Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su iš Kauno apylinkės teismo atsiųstu teikimu dėl A. K. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 2 d. gauta (duomenys neskelbtini) pateikta A. K., teismo nukreiptos priverstinai gydytis, būklės įvertinimo išvada. Teikimas dėl A. K. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo paskirtas nagrinėti teisėjai Indrei Averkienei, kuri 2017 m. birželio 6 d. nutartimi teikimą perdavė Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl teikimo perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Nurodytas procesinis sprendimas grindžiamas tuo, kad baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, nukentėjusiąja pripažinta Kauno apylinkės teismo teisėja S. M..

Motyvuojamoji dalis

Teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo perduotinas nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius bylų nagrinėjimo teismuose principus, 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įvertinus tai, kad A. K. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma (duomenys neskelbtini), taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas teismingas Kauno apylinkės teismui. Tačiau nustatyta, kad baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė (teisminio proceso Nr. 1-20-9-00291-2014-1), nukentėjusiąja buvo pripažinta Kauno apylinkės teisme teisėja dirbanti S. M.. Paaiškėjusi aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta S. M. dirba teisėja Kauno apylinkės teisme, kuris įgaliotas spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, sudaro įstatyminį pagrindą minėtą teikimą perduoti nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Remiantis pirmiau nurodytomis imperatyviomis Teismų įstatymo nuostatomis ir siekiant pašalinti bet kokias abejones bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, klausimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo perduotinas nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduotas nagrinėti teikimas, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, jis neturi būti perduodamas tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, jis neturi būti perduodamas tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kurios yra Kaune, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra nedaug didesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme nurodytas teikimas bus išnagrinėtas ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai. Be to, perduodant teikimą nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui atsižvelgta ir į tai, kad šiame teisme buvo nagrinėjamos bylos dėl priverčiamosios medicinos priemonės A. K. taikymo ir šios priemonės pratęsimo.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimą dėl A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 1-20-9-00291-2014-1, taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.