- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- I-3048-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00445-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose „Skundas“, „Patikslintas skundas“, „Atsikirtimas į Marijampolės pataisos namų atsiliepimą“ (b. l. 2-6; 21-24; 89-97; 114-121) nurodė, kad jam neteisėtai skirta drausminė nuobauda (apribojimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus). 2017 m. gruodžio 23 d. pareigūnams atliekant kratą, jis bendro naudojimo patalpoje buvusiame savo bate pastebėjo svetimą daiktą, bijojo aiškintis kieno jis, nes įtarė, kad bus nesuprastas. Pareigūnai matė kaip jis avėsi batus ir vis tiek jį apkaltino, neva kameroje rado telefoną. Vaizdo kameros yra įrengtos, tačiau vaizdo įrašas darant kratas praktikoje nenaudojamas. Nors pareigūnai, atliekantys kratas, turi prisisegę vaizdo registratorius, tačiau iškilus ginčui viskas ištrinama. Jam nuobauda skirta pagal neteisingą informaciją, kad kameroje Nr. 28 kratos metu rastas telefonas. Į pastatą jis įkeltas iš kitos įkalinimo įstaigos 2017 m. gruodžio 11 d., o 2017 m. gruodžio 23 d. gauna nuobaudą, kai nieko nepažįsta ir nežino kieno telefonas. Nebuvo atsižvelgta, kad jo batai buvo bendro naudojimo patalpoje ir jis iš karto kreipėsi dėl filmuotos medžiagos išsaugojimo, nebuvo ištirta kam priklausė telefonas, kas juo naudojosi, pareigūnai direktoriui pateikė šališką informaciją, pagrįstą subjektyviu vertinimu, kad telefonas buvo rastas kameroje Nr. 28, o ne bendro naudojimo patalpoje. Į jo batą telefoną galėjo įdėti bet kuris nuteistasis, nes kiekvienas nuteistasis galėjo norėti įsigyti telefoną, kadangi atsakovas nesudarė sąlygų bendrauti su artimaisiais. Dėl filmuotos medžiagos, kuri galėjo būti saugoma 30 dienų, tačiau buvo ištrinta po 7 dienų, nors rašė prašymą saugoti ją, liko be teisės į teisingą aplinkybių nagrinėjimą. Pataisos įstaigos veiksmus vertina kaip neteisėtus nes jais buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei nutarimo pagrįstumą. Dėl neteisėtų veiksmų, skiriant nuobaudą, jis patyrė dvasines kančias, nepatogumus, sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą ir kitus nepatogumus, sutriko miegas, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų („Skundas“; b. l. 21-24).
Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 55-57) nurodė, kad pareiškėjas, radęs draudžiamus daiktus savo asmeniniuose daiktuose, žinodamas, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės yra draudžiami daiktai privalėjo laikytis Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnyje numatytų pareigų ir pranešti pareigūnams apie tokių draudžiamų daiktų patekimą. Pareiškėjo baimė tai tik subjektyvus supratimas apie galimas pasekmes. Jis puikiai suprato savo veiksmų (tylėjimo) pasekmes, žinojo, kad batai kratos metu taip pat yra tikrinami, todėl negalėjo tikėtis, kad tokie daiktai nebus rasti, o jis išvengs nuobaudos. Pranešdamas apie neleistinus daiktus, būtų apsaugojęs save nuo tariamai neteisingai paskirtos nuobaudos. Atsakovas kratos metu pareiškėjo avimuose batuose radęs draudžiamus daiktus, privalėjo surašyti tarnybinį pranešimą ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Marijampolės PN direktorius paskyrė pareiškėjui nuobaudą vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių nuostatomis. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Atsakovo nuomone, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 136), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 57), pareiškėjas, teismui pasiūlius iki 2018 m. liepos 11 d. išdėstyti savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka (b. l. 79), nustatytu terminu neišreiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neturtinę žalą, kildinamą iš atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus, priėmimu (b. l. 58).
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 2017 m. gruodžio 23 d. jis atliko bausmę 12-o būrio 28-oje gyvenamojoje patalpoje. Pareigūnams minėtame būryje atliekant kratą, nuteistojo R. P. avimame bate buvo rastas draudžiamas daiktas – mobilaus ryšio telefonas „GT STAR“ su SIM kortele. Asmens kratą atlikęs pareigūnas surašė Nuteistojo asmens kratos protokolą (b. l. 60) ir Tarnybinį pranešimą (b. l. 59), kuriose nurodė draudžiamo daikto radimo aplinkybes bei pirminius nuteistojo paaiškinimus. Marijampolės pataisos namų direktorius 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 82/04-2426 (b. l. 58; toliau – ir Nutarimas), atsižvelgdamas nuteistojo paaiškinimą ir vadovaudamasis LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 ir 143 straipsniais, skyrė nuteistajam R. P. nuobaudą – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Su Nutarimu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai, jame išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pasiaiškinime (b. l. 61) R. P. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 23 d. apie 8.15 val. jis užsidėjo batą ir jame buvo mažas, kaip jis galvojo, MP3 grotuvas, kuris kratos metu buvo paimtas, nežino kieno jis ir koks tai prietaisas. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, Nutarimą ginčijo Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriui, nurodydamas, jog nutarimas yra nepagrįstas, nes batus jis apsiavė bendro naudojimo patalpose ir telefonas buvo rastas prie išėjimo iš būrio, teiginys, jog jis paslėpė draudžiamą daiktą savo dėvimame bate, yra nepagrįstas įrodymais (filmuota medžiaga). Kalėjimų departamentas 2018 m. vasario 6 d. sprendime Nr. 2S-424 akcentavo, kad Nutarimas yra pagrįstas, nes pareiškėjas pripažino, jog žinojo apie bate esantį daiktą, tačiau nedelsiant neatidavė to daikto pareigūnams, todėl daiktas buvo paimtas kratos metu. Pripažino, kad mobilaus ryšio telefonas buvo rastas prie 12-o būrio išėjimo durų į laiptinę, o ne 12-o būrio 28-oje kameroje, tačiau tai nei nuobaudos rūšiai, nei dydžiui įtakos nedaro. Paaiškino, kad pareigūnai nuteistųjų pažeidimus privalo fiksuoti rašytiniais tarnybiniais pranešimais, o vaizdo registratoriai gali būti naudojami kaip pagalbinė priemonė.
