- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- ATP-555-332/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02589-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimo, kuriuo J. R. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ 7 d. 20 litų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinė nuobauda J. R. paskirta 20 (dvidešimties) litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nubaustas už tai, kad 2013-08-25, 2.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo V. R. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas vidutinis (2.09 promilių) girtumo laipsnis, ir nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemones.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-09 nutarimą pakeisti, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. ir J. R. už Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatytą pažeidimą paskirtą nuobaudą sušvelninti, paliekant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, tačiau netaikyti transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, paskiriant ir atitinkamą nuobaudą. Kitą nutarties dalį prašo nepakeisti.
Skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą skirti nuobaudą administracinėje byloje neatsižvelgė į tai, kad J. R. vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę ir dėl jo padaryto teisės pažeidimo bus nubaustas ne tik pats pažeidėjas, bet ir suinteresuotas asmuo – automobilio savininkė V. R. ir visa šeima.
Teigia, kad ji, automobilio savininkė V. R., ir jos vyras V. R. automobilį sūnui skolino žinodami, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra grąžinta, ir tik tam, jog jis galėtų nuvykti asmeniniais reikalais, susijusiais su jo sveikata. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini), jis turėjo automobilį grąžinti, kadangi jos šeimoje automobilis yra vienintelis ir reikalingas jų šeimai nuolat naudoti.
Nurodo, kad teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog jos tėvai yra gimę 1931 ir 1934 metais, turi rimtų sveikatos sutrikimų, juos dažnai tenka vežti konsultuoti ir gydyti iš N. A. į (duomenys neskelbtini). Be to, jos vyro V. R. tėvui, gimusiam 1930 m., atlikta prostatos operacija, buvo insultas, todėl sunkiai vaikšto ir turi būti nuolat konsultuojamas ir gydomas Šiauliuose, o gyvena N. A.. Teigia, kad visos garbingo amžiaus tėvų kelionės yra būtent jos vardu registruotu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį Šiaulių apylinkės teismas nusprendė konfiskuoti už J. R. padarytą administracinį teisės pažeidimą.
V. R. skunde teigia, kad jos vyras V. R. dirba (duomenys neskelbtini) meistru vairuotoju. Jo darbas susijęs su nuolatiniu išvykimu iš gyvenamosios vietos ir jam taip pat reikalingas šeimai priklausantis automobilis. Nurodo, jog konfiskavus automobilį, kils grėsmė, kad V. R. neteks darbo, o kartu ir pragyventi reikalingų pajamų. Taip pat nurodo, kad šeimos pajamos nedidelės, todėl jie neįstengs įsigyti naujo automobilio.
Teigia, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nurodyta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, tačiau šiuo atveju, administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo iš esmės nubaudžiamas švelniau, nei asmenys nieko priešingo teisei nepadarę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų. Teigia, kad J. R. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, šeimos turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. R. neblaivus (0,45 promilės – lengvas girtumo laipsnis) vairavo jo motinai, V. R., priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, būdamas metų laikotarpiu baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), ir skyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams su transporto priemonės konfiskavimu.
Apeliaciniu skundu skundžiamas teismo sprendimas dėl transporto priemonės, kurią neblaivus vairavo J. R. ir kuri nuosavybės teise priklauso jo motinai V. R., konfiskavimo.
ATPK 130² str. sankcijoje bauda (arba administracinis areštas) yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas – privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Pagal ATPK 26 str. 1 d. gali būti konfiskuojamas ne tik pažeidimą padariusio asmens turtas, kuris buvo pažeidimo įrankis, bet ir kitiems asmenims priklausantis turtas, panaudotas pažeidimui padaryti.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, ar asmens, neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, neabejotinai laikytini itin pavojingais administraciniais teisės pažeidimais, keliančiais padidintą pavojų eismo saugumui, o kartu ir visuomenės interesams. Dėl to galima spręsti, kad konkrečiu atveju pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės), nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso pažeidėjui, ar kitiems asmenims, konfiskavimas, kaip papildoma nuobauda, yra adekvati padarytam administracinės teisės pažeidimui.
Apeliantė V. R. teigia, kad jai priklausančią konfiskuotą transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos leidimu pasiėmė ir ja įvykio dieną naudojosi jos sūnus J. R.. Teismas sutinka su apeliantės V. R. teiginiais, kad jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimu ribojamos savininko nuosavybės teisės, tačiau nuosavybės neliečiamumas nėra absoliutus. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.
Iš bylos medžiagos ir V. R. paaiškinimų matyti, jog automobilį sūnui skolino žinodama, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra grąžinta, t. y. ji žinojo, jog už anksčiau padarytą administracinės teisės pažeidimą sūnui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nesiėmė atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai.
Dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių V. R. priklausančio automobilio priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė J. R., ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Be to, pažymėtina, kad pagal ATPK 30¹ str. 2 d. asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., negali būti paskirta mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba neskirta administracinė nuobauda. Taigi, šiuo konkrečiu atveju J. R., įvykdžiusiam ATPK 130² str. numatytą administracinės teisės pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir neskirti sankcijoje numatytos privalomos nuobaudos automobilio konfiskavimo nėra galimybės.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir, atsižvelgęs į sankcijose numatytų administracinių nuobaudų rūšis, nuobaudų dydį ir rūšį parinko tinkamai, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-09 nutartį nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.