- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-8218-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07006-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovui advokatui Ž. K., transporto priemonės savininkei J. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2015 m. rugsėjo 10 d. apie 7.30 val. Kaune, Zanavykų g. – P. Kalpoko g. vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio užvažiavo ant šaligatvio su žalia veja, po to vėl įvažiavęs į kelią atsitrenkė į priešinga kryptimi tiesiai važiavusį automobilį. Nesustojęs ir nepranešęs apie įvykį policijai su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 9, 14, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
M. B. savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad rugsėjo 9 dieną kartu su draugu Justinu važinėjo jo automobiliu ir jame pamiršo savo daiktus. Todėl rytojaus dieną, t.y. rugsėjo 10 d. draugas J. G. jam padavė automobilio užvedimo raktelius, kad galėtų pasiimti daiktus. Tačiau vėl pamiršęs sąsiuvinį ir kūno kultūros aprangą, sugrįžo prie automobilio ir sumanė pasivažinėti. Buvo apie 7.30 val.-8.00 val. Padaręs avariją, nusileido nuo kalno, automobilį paliko prie garažų ir pėsčiomis parėjo namo. Tačiau vėliau nuvažiavo pas draugą ir papasakojo apie įvykusį eismo įvykį. Jam 18 metų, mokosi gimnazijoje, savarankiškų pajamų neturi, prašo skirti švelnesnę nuobaudą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas paaiškino, kad ginčo dėl inkriminuotų kaltinimų nėra. Esminis klausimas yra bausmės dydis ir jos apimtis. ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija - transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 96 str., kuris numato, kad daiktas, kuris buvo įrankis pažeidimo ir kuris priklausė nuosavybės teise arba buvo perduotas teisėtam valdymui, turi būti konfiskuotas. Išnagrinėjus bylą nustatytos visos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina jog ši transporto priemonė, kuri buvo naudojama M. B., jo teisėtame valdyme nebuvo. Akivaizdu, jog J. B. perdavė teisėtai savo automobilį J. G., t.y. perdavė jam transporto priemonę, raktelius, techninį pasą. J. G. teisėtai naudojosi transporto priemone. Dėl tos aplinkybės, kad ne J. G. padarė eismo įvykį, o M. B., tai ir reikia aiškintis kokiu būdu tai buvo perduota ir ar tas perdavimas ir naudojimasis transporto priemone M. B. buvo teisėtas. Kaip paaiškino pats B. ir tą patvirtino G., jog ši transporto priemonė nebuvo perduota jam valdyti. Buvo perduoti tik rakteliai tam, kad jis pasiimtų savo daiktus, buvusius transporto priemonės bagažinėje. Nei techninės apžiūros talonas, nei techninis pasas jam nebuvo perduotas. J. G., nurodydamas, jog jis žinojo, kad M. B. neturi teisės vairuoti automobilio ir jis neketino sudaryti galimybę jam naudotis automobiliu, o tik perdavė raktelius, kad pasiimtų savo daiktus. Todėl automobilį M. B. valdė neteisėtai. LVAT praktikoje yra pažymėjęs, jog transporto priemonės konfiskavimas netaikomas, jei savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybėje esančios transporto priemonės panaudojimą. Šiuo atveju nei J. B., kuriai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, nei teisėtas valdytojas J. G., tokios galimybės teisėtai valdyti transporto priemonę nebuvo suteikęs. Todėl šiuo atveju transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, kadangi ji nebuvo teisėtame valdyme, jos nebuvo patikėjęs nei savininkas, nei teisėtas valdytojas. ATPK 130 str. 1 d. numato griežtą bausmę, bauda sudaro nuo 1158 eur iki 1448 eur. Tai yra didelė bauda. Aplinkybės, kurios yra nustatytos byloje, patvirtina, kad jų visumą galima būtų vertinti kaip tą išskirtinę aplinkybę, kad teismas galėtų taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Pats M. B. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veikų, iš dalies žalą atlygino, kitą žalos dalį atlyginti ėmėsi priemonių. Neatlyginta ji tik dėl to, kad ERGO draudimas nėra paskaičiavęs visos žalos. Po padaryto pažeidimo jis pats atvyko į Kelių policijos valdybą ir informavo, pateikė paaiškinimus, prisipažino tai padaręs. Sunkių pasekmių nekilo dėl jo veiksmų. Jis yra jauno amžiaus, mokosi 12 klasėje. Ši aplinkybių visuma galėtų būti vertinama kaip ta sąlyga, kuri leistų teismui taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir skirti M. B. mažesnę nei įstatymas numato bausmę nekonfiskuojant transporto priemonės.
Transporto priemonės savininkė J. B. paaiškino, kad 2015-09-04 automobilį paskolino J. G., jam perdavė ir užvedimo raktelius. Kokiu būdu automobilis atsidūrė pas M. B., pasakyti negali.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad M. B. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Liudytoja I. K. parodė, kad tą rytą su drauge važiavo Kalpoko gatve, greitis buvo nedidelis. Kitas automobilis iš Zanavykų gatvės išsuko į Kalpoko gatvę ir atsitrenkė į jos automobilį. Ji sustojo, išlipo, tačiau kito automobilio vairuotojas nuvažiavo. Jos automobiliui apgadintos durelės. Koks žalos dydis nežino, nes automobilis servise.
Liudytojas J. G. parodė, kad M. B. pažįsta, yra draugai. Dieną prieš įvykį jį paėmė iš mokyklos, kartu leido laiką, o vakare parvežė namo. Ryte jis atvažiavo, padavė jam užvedimo raktelius, kad pasiimtų paliktus savo daiktus. Po keletą valandų atėjo M. B. ir pasakė, kad padarė avariją. Jam neleido vairuoti, automobilis priklauso tėčio draugei J. B.. Jam automobilis buvo paskolintas 1-2 savaitėms. Jam buvo žinoma, kad M. B. neturi teisės vairuoti.
M. B. kaltę padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodo byloje esanti medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys, kuriame nurodytos esminės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), I. K. paaiškinimas (b. l. 7), M. B. paaiškinimas (b. l. 8), J. B. paaiškinimas (b. l. 9), J. G. paaiškinimas (b. l. 10), automobilių fotonuotraukos (b. l. 11), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 16), pranešimo informacija (b. l. 18).
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad M. B., neturėdamas teisės vairuoti padarė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., be to, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, todėl yra baustinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės –nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, taikant pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-23-2012, 2AT-36-2014, 2AT-60/2014, 2AT-13-2015). Transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonės savininkė perdavė automobilį ne pačiam pažeidėjui M. B., bet J. G.. Ši faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad automobilio savininkė nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2012, 2AT-21-2012, 2AT-31-2013), todėl alternatyvi nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas- netaikytinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ straipsnį ir paskirti mažesnę nuobaudą.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog M. B. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą M. B., atsižvelgia į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas sutinka, kad M. B. yra jauno amžiaus, mokosi gimnazijoje, gali neturėti savarankiškų pajamų, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, asmuo pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Teismas vertina ir tai, kad M. B., būdamas jauno amžiaus, yra jau ne vieną kartą baustas administracine tvarka (b.l.19-22), vėl padarė administracinį teisės pažeidimą, kurio metu žymiai apgadintos transporto priemonės. Tai neigiamai asmenį charakterizuojamos aplinkybės ir leidžia daryti išvadą, kad M. B. elgiasi neatsakingai , išvadų nepadaro. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis M. B. atžvilgiu netaikytinas.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30², 286, 287 str. teismas
nutaria:
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam skirti:
- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti administracinę nuobaudą – 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą;
- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirti nuobaudą, sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.