Pareiškėjas teigia, jog Nutarimu jam paskirta nuobauda yra neteisėta, nes neišsiaiškintos aplinkybės, kam priklausantis draudžiamas daiktas buvo rastas jo avimame bate, neišsaugotas kratos aplinkybes patvirtinantis vaizdo įrašas, todėl jis liko be teisės į teisingą aplinkybių nagrinėjimą.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nuteistųjų asmeninių laisvių ir teisių suvaržymai yra neišvengiami. Nuteistieji privalo paklusti teisės aktais reglamentuotai pataisos įstaigos vidaus tvarkai, taip pat privalo vykdyti pataisos namų administracijos ir jos pareigūnų reikalavimus.
BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Kratų atlikimo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 148 punktą, suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros atliekamos siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos ar areštinės teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama (Instrukcijos 151 p.). Instrukcijos 156 punkte numatyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. Prieš kratą suimtajam (nuteistajam) pasiūloma atiduoti daiktus neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Drabužiai kruopščiai apčiupinėjami. Tikrinama, ar suimtojo (nuteistojo) drabužių rankovėse, apykaklėje, pamušale, kelnėse (sijonuose ir suknelėse) neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Po to patikrinamos kišenės, apžiūrima kepurė (skarelė) ir avalynė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas minėtos nuostatos turinį, yra pažymėjęs, kad techninių priemonių naudojimas yra leidžiamas kratai atlikti, o ne kratos eigai fiksuoti. Techninės priemonės, naudojamos dalinei kratai atlikti, yra skirtos tam, kad būtų galima patikrinti, ar nuteistojo drabužiuose bei avalynėje neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus, o nuteistojo filmavimas dalinės kratos metu nėra minėtos instrukcijos 156 punkte nustatytas techninių priemonių naudojimas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018). Taigi, aplinkybė, kad kratos metu galimai naudotas vaizdo fiksavimas nebuvo išsaugotas, negali būti pripažinta atsakovo neteisėtu veiksmu.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 18 priede yra patvirtintas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Leidžiamų daiktų sąrašas), kurio 5.4 punkte, kaip leidžiamas turėti daiktas nurodomas – radijo imtuvas arba garso grotuvas. Pareiškėjas Pasiaiškinime (b. l. 61) nurodė, jog jam užsidėjus batą, galvojo, kad jame yra MP3 grotuvas. Taigi, pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis bijojo pasakyti pareigūnams apie rastą bate daiktą, nes įtarė, kad bus nesuprastas, vertintina kritiškai, nes jis manė bate esant MP3 grotuvui, t. y. apskritai nedraudžiamam turėti daiktui. Teismas daro išvadą, jog manydamas, kad bate yra MP3 grotuvas, pareiškėjas galėjo nedvejodamas, nedelsiant jį parodyti kratą atliekantiems pareigūnams, nes turėti garso grotuvą apskritai nėra draudžiama. Kita vertus, nežinodamas, koks prietaisas yra jo bate, galėjo manyti, kad tai yra leidžiamas turėti daiktas ir iš karto jį parodyti pareigūnams, tačiau to nepadarė. Jo pasirinktas elgesio modelis – slėpti bate esantį daiktą, nesiaiškinant, ar jis leidžiamas, ar neleidžiamas turėti, kelia abejonių jo nurodytų aplinkybių patikimumu, o aplinkybės dėl baimės aiškintis, kieno daiktas (nežinant ar leistinas ar neleistinas turėti daiktas) yra jo bate, vertintinos kritiškai.
Pareigūnai, radę pareiškėjo avimame bate neleidžiamą turėti mobiliojo ryšio telefoną, surašė Nuteistojo asmens kratos protokolą, Tarnybinį pranešimą, t. y. veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdami Instrukcijoje nustatytos kratų atlikimo tvarkos.
Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas; Taisyklių 206 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prieš skiriant nuobaudą buvo informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, jam buvo suteikta galimybė apsiginti (pateikti pasiaiškinimą raštu; b. l. 61), skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į jo pasiaiškinimą. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas 2017 m. gruodžio 27 d. Nutarimą, nuobaudų skyrimo nuteistiesiems procedūrų nepažeidė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog dėl neteisėtų veiksmų, skiriant nuobaudą, jis patyrė dvasines kančias, nepatogumus, sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą ir kitus nepatogumus, sutriko miegas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialius dokumentus, t. y. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymą (b. l. 62) ir Psichologinės tarnybos pažymą (b. l. 63), kuriose nurodoma, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl sveikatos sutrikimų ir Psichologinės tarnybos specialistus laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. dėl nuobaudų paskyrimų nesikreipė. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti nuobaudos, kuria uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus, paskyrimo pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas padarė Marijampolės PN direktoriaus Nutarime nurodytą jam inkriminuotą bausmės atlikimo režimo pažeidimą, atsakovo neteisėtų veiksmų, Instrukcijoje nustatytos kratų atlikimo tvarkos, BVK 142 straipsnyje nurodytų nuobaudų skyrimo reikalavimų bei BVK 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, skiriant jam nuobaudą nenustatyta, nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos pasireiškimo fakto, t. y., nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas,
nusprendžia:
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.