Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-514-317/2010

2010 m. lapkričio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjams Loretai Daukšienei ir Antanui Vitlipui, nuteistosioms A. K. ir I. N., nukentėjusiajam Č. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir I. N. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

-pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2007 m. vasario pabaigoje- kovo pirmosiomis dienomis) – 2 MGL (260 litų) bauda;

-pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2008-07-20) – 3 MGL (390 Lt) bauda;

-pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2008-07-20) – 2 MGL (260 litų) bauda.

Bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas numatytas LR BK 155 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. (dėl nusikalstamų veikų įvykdytų 2008-07-20), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 3 MGL (390 litų) bauda. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta už LR BK 155 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2007 m. vasario pabaigoje- kovo pirmosiomis dienomis), ir paskirta galutinė bausmė – 5 MGL 520 litų) bauda.

A. K. pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl kaltinimo nusikalstamos veikos padarymu 2008-09-16) ir pagal LR BK 140 str. 1 d.(dėl kaltinimo nusikalstamų veikų padarymu 2008-04-10 ir 2008-10-04)- išteisinta.

-pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2008-07-20) – 2 MGL (260 Lt) bauda;

-pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2008-07-20) – 1 MGL (130 litų) bauda.

Paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 2 MGL (260 Lt) bauda.

I. N. pagal LR BK 140 str. 1 d., LR BK 155 str. 1 d. (dėl kaltinimo nusikalstamų veikų padarymu 2008-04-10 ir 2008-09-16)- išteisinta.

Iš A. K. priteista Č. K. 200 litų neturtinės žalos ir 1000 litų bylinėjimosi išlaidų.

Iš I. N. priteista Č. K. 100 litų neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteista už tai, jog 2007 m. vasario pabaigoje- kovo mėnesio pirmosiomis dienomis (tikslus laikas nenustatytas), namuose (duomenys neskelbtini) R. Š. darant remontą, girdint R. Š., A. K. Č. K. vadino „duchu" bei „debilu" ir taip pažemino kitų asmenų akivaizdoje. Tęsiant remontą, 2007 m. kovo pirmomis dienomis, to paties buto (duomenys neskelbtini)saloną dažant dažytojai V. B., V. B. akivaizdoje A. K. Č. K. išvadino žeminančiais žodžiais-„debilu", „duchu", „pyderu“ ir „pyderastu" ir šiais žodžiais pažemino Č. K. kitų asmenų akivaizdoje, kadangi šiuos žodžius Č. K. suprato kaip apie žmogų, apie kurį kalbama kaip seksualinių mažumų aspektu, kad Č. K. turintis lytinių santykių su kitais vyrais.

Taip pat A. K. ir I. N. nuteistos už tai, kad 2008 m. liepos 20 d. apie 17 val. bute (duomenys neskelbtini) užgauliais žodžiais pažemino Č. K. kitų asmenų akivaizdoje, o būtent: atėjus į butą Č. K. draugui V. Č. pasveikinti Č. K. su vardo diena, V. Č. paklausus A. K., ar Č. K. namuose, A. K. užgauliais žodžiais pažemino Č. K. kitų asmenų akivaizdoje, sakydama-„tas pydaras sėdi savo kambaryje", o V. C. užėjus į Č. K. kambarį, A. K., girdint tiek Č. K., tiek V. C., užgauliais žodžiais pažemino Č. K. kitų asmenų akivaizdoje, paaiškinusi, kad „pas pyderastą ateina tik kiti vyrai". Besiruošiant jiems išeiti iš buto kur nors ramiai praleisti laiką, A. K. ir I. N. užgauliais žodžiais vėl pažemino Č. K. V. Č. akivaizdoje , o būtent: pasakė žodžius „kur tu tą pyderastą vedi, tegul sėdi namuose". Paaiškinus, kad artėja Č. K. vardo diena, A. K. užgauliais žodžiais pažemino Č. K. kitų asmenų akivaizdoje, pasakiusi apie Č. K., kad „durneliui ir pyderastui kiekviena diena šventė".

Jos nuomone, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria ji buvo pripažinta kalta ir nuteista už veikas numatytas LR BK 155 str. 1d., 154 str. 1d., 155 str. 1d. yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai pritaikius įstatymą, vadovaujantis išimtinai prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Nors skundžiamu nuosprendžiu ji buvo nuteista už veiką padarytą 2007 m. vasario mėn. pabaigoje-kovo mėn. pirmosiomis dienomis, nei viena iš liudytojų t.y. V. B. ir R. Š. nenurodė, jog jos bute būtų buvusios 2007 m. vasario mėnesį. Todėl neaišku, kokiais gi bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog ji LR BK 155 str. 1d. numatytą veiką padarė 2007 m. vasario mėnesį.

