Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-04-10 · Civilinė byla Nr. e2VP-695-925/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
e2VP-695-925/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04715-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Skolininkas
G. D., R. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-695-925/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04715-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 10 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „SB lizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė G. D., R. D., antstolis Marius Lekečinskas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB „SB lizingas“ kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkei G. D. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. D. priklauso ½ dalis R. D. pajamų, gaunamų iš darbo santykių.

Pareiškime nurodyta, kad antstolis Marius Lekečinskas vykdo skolos išieškojimą iš G. D. UAB „SB lizingas“ naudai pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2455 vykdomojoje byloje Nr. 0022/11/18907. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, patikrino skolos išieškojimo galimybes ir nustatė, kad galimybių išieškoti skolą iš skolininkės G. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra. Skolininkė G. D. yra sudariusi santuoką su R. D., kuris gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų apie galiojančias vedybų ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skolos išieškojimas iš skolininkės G. D. asmeninio turto yra neįmanomas, o skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausančio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta ir tai trukdo antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į skolininkės dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys G. D. ir R. D. pateikė bendrą atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo išieškotojo UAB „SB lizingas“ prašymą dėl skolininkės turto dalies nustatymo atmesti dėl šių pagrindinių priežasčių: pirma, nuo 2016-05-02 skolininkė G. D. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, šiuo laikotarpiu gavo VSDFV išmokas, nuo 2017-07-13 skolininkė G. D. grįžta dirbti ir toliau pati tęs skolos mokėjimą darant išskaitas iš jai priklausančio darbo užmokesčio; antra, suinteresuoto asmens R. D. gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei skolininkės G. D. darbo užmokestis, buvęs iki vaiko priežiūros atostogų, o suinteresuoto asmens R. D. bendra skolų suma yra tokia pat didelė, todėl net ir nustačius ½ turto dalį jo darbo užmokestyje, išieškotojui tektų mažiau nei 3 Eur per mėnesį; trečia, teismui priėmus sprendimą atmesti išieškotojo prašymą, skolininkė, norėdama parodyti, kad niekada nevengė mokėti savo įsiskolinimo, įsipareigoja gera valia sumokėti 107,80 Eur į antstolio M. Lekečinsko sąskaitą išieškotojo UAB „SB lizingas“ naudai. Suinteresuoti asmenys atsiliepime pažymėjo, kad tiek skolininkė G. D., tiek jos sutuoktinis, be skolos UAB „SB lizingas“, turi ir kitų skolų, kurių išieškojimai buvo (yra) vykdomi atskaitant iš suinteresuotų asmenų gaunamų darbo užmokesčių. Išieškotojo UAB „SB lizingas“ skola bendroje kiekvieno iš sutuoktinių skolų bendroje sumoje sudaro itin mažą procentinę dalį. Skolininkė G. D. niekada nevengė mokėti savo skolų, buvo rūpestinga, atidi ir sąžininga išieškotojo atžvilgiu – nuo 2011 metų buvo atlikti 60 mokėjimo pavedimų į antstolio M. Lekečinsko sąskaitą, 2016-04-30 buvo padengta apie 45 proc. pradinės skolos. 2016-06-17 skolininkė G. D. informavo antstolį dėl jai suteiktų nėštumo ir gimdymo atostogų, jokio siūlymo/ patarimo iš antstolio šiuo laikotarpiu dengti skolą skolininkei nebuvo pateikta, todėl skolininkė G. D. pastaruosius metus nedengė skolos ne todėl, kad vengė, o todėl, kad nežinojo, kad tai galima ir/ar būtina daryti.

Į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys neatvyko, pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0022/11/18907 medžiagos matyti, kad antstolis Marius Lekečinskas vykdo 2326,14 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininkės G. D. pagal Kauno 6-ojo notarų biuro notaro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2455 išieškotojo UAB „SB lizingas“ naudai. Skolininkė G. D. 2005-08-20 yra sudariusi santuoką su R. D., kuris dirba (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodyta G. D. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės G. D. prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdantis antstolis nustatė, jog galimybių išieškoti skolą iš skolininkės G. D. asmeninio turto nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio R. D. nuosavybė, dalies nustatymo.

Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 2005-08-20. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį. Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2017-02-01 priėmė patvarkymą dėl skolininkės G. D. sutuoktinio R. D. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalies, viršijančios minimalią mėnesinę algą, be ne daugiau kaip 2250 Eur, arešto, pervedant areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė G. D. šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna išmokas iš VSDFV biudžeto, tačiau į jas nėra nukreiptas išieškojimas.

Pareiškėjas prašo teismo nustatyti skolininkės G. D. turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio R. D. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys G. D. ir R. D., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Suinteresuoti asmenys į bylą tokių įrodymų nepateikė.

Išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų G. D. ir R. D. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendro turto.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės dalį taip, kad skolininkei tektų 1/2 dalis R. D. pajamų, gaunamų iš darbo santykių. Nors suinteresuoti asmenys prašo teismo išieškotojo prašymo netenkinti, tačiau suinteresuotų asmenų atsiliepime į pareiškimą nurodyti nesutikimo su pareiškimu motyvai, nustačius, kad šiuo laikotarpiu nėra galimybės vykdyti skolos išieškojimo iš skolininkės, kuri nedirba, nepaneigia išieškotojo teisės reikalauti nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėtina, kad tokio išieškotojo pareikšto reikalavimo patenkinimas neužkerta kelio skolininkei, pasikeitus aplinkybėms (grįžus į darbą), tęsti skolos grąžinimą iš asmeninių pajamų, skolos grąžinimo klausimu bendradarbiaujant su antstoliu ir išieškotoju.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkei G. D. priklauso 1/2 jos sutuoktinio R. D. pajamų, gaunamų iš jo darbinės veiklos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškimą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš jo darbinės veiklos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė