Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-05 · Administracinė byla Nr. I-471-283/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
I-471-283/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00196-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Atsakovas
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės
Trečiasis asmuo
Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės
Advokatai
Jonas Milčius

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-471-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00196-2017-3Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 24.7.; 55.1.3.(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjaDalytėZlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo „Įstras“ atstovams V. Ž. ir advokatui Jonui Milčiui,

atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos atstovei I.K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Įstras“ skundą dėl vietos savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimopanaikinimoatsakovėms Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Panevėžio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjasmedžiotojų klubas „Įstras“ (toliau – ir pareiškėjas, MK „Įstras“) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio rajono savivaldybėsvisuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei įpareigoti išnagrinėti MK „Įstras“ skundą dėl Panevėžio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjos pareiškimą ir priimti šiuo klausimu sprendimą. MK „Įstras“ nurodė, kad jis kreipėsi skundu į Administracinių ginčų komisiją ir prašė panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė priimti MK „Įstras“ skundą. Pareiškėjo teigimu, toks Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžia medžiotojų klubo ir jo narių teises. Pareiškėjo teigimu, Administracinių ginčų komisijos pirmininkas privalėjo priimti ir iš esmės išnagrinėti MK „Įstras“ skundą dėl nepagrįsto ir neteisėto Komisijos sprendimo (b. l. 24).

Teismo posėdyje MK „Įstras“ atstovas V. Ž. prašė tenkinti skundą remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais.

Advokatas J. Milčius naujų papildomų paaiškinimų dėl Administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo ir nepagrįstumo nepateikė.

Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija iš esmės analogiškais atsiliepimaisprašė MK „Įstras“ skundą atmesti. Savivaldybės administracija vertino, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamiesi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau - Administracinių ginčų komisijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, akcentavo, kad Panevėžio rajono savivaldybėje veikiančiai neteismine tvarka administracinius ginčus nagrinėjančiai komisijai nėra prisikirta nagrinėti ginčus, kuriems nagrinėti įstatymuose nustatyta kitokia tvarka. Be to, remdamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (toliau –Nuostatai) 23 punktu, teigė, kad Komisijos priimti sprendimai skundžiami administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Administracinių ginčų komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, pagrįstai ir motyvuotai atsisakė priimti nagrinėti MK „Įstras“ skundą (b. l. 24-26, 37-38).

Teismo posėdyje atsakovės Savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Administracinių ginčų komisijos atstovė I. K., remdamasi atsiliepimuose išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė atmesti MK ,,Įstras” skundą. I. K. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Panevėžio rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ABTĮ nustatyta tvarka. Nurodytabylos proceso dalyvė atsiliepimo į skundą ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė

Skundas tenkinamasiš dalies.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad MK „Įstras“ 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybėje veikiančią Komisiją prašymu suformuoti bei patvirtinti naują medžioklės plotų vienetą ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoti ne konkurso tvarka leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius naujai suformuotame medžioklės plotų vienete (b. l. 30-31). Komisija, nustačiusi, jog MK „Įstras“ prašymą pateikė pakartotinai ir naujų aplinkybių bei papildomų argumentų nepateikė, 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir leidimo išdavimo“ MK „Įstras“ prašymo nenagrinėjo (b. l. 32).

MK „Įstras“, nesutikdamas su Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo ir leidimo išdavimo“, 2017 m. gegužės 23 d. padavė skundą Administracinių ginčų komisijai ir prašė šį sprendimąpanaikinti (b. l. 27-29). Administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) MK „Įstras“ skundą atsisakė priimti nagrinėti (b. l. 6).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto.

Vietos savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetenciją apibrėžia Administracinių ginčų komisijų įstatymo 3 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), mokestinių ginčų (1 punktas) bei administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka (2 punktas). Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nurodo, kad administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu nustatoma, kad skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (1 punktas).Nuostatų 23 punktas numato, kad Komisijos priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, reguliuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos tvirtinami Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai. Išanalizavus Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas skundų dėl komisijų medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimtų sprendimų padavimo tvarkos nenustatė. Šių komisijų priimtų sprendimų apskundimo tvarka nurodyta Nuostatų 23 punkte, nustatančiame, kad komisijų medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimti sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad sprendžiant dėl suinteresuoto asmens teisės apskųsti komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti priimtą sprendimą, privaloma vadovautis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis kreipimosiį administracinį teismą tvarką.

Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus įtvirtintaABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio4 punkte aiškiai apibrėžta, kad į administracinį teismą tiesiogiai kreipiamasi šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.Teismas sprendžia, kad ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose yra pateiktas baigtinistokių atvejų sąrašas, į kurįskundai dėl savivaldybėse veikiančių medžioklės plotų vienetams nustatyti ir riboms keisti komisijų priimtų sprendimų nepatenka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). ABTĮ 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad šio įstatymo nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o 6 dalis – kad kitais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka nustatančio ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad teisės normos išskiria privalomą ir neprivalomą ikiteisminę administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, suinteresuotas asmuo turi pasirinkimo teisę, t. y. prieš kreipdamasis į teismą, gali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui. Taigi, administracinius ginčus ne teismo tvarka administracinių ginčų komisijos nagrinėja tik tuomet, kai įstatymai nenumato, jog tam tikrų kategorijų administracinius ginčus nagrinėja kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos.

Administracinių ginčų komisijos pirmininkas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. T4-17 grindė faktine aplinkybe, kad skundas teikiamas dėl Komisijos sprendimo, kurio nagrinėjimas nepriskirtas Administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, bei Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi. Minėtame sprendime faktinių aplinkybių dėl praleisto termino skundui paduoti ir tokią susiklosčiusią situaciją reguliujančių teisės normų nėra nurodyta. Dėl šios prižasties teismas nagrinėdamas bylą nepasisakys dėl teismo posėdyje pateiktų Administracinių ginčų komisijos atstovės I. K. žodinių paaiškinimų, kad MK „Įstras“ 2017 m. gegužės 23 d. skundą pateikė, praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymusir atsižvelgus įginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas,daroma išvada, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininkas, spręsdamas 2017 m. gegužės 23 d. gauto MK „Įstras“ skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančiasskundo dėl individualaus administracinio akto priėmimo klausimą,ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijų kompetencijai.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Nustačius, kad ginčijamas Administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jis naikinamas kaip neteisėtas. Pagal ABTĮ 94 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Administracinių ginčų komisijos pirmininko sprendimo, kaip administracinio akto, panaikinimas grąžina ginčo šalis į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį. Tai reiškia, kad šiam subjektuibe atskiro nurodymo atsiranda pareiga iš naujo spręsti pareiškėjo MK „Įstras“ skundo priėmimo klausimą.

Be to, pagal Administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, skundo (prašymo) priėmimo klausimą išsprendžia komisijos pirmininkas ar jo paskirtas administracinių ginčų komisijos narys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo. Tokia teisės normos nuostata reiškia, kad administracinių ginčų komisijai paduoto skundo (prašymo) priėmimo klausimas yra priskirtas išimtinei komisijos pirmininko ar jo paskirto administracinių ginčų komisijos nario kompetencijai.Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad skundo reikalavimas įpareigoti Administracinių ginčų komisiją išnagrinėti pateiktą skundą nagrinėti iš esmės ir priimti šiuo klausimu sprendimą, yra perteklinis ir atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 85-86 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo medžiotojų klubo „Įstras“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

TeisėjaDalytėZlatkuvienė