Abi liudytojos teigė, jog jos remontą darė 2007 m. kovo mėn. Tačiau tai visiškai nelogiška, nes dirbant bute vienam ar keliems dažytojams, nėra būtinybės kviesti ir kitus tos pat specialybės meistrus. Šis prieštaravimas nepašalintas teisme ir leidžia pagrįstai abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu.

Apeliantės nuomone, negalima laikyti nuosekliais, neginčijamais ir patvirtinančiais kaltinamosios kaltę liudytojo V. C. parodymus, nes šis liudytojas net nepamena jo minimo įvykio, neprisiminė, ar ką nors aplamai sakė jos duktė I. N..

Ji mananti, jog nuosprendžio dalis, kuria ji buvo pripažinta kalta pagal LR BK 155 str. 1d. ir 154 str. 1d., yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis išimtinai prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Apeliantės nuomone, negalima laikyti nuosekliais, neginčijamais ir kaltinamosios kaltę patvirtinančiais liudytojo V. C. parodymus, nes akistatos teisme metu šis liudytojas nurodė, jog neprisimena, ar I. N. ką nors aplamai jo akivaizdoje sakė, jau nekalbant apie įžeidžiančio bei šmeižikiško pobūdžio pasisakymus. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, galėjo vadovautis tik suinteresuoto asmens t.y. Č. K. parodymais, kuriuos pastarasis galėjo duoti siekdamas atkeršyti už jos parodymus atliekant kitą ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant kitą bylą teisme.

Nuteistosios teigimu, ji su 2008-07-20 įvykiu nėra susijusi, nematė tą dieną liudytojo V. C. ir net nepamena, ar aplamai tą dieną buvo namuose, todėl nuosprendis jos atžvilgiu priimtas ne vadovaujantis įrodymais, o tik prielaidomis ir spėjimais.

Atsikirtimuose į nuteistųjų apeliacinius skundus nukentėjusysis Č. K. nurodė, jog ne apylinkės teismo nuosprendis, o nuteistųjų apeliaciniai skundai grindžiami prielaidomis. Tai, kad I. N. neatsimena dienos, kada V. C. buvo atėjęs į jų namus su gėle, neturi reikšmės, nes atmintis yra kiekvieno žmogaus individuali savybė ir šioje byloje negali būti vertinamasis kriterijus. O tai, kad ji nepamena tam tikrų gyvenimo epizodų nereiškia, jog įvykiai, dėl kurių ji buvo nuteista, nebuvo įvykę. Nukentėjusiojo teigimu, jis teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus ir juos patvirtino liudytojas V. C.. Nors šis liudytojas byloje ir pareiškė, kad tiksliai užgaulių žodžių nepamena, tačiau byloje nėra svarbu nustatyti visą teisės pažeidimą sudariusių žodžių srautą. Jo nuomone, teismas teisingai kvalifikavo A. K. ir I. N. veiksmus, o pastarosios siekis kaltę suversti A. K., turėtų būti vertintas kaip siekis išvengti atsakomybės.

Nukentėjusysis taip pat nurodo, jog A. K. skunde pati neginčija 2007 m. vasario - kovo mėnesiais padaryto nusikaltimo. Ji tik atkreipia teismo dėmesį, kad remiantis liudytojų R. Š. ir V. B. parodymais, nusikalstama veika jo atžvilgiu buvo vykdoma ne 2007 m. vasario - kovo mėn., bet tų pačių metų kovo mėnesį. Jo manymu, privataus kaltinimo pareiškime nurodytas laikotarpis- 2007 m. vasario mėn. pabaiga ir kovo mėn. pirmosios dienos, nesiskiria nuo to laikotarpio, kurį nurodė byloje apklausti liudytojai. Pastarieji tik sukonkretino veiksmo laiką ir nurodė, kad būtent tuo metu girdėjo Angelę tariant užgaulius žodžius.

Nukentėjusysis nesutinka ir su A. K. skundo argumentu, jog teismas neišsiaiškino, kurioje vietoje buvo įvykdyta nusikalstama veika. Kadangi liudytojos R. Š. bei V. B. patvirtino, kad darydamos mūsų buto remontą jos ne vieną kartą girdėjo Angelę tariant teismo nuosprendyje nurodytus ir užgaulius žodžius, todėl nebuvo reikalo nustatinėti kur stovėjo jis ir kur stovėjo A. K..

