertinęs visų tiekėjų pirmųjų pasiūlymo dalių („Voko 1“, kuriame pateikiami techniniai dokumentai), perkantysis subjektas negali susipažinti su antrosiomis pasiūlymų dalimis („Voku 2“, kuriame pateikiami komerciniai dokumentai).

40. Tai, kad su pasiūlymais turi būti susipažįstama dviejuose posėdžiuose, kai pasiūlymus nuspręsta vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, be kita ko, patvirtina ir Pirkimų įstatymo 57 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta: „Jeigu perkantysis subjektas pasiūlymus vertina pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir jo pasirinktos vertinti techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos ar sąnaudos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkantysis subjektas patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkantysis subjektas privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, pranešime kartu nurodomas antrojo posėdžio laikas ir vieta. Jeigu perkantysis subjektas, patikrinęs ir įvertinęs pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 103 straipsnyje nustatyta tvarka.“.

41. Nors tiek Pirkimų įstatymo 57 straipsnio 5 dalis, tiek Pirkimų įstatymo 73 straipsnio 5 dalis suteikia teisę perkančiajam subjektui derybų metu netaikyti Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalies reikalavimų, tačiau perkantysis subjektas tiekėjų pasiūlymus privalo vertinti tik pagal savo paties paskelbtas pirkimo sąlygas, kurių privalu griežtai laikytis.

42. Kaip matyti iš ginčo Pirkimo dokumentų, nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko būtent dviejų vokų modelį. Toks atsakovės pasirinkimas aiškiai buvo įtvirtintas Pirkimo dokumentuose, kuriuose įtvirtintų reikalavimų privaloma laikytis tiek patiems perkantiesiems subjektams / perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Be to, apie tai, kad pakeisti pasiūlymai privalo būti pateikti dviejuose vokuose, kuriuose turi būti pateikti atitinkami pasiūlymo priedai, papildomai visi tiekėjai, įskaitant ir ieškovę, buvo informuoti 2021 m. birželio 21 d. pranešimu (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3).

43. Kaip minėta, pagal Pirkimų įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, kai pasiūlymai turi būti pateikti dviejuose vokuose, neįvertinusi visų tiekėjų pirmųjų pasiūlymo dalių („Voko 1“, kuriame pateikti techniniai dokumentai), atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su antrosiomis pasiūlymų dalimis („Voku 2“, kuriame turėjo būti pateikti komerciniai dokumentai), todėl spręstina, kad šiuo atveju, atmesdama ieškovės pasiūlymą, atsakovė laikėsi tiek Pirkimų įstatymo, tiek ir savo pačios Pirkimo dokumentuose įtvirtintų reikalavimų.

44. Kaip nepagrįsta vertintina ir ieškovės pozicija, kad atsakovė iškart, t. y. neatlikusi tiekėjų techninės pasiūlymo dalies vertinimo, turėjo galimybę matyti „Voke 2“ pateiktus dokumentus, tačiau sąmoningai nusprendė jų neperžiūrėti.

45. Iš į bylą pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad tiekėjai ir perkantieji subjektai / perkančiosios organizacijos skirtingai CPV IS mato tiekėjų įkeltus dokumentus. Tiekėjai savo CVP IS paskyroje be jokių apribojimų mato visus savo įkeltus pasiūlymo priedus (dokumentus), nepriklausomai nuo to, ar jie įkelti į „Voką 1“, ar į „Voką 2“. Tuo tarpu perkantieji subjektai / perkančiosios organizacijos, kol neatliktas pasiūlymų techninės dalies vertinimas, negali matyti teikėjo įkeltų dokumentų (pasiūlymo priedų), esančių „Voke 2“, kadangi jie yra „užrakinti“ iki tol, kol neįvyks komercinių pasiūlymų vokų atplėšimo procedūra. Tai patvirtina atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktos nuotraukos (atsiliepimo 21 punktas), o ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis to nepaneigė.

46. Tai, kad perkantysis subjektas kartu su techniniais pasiūlymais negali susipažinti su tiekėjų komerciniais pasiūlymais bei kartu su jais pateiktais dokumentais, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos vieša mokomoji medžiaga https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360016434579-Vok%C5%B3-atpl%C4%97%C5%A1imo-proced%C5%ABra-Kainos-ir-kokyb%C4%97s-santykis-. Atsakovės argumentas, kad ši Viešųjų pirkimų tarnybos medžiaga nėra skirta viešiesiems pirkimams, vykdomiems derybų būdu, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi minėta bendro pobūdžio medžiaga, nepriklausomai nuo to, koks pirkimo būdas pasirinktas, yra skirta paaiškinti, kaip vyksta susipažinimas su tiekėjų pasiūlymais, kai jie privalo būti pateikiami dviejuose vokuose.

47. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015), o tai suponuoja išvadą, jog ne tik perkančiosios organizacijos / perkantieji subjektai, bet ir tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turi elgtis atsakingai ir rūpestingai, o jeigu šių reikalavimų nesilaiko, turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

48. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju dokumentus atsakovei pateikė nesilaikydama Pirkimo dokumentuose (Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčiai) numatytos tvarkos (to iš esmės neneigia ir pati ieškovė). Pirkimo bendrųjų sąlygų 12.4.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjo pirminis / pakeistas pasiūlymas atmetamas, jeigu jis neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo atsakovės 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo ieškovės pasiūlymas atmestas, pripažinti neteisėtu.

49. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, tiekėjų lygiateisiškumo bei skaidrumo principus ir į perkančiojo subjekto pareigą griežtai laikytis savo paties paskelbtų pirkimo sąlygų, situacijos teisinio vertinimo, teisėjų kolegijos nuomone, nekeičia ir Viešųjų pirkimų tarnybos į bylą pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad, nors ieškovė pasiūlymą pateikė ne pagal Pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau šiuo atveju jai turėjo būti suteikta galimybė pakartotinai pateikti techninius dokumentus, pateiktus „Voke 2“, jog perkantysis subjektas galėtų įvertinti pateikto pasiūlymo atitiktį D ir E ekonominio naudingumo vertinimo kriterijams. Pažymėtina, kad ūkio subjektų veiklos kontrolės institucijos raštu pateikta pozicija (nuomonė) dėl teisinio reguliavimo aiškinimo ar taikymo atitinkamoms ginčo aplinkybėms teismų praktikoje nelaikytina prima facie (didesnės įrodomosios galios) įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ji, kaip ir bet kuris kitas įrodymas, vertinama visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

Dėl turinio prieš formą viršenybės principo taikymo nagrinėjamu atveju

50. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šiuo atveju atsakovė, atmesdama jos pasiūlymą formaliais pagrindais, nukrypo nuo turinio prieš formą viršenybės principo.

51. VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimus), o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, išplaukiančio iš viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018 68 ir 70 punktai bei juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų (turiningasis) vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turinčius viršenybę prieš formalumus, turi ribas. Pavyzdžiui, teismai, nustatę tiekėjo pasiūlymo trūkumus, negali konstatuoti pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms, jei kitos aplinkybės neleidžia nustatyti tikrojo jų turinio, kurį būtų galima įvertinti pagal VPĮ (Pirkimų įstatymo) normas ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tiekėjo pasiūlymo nustatyto trūkumo turiningasis vertinimas iš esmės reiškia ne tiekėjo įveltos klaidos ignoravimą, o pasiūlymo turinio atitikties (kai tai tiekėjo yra pagrįsta) iškeltiems reikalavimams nustatymą, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymas neatitinka atitinkamų formos kriterijų (pavyzdžiui, reikalaujama informacija nurodyta, tačiau ne toje pasiūlymo dalyje, kaip buvo nustatyta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-381/2021 32 punktas).

54. Tiekėjų pasiūlymai yra vertinami pagal juose pateiktus duomenis. Kaip konstatuota pirmiau, ieškovė nagrinėjamu atveju dokumentus perkančiajam subjektui pateikė nesilaikydama Pirkimo dokumentuose (Pirkimo specialiųjų sąlygų 7.3 ir 8.2.2 papunkčiai) numatytos tvarkos – „Voke 1“ nepateikė atitikimo funkciniams reikalavimams lentelės ir atitikimo nefunkciniams reikalavimams lentelės. Šios Lentelės buvo pateiktos „Voke 2”, kuris, atsakovei pasirinkus prašyti tiekėjų pasiūlymus pateikti dviejuose vokuose, galėjo būti atidarytas tik atlikus pasiūlymo techninės dalies, kuri buvo pateikta „Voke 1“, vertinimą.

55. Esant nurodytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliante, tvirtinančia, kad, atmesdama jos pasiūlymą, atsakovė elgėsi itin formaliai. Pagrindas daryti priešingą išvadą būtų tik tuo atveju, jei atsakovė, nepažeisdama Pirkimo sąlygų ir Pirkimo įstatymo 64 straipsnio 7 dalies nuostatų, būtų turėjusi galimybę iškart susipažinti su visais ieškovės pateiktais dokumentais, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo įkelti į „Voką 1“, ar į „Voką 2“. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, pasiūlymų vertinimo metu atidariusi „Voką 1“, atsakovė ieškovės pasiūlymo techninę dalį turėjo vertinti pagal tai, kokie dokumentai jai buvo pateikti šiame Voke. Kadangi Lentelės „Voke 1“ nebuvo pateiktos, atsakovė neturėjo galimybės įvertinti ieškovės techninio pasiūlymo pagal Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodikoje nustatytus vertinimo kriterijus ir suteikti atitinkamus balus, todėl šiuo konkrečiu atveju sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą negali būti vertinamas kaip formalus.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

58. Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasRomualda JanovičienėAgnė Tikniūtė