- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- P-662-64-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. prašymą atnaujinti procesą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N62-7985/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu R. K. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, ir už tai skyrė jam 250 Lt baudą (b. l. 119 – 120).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. K. pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam atnaujinti, kuriame nurodė, jog nutarimo paskelbime jis nedalyvavo, nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. bei nuo 2009 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. dėl epilepsijos gydytas ligoninėje, skundžiamo akto kopija jam įteikta tik 2009 m. rugsėjo 23 d., o kadangi skaityti ir rašyti nemoka, yra ligotas II grupės invalidas, kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ruošiant apeliacinį skundą (b. l. 129).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs R. K. prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, 2009 m. spalio 23 d. nutartimi byloje Nr.N62-7985/2009 jo netenkino, t. y. praleisto termino neatnaujino, apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nustatė, kad skundžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas priimtas 2009 m. rugpjūčio 24 d., todėl, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2009 m. rugsėjo 3 d., tačiau R. K. apeliacinį skundą teismui pateikė tik 2009 m. rugsėjo 28 d., t. y. praleidęs įstatymo numatytą terminą. Vertindamas asmens prašyme nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog: pirma, apeliantas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės ir paskelbtas nutarimas, jo nuorašas išsiųstas paskelbimo dieną, nutarime tinkamai išdėstyta jo apskundimo tvarka ir terminai, todėl dalyvavęs administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime bei žinodamas, kad yra priimtas ir paskelbtas procesinis sprendimas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, R. K. galėjo sužinoti apie priimtą nutarimą bei operatyviai imtis atitinkamų priemonių siekiant gauti šio procesinio dokumento nuorašą, o įtikinamų įrodymų, kad jis to negalėjo padaryti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, teismui nepateikta; antra, iš pateiktos pažymos matyti, kad asmuo gydėsi stacionare nuo 2009 m. rugsėjo 3 d., t. y. tik nuo paskutinės termino apeliaciniam skundui pateikti dienos; trečia, negalėdamas pats realizuoti savo teisių į apeliaciją, R. K. galėjo tai padaryti per atstovą, nes Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. K. interesams atstovauti pirmosios instancijos teisme buvo paskirtas advokatas Algaudas Kirša, šis sprendimas galiojo iki 2009 m. rugsėjo 23 d., paskirtasis advokatas dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; ketvirta, ta aplinkybė, kad apeliantas tik 2009 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliaciniam skundui surašyti, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, nes apeliantas įrodymais nepagrindė priežasčių, kodėl buvo delsiama kreiptis į valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos instituciją iki 2009 m. rugsėjo 3 d., t. y. paskutinės termino apeliaciniam skundui paduoti dienos.
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas R. K. 2009 m. lapkričio 23 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.N62-7985/2009. Prašyme nurodo, jog apeliacinės instancijos teismui priimant 2009 m. spalio 23 d. nutartį nebuvo žinoma ir nagrinėta viena esminė aplinkybė – jo turimas protinis antros grupės psichikos neįgalumas. Teigia, jog nežinojo ir dėl savo psichinės būklės nesuvokė, kad informacija apie jo psichinę sveikatą yra svarbi. Mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymi, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti šiuo atveju skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Iš minėtos teisės normos darytina išvada, kad procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei teismas nustato abi sąlygas: pirma, prašymas pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino (ABTĮ 156 str.); prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais (ABTĮ 153 str. 2 d.).
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. R. K. prašymą pateikė 2009 m. lapkričio 23 d. ir grindžia jį naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios neva nebuvo žinomos ir nevertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartyje. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas.
Kaip jau buvo minėta, R. K. mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.P525 – 222/2009, P858 – 43/2010 ir kt.).
Tokia aplinkybe R. K. įvardija savo turimą neįgalumą, tačiau tokia aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, nes ji buvo žinoma ir pareiškėjui, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (b. l. 16, 26, 119, 130). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr.N62-7985/2009 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n utaria:
R. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N62-7985/2009.
Nutartis neskundžiama.