Dėl R. Š. vyro nekvietimo į teismo posėdį, nukentėjusysis nurodo, jog pirmos instancijos teisme prašymas dėl papildomų liudytojų apklausimo nebuvo pareikštas nei kaltinamųjų nei jų gynėjų. Be to, A. K. pripažino faktą, kad abi apklaustos liudytojomis moterys tuo laikotarpiu dirbo jų bute. Argumentas, kad vienu metu butą negalėjo remontuoti dvi dažytojos, turi būti vertinamas kaip siekis išvengti atsakomybės.

Nukentėjusysis nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė asmens įžeidimo faktą ir nėra esminio skirtumo, ar tuo metu jo atžvilgiu pavartoti netinkami žodžiai surašyti visa apimtimi. Jo teigimu, teismas pagrįstai LR BPK 63 str. 1 d. numatytomis taisyklėmis subendrino ir paskyrė galutinę bausmę tiek A. K. tiek ir I. N., teisėtai ir pagrįstai patenkino civilinį ieškinį.

Skundo nagrinėjimo metu A. K., I. N. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais, o nukentėjusysis prašė skundus atmesti.

I. N. skundas tenkintinas pilnai, o A. K. skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis I. N. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, o nuosprendis A. K. atžvilgiu keistinas( LR BPK 326 str. 2d. 2p., 3d., 4d. 328 str. 1p. ir 329 str. 3p.)

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog teisme ištirti įrodymai tik patvirtina, kad nuteistoji A. K. pagrįstai buvo pripažinta kalta ir nuteista tik už veikas numatytas LR BK 155 str. 1d. Kaltinimas pagal LR BK 154 str. 1d. nėra motyvuotas, paremtas įrodymais ir pagrįstas, todėl dėl šios veikos nuteistoji išteisintina.

Tačiau nėra objektyvaus pagrindo sutikti su apeliantės skundo teiginiais, kad liudytojos V. B. ir R. Š. neprisimena įvykio aplinkybių ir duoda parodymus spėliodamos. Iš bylos medžiagos bei papildomai apklausotos R. Š. parodymų matyti, jog abi šios liudytojos patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, t.y. kad jos girdėjo, kaip A. K. įžeidinėjo Č. K.. Šie jų parodymai patvirtina ir paties Č. K. teiginius skunde ir teisme, todėl kolegija nemato pagrindo jais abejoti.

Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai neapklausė R. Š. sutuoktinio. Pati kaltinamoji patvirtino, kad R. Š. vyras yra užsienio valstybės pilietis, nemokantis lietuvių kalbos ir kalbantis tik ispaniškai. Be to, ji net pati nenurodo, jog šis liudytojas galėtų duoti ją teisinančius parodymus. O iš R. Š. parodymų matyti, jog jos sutuoktinis tikrai yra ispanų tautybės Ispanijos pilietis, 2007m. jis ką tik buvo atvykęs į Lietuvą ir visiškai nekalbėjo ir nesuprato lietuviškai, todėl patvirtinti ar paneigti kaltinime nurodytų aplinkybių jis negalintis. Ji pati ėjusi kartu su juo remontuoti butus, kad galėtų jam vertėjauti, nes jis negalėjo susikalbėti su jį samdžiusiais klientais. Kadangi apylinkės teisme nebuvo pareikštas prašymas(ir iš kaltinamosios pusės) apklausti R. Š. sutuoktinį, todėl vadinti teismą šališku dėl to, jog jis savo iniciatyva neapklausė minėto asmens, nėra objektyvaus pagrindo.

Apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad girdint R. Š. ir V. B., Č. K. savo bute buvo įžeidinėjamas 2007 m. vasario mėn. pabaigoje-kovo mėn. pradžioje. Ši aplinkybė nėra paneigta, nes V. B. teisme nurodė, jog dirbo pas K. 2007 m. kovo mėn., o R. Š. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog savo darbo pas K. tikslios datos negali nurodyti, tačiau ji pas juos pradėjo dirbti maždaug 2006 m. gruodžio mėn. ir dirbo apie du mėnesius, todėl galėjo dirbti 2007 m. vasario mėn. pabaigoje ir tuo metu girdėti Č. K. užgauliojimą. Pati nuteistoji neginčija, jog abi liudytojos jos bute panašiu laiku dirbo ir jį remontavo, tik ne vienu ir tuo pat metu, neneigia, jog jų akivaizdoje būdavo konfliktų su vyru. To neneigia ir Č. K., parodęs, jog šios dvi butą remontavusios moterys girdėjo, kaip A. K. jį įžeidinėjo. Visi nurodyti asmenys neneigia, kad V. B. ir R. Š. remontavo butą skirtingu laiku, todėl visiškai pagrįstas nukentėjusiojo bei teismo nurodytas veikos padarymo laikas-2007 m. vasario mėn. pabaiga- 2007 m. kovo mėn. pradžia. Todėl visiškai nepagrįstas nuteistosios skundo argumentas, jog kaltinime netiksliai ir prieštaringai nurodytas veikos padarymo laikas, o liudytojų parodymai leidžia pagrįstai abejoti jų parodymų teisingumu.

Nepagrįsti nuteistosios teiginiai, kad V. B. nepatvirtino, jog ji vadinusi Č. K. įžeidžiančiais žodžiais. Iš šios liudytojos parodymų matyti, jog ji girdėjusi, kad nuteistoji savo sutuoktinį vadino kvaileliu, pydaru, pederastu. Tokius kaltinimus savo skunde nurodė ir Č. K.. Todėl skundo argumentai, jog V. B. parodymus negalima laikyti nuosekliais, neginčijamais ir patvirtinančiais kaltinamosios kaltę, yra nepagrįsti.

Atmestini ir skundo teiginiai, kad liudytojas V. C. nepamena kaltinime minimo įvykio. Akivaizdu, jog apklausos metu jis patvirtino visas nukentėjusiojo skunde nurodytas aplinkybes, tik nurodė, jog nepamena, ar įžeidžiamus žodžius vartojo viena A. K., ar ir jos ir duktė I. N..

Kolegija įsitikinusi, jog nepakankamai motyvuoti yra apeliantės teiginiai, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi tik dalimi Č. K. parodymų, kad nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir spėjimais, netinkamai vertinant ištirtus įrodymus bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Tokie skundo teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti. Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, jog jis pagrįstas ne prielaidomis, spėjimais, o tais duomenimis, kurie pripažinti įrodytais, todėl įrodymai įvertinti tinkamai.

Kolegija konstatuoja, jog A. K. pagrįstai nuteista pagal LR BK 155 str. 1d. už įžeidimą.

Pagal BK 155 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Tas kas padarė analogiškus veiksmus neviešai, atsako pagal BK 155 straipsnio 2 dalį.

BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas viešumo objektyvusis požymis yra siejamas su vieno ar kelių asmenų, be kaltininko ir nukentėjusiojo, buvimu akivaizdoje. BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką („tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą...“) galima padaryti neviešoje vietoje, taip pat ir viešoje vietoje, esant sąlygai, kad nėra akivaizdoje bent vieno žmogaus.

Įžeidimu pagal LR BK 155 str. 1d. laikomas neigiamas nepadorus žmogaus vertinimas arba užgaulus veiksmas, žeminantis žmogų jo paties bei kitų žmonių akyse. Ar įvertinimas yra įžeidžiantis, paniekinantis asmens prestižą, sprendžia pats nukentėjusysis. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodytos įvertinimo ar veiksmo nepadorumo nederamos formos, praktiškai tik tokia forma išreikšti vertinimai ar veiksmai pripažįstami įžeidimu. Nesudaro įžeidimo neigiamų kito žmogaus bruožų, charakterio, dalykinių, profesinių savybių kritika, jeigu tai padaryta tinkama, neužgaulia ir visuomenėje priimtina forma. Taigi, padoria forma išsakytas, kad ir neigiamas asmens vertinimas, sukėlęs neigiamas emocijas, įžeidimu nelaikomas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant, atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimo atveju neturi reikšmės, ar šis vertinimas pagrįstas, ar ne, ar atitinka tiesą, ar jos neatitinka. Įžeidimas padaromas tiesiogiai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir tyčia siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti.

