Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių savivaldybėje atstovei Aistei Ambrazaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui P. G., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas P. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta, šaukimą įteikiant viešo paskelbimo būdu.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvadoje neprieštaravo ieškovės ieškinio tenkinimui.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių savivaldybėje atstovė Aistė Ambrazaitienė palaikė ieškovės G. V. išvadoje nurodytas aplinkybes ir sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko L. V. poreikius, teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo

Teismas vadovaujasi ieškovės atstovės paaiškinimu, VTAS išvada, kad nepilnametis vaikas L. V. gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir vystytis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas, žinodamas apie tai, kad vaikas gyvena su ieškove, nepateikė byloje atsiliepimo bei nepareiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų, teismas sprendžia, jog nepilnamečio vaiko L. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove G. V. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnametei dukrai L. V. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, gauna išmoką už vaiką. „Sodros“ duomenimis atsakovas nedirba, ieškovė šiuo metu taip pat nedirba.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Atsakovas bylos duomenimis gyvena užsienio valstybėje, šalys nepateikė duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, todėl teismas neturi daugiau duomenų, reikalingų spręsti apie atsakovo realias pajamas ir turtinę padėtį, tačiau tai negali būti kliūtimi išspręsti išlaikymo priteisimo vaikams klausimą.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą, poreikius, esamą ieškovės turtinę padėtį, į jos sveikatos būklę, amžių, gaunamas pajamas, vertintina, kad kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo suma yra 620 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja ieškovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui – po 250 Eur, taip pat į tai, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku nuolat atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų skirti jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, gydymui, ir vaiko tėvas, turintis teikti išlaikymą, prie tų išlaidų iš esmės neprisideda, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymą po 250 Eur, nelaikytinas pernelyg didele finansine našta atsakovui, net ir nesant objektyvių duomenų apie jo faktinę turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe ir didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas išlaikymas L. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. kovo 17 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė G. V..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimą tenka atsakovui. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 (trejus) metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnametės dukros L. V. nevykdė nuo pat jos gimimo. Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 250 Eur kas mėnesį. Tokia suma laikytina pagrįsta, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas už 17 mėnesių sudaro 4 500 Eur (17 mėn. x 250 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Šeimos bylose aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti skyrium nuo nepilnamečio vaiko gyvenančio tėvo P. G. tokią bendravimo tvarką su vaiku: P. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra L. V., dalyvauti jos auklėjime, ugdyme, sveiktos priežiūroje; P. G. turi teisę gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku; P. G. su nepilnamete dukra gali netrukdomai bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo ir poilsio režimui, jų saugumui; P. G. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra tiesiogiai jos gyvenamojoje vietoje, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo ir poilsio režimui, vaiko saugumui, apie tiesioginio bendravimo su vaiku datą ne vėliau kaip prieš dvi paras tiesiogiai ar nuotolinėmis ryšio priemonėmis susiderinęs su vaiko motina G. V.

Teismas vertina, kad šis ieškovės reikalavimas pagrįstas, atitinka šalių ir jų nepilnametės dukros interesus, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 272,50 Eur žyminio mokesčio (109 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 67,50 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (250 Eur x 12 mėn. = 3 000 Eur – 3 proc. x 75 proc., 96 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

Byloje yra pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 17 d. Sprendimas Nr. (8.2Mr)ATS-C-22-05405 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovei G. V. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. V. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 265 Eur suma. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios mažiau nei 5,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387- 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394-399 straipsniais, CK 3.146-3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove – vaiko motina G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2023 m. kovo 17 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į G. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke, iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos.

Ieškovę G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti dukrai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 250 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokią tvarką:

1. P. G. turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra L. V., dalyvauti jos auklėjime, ugdyme, sveiktos priežiūroje;

2. P. G. turi teisę gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su vaiku;

3. P. G. su nepilnamete dukra gali netrukdomai bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo ir poilsio režimui, jų saugumui;

4. P. G. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra tiesiogiai jos gyvenamojoje vietoje, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo ir poilsio režimui, vaiko saugumui, apie tiesioginio bendravimo su vaiku datą ne vėliau kaip prieš dvi paras tiesiogiai ar nuotolinėmis ryšio priemonėmis susiderinęs su vaiko motina G. V.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.