Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su pareiškėjo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimu, spręsdamas šio pareiškimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 1982 m. Varėnos rajono LDT komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. N. buvo leista įsisūnyti G. S..

1970 m. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti pakeitimai, G. S. tėvų įrašytas V. N., o motina – J. N..

G. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti pareiškimą

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444-445 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S. yra G. S. tėvas, o pagrindu nurodydamas Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p. ( dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo). Prašymas akivaizdžiai skiriasi nuo nurodomo pagrindo.

Pagal pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus G. S. buvo įvaikintas. Įvaikinimo akto įrašas padarytas, t.y. įvaikinimas registruotas.

Juridiniam įvaikinimui būdinga dviejų juridinių faktų sudėtis – valdžios organo sprendimas dėl įvaikinimo ir įvaikinimo įregistravimas civilinės būklės aktų knygose.

Įvaikinimo metu Lietuvoje galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas ( 1969 m.), šio kodekso 204 str. numatė, kad įvaikinimą registruoja rajono, miesto vykdomųjų komiteto sprendimu įvaikinti (109 str.).

Teismui pripažinus įvaikinimą negaliojančiu ( SŠK 126, 131, 132 str.), įsiteisėjus jo sprendimui, atstatomos visos vaiko teisės ir pareigos jo tėvų atžvilgiu.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką Civilinės būklės aktų įrašų registravimo, atkūrimo, keitimo, papildymo, ištaisymo ir anuliavimo tvarką reglamentuoja LR Civilinis kodeksas ir LR teisingumo ministro 2008-07-02 įsakymu Nr.1R-294 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Pagal CK 3.227 straipsnį įvaikinimu yra panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę. Galiojantys įstatymai nenustato įvaikinimo panaikinimo pagrindų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-167/2001), kad reikalavimas panaikinti civilinės būklės akto įrašą, t.y. paneigti tuo įrašu nustatyto fakto juridinę reikšmę, gali būti tenkinamas tik šaliai įrodžius, jog civilinės būklės aktų registravimo knygos įrašas negalėjo sukelti įregistruoto civilinės būklės akto teisinių pasekmių. Pagal CPK 514 straipsnio 3 dalį pareiškime dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, pakeitimo reikalaujama nurodyti, koks pagrindas yra civilinės būklės aktą anuliuoti ar pakeisti, taip pat turi būti pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai.

Kadangi pareiškėjo prašomas faktas nesukels teisinių pasekmių CPK 444 str. 1 d. prasme (teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga), todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas civilinio proceso kodekso tvarka.

Todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl įvaikinimo pripažinimo negaliojančiu. Užvedus pagal tokį pareiškimą bylą ji nutraukiama CPK 293 str. 1 d. 1 p pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 87 str. 1 d. 3 p., 137 str. 2 d. 1 p., teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Grąžinti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-09-16 kasos pajamų orderiu Nr.112471, sumokėtą trisdešimt vieno euro (31 EUR) žyminį mokestį, įmokėtą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, kai pareiškimas nepriimtas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.