Nors A. K. ir neigia įžeidinėjusi Č. K., tačiau aukščiau aptartais tiek jo paties, tiek ir teisme apklaustų liudytojų R. Š., V. B., V. C. parodymais yra patvirtintos nukentėjusiojo skunde nurodytos aplinkybes, jog A. K. šių liudytojų akivaizdoje t.y. jiems girdint, nukentėjusįjį vadino žeminančiais jo garbę bei orumą žodžiais - durniumi, debilu, duchu, pyderu, pyderastu, kurie Lietuvių kalbos žargono žodyne(E. Z., 2007 m., Vilnius, leidykla „Alma litera“) bei Lietuvių kalbos žodyne(1969 m., antras leidimas, 2 tomas, Vilnius, leidykla „Mintis“) turi mulkio, kvailio, pastumdėlio, žioplio, homoseksualisto, gėjaus, prasmes. Akivaizdu, jog toks neigiamas atsiliepimas apie Č. K., jo asmeninių savybių vertinimas viešai, minėtų liudytojų akivaizdoje, buvo padarytas nepadoriais ir užgauliais žodžiais, siekiant įžeisti nukentėjusįjį bei užgauliai jį pažeminti kitų asmenų akyse. Todėl, kolegijos įsitikinimu, A. K. pagrįstai nuteista pagal LR BK 155 str. 1d. ir nėra pagrindo ją dėl šiame BK straipsnyje numatytų veikų išteisinti.

Apylinkės teismo nuosprendžiu tiek A. K., tiek ir I. N. nuteistos už veikas numatytas LR BK 155 str. 1d. t.y. už įžeidimą bei 154 str. 1d. numatytas veikas-už šmeižimą.

Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir, kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimas yra ir tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Šmeižimo objektas-žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, o jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos ir nuosprendyje pagal LR BK 154 str. 1d. kvalifikuotos veikos apibūdinimo matyti, jog nuosprendyje nebuvo nurodytos būtent LR BK 154 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką apibūdinančios ir ją kvalifikuojančios aplinkybės. Nenurodyta, kokią tikrovės neatitinkančią ir nukentėjusįjį paniekinti ar pažeminti galinčią informaciją paskleidė abi nuteistosios. Byloje nėra duomenų, kad nuteistosios apšmeižė nukentėjusįjį t.y. kad paskleidė apie jį kokią tai tikrovės neatitinkančią ir žeminančią jo garbę bei orumą informaciją, kad priskyrė jam kokius tai konkrečius veiksmus, pateikė juos kaip objektyviai egzistuojančius faktus ir duomenis.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, galima daryti išvadą, kad nei A. K., nei I. N. nepaskleidė jokios žeminančio pobūdžio ir tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri būtų galėjusi paniekinti ar pažeminti Č. K.. Realių ir faktais patvirtintų duomenų, kad buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios ir nukentėjusįjį galėjusios pažeminti žinios, byloje nėra. Tokie duomenys nėra nurodyti ir apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintose įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėse. Taigi, nuteistųjų kaltė pagal LR BK 154 str. 1d. nėra pagrįsta nuosprendyje išdėstytais ir jame įvertintais įrodymais. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nenustatyti, todėl apeliančių argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo šioje dalyje yra pagrįsti. Dėl šios priežasties abi nuteistosios išteisintinos dėl veikos numatytos LR BK 154 str. 1d.

Kolegija daro išvadą, jog teisingi nuteistosios teiginiai, jog ji nepagrįstai nuteista ne tik už veiką numatytą LR BK 154 str. 1d., bet ir už LR BK 155 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinimai I. N. nuosprendyje pagrįsti tik suinteresuoto asmens t.y. nukentėjusiojo Č. K. parodymais. Jų teisme nepatvirtino ne tik A. K. bei I. N., bet ir nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas V. C.. Apklaustas teisme, akistatos su I. N. metu, V. C. nurodė, jog jis neprisimena, ar I. N. ką nors aplamai sakė apie Č. K., jau nekalbant apie įžeidžiančio bei šmeižikiško pobūdžio pasisakymus. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį t.y pripažindamas I. N. kalta, negalėjo vadovautis vien tik Č. K. parodymais. Kolegijos nuomone, pagrįsti kaltinimą vieno ir dėl sistemingų tarpusavio konfliktų suinteresuoto asmens-nukentėjusiojo Č. K. parodymais, nagrinėjamu atveju nebuvo galima. Teisme nagrinėjant bylą, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog I. N. padarė nusikalstamas veiką numatytą LR BK 155 str. 1d. t.y., kad ji Teismas I. N. nuteisė vadovaudamasis tik Č. K. parodymais ir prielaidomis bei spėjimais, kurių nepatvirtino nukentėjusiojo skunde nurodytas ir teisme apklaustas liudytojas V. C. bei kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nesant kitų neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad ne tik A. K., bet ir I. N. 2008 m. liepos mėn. 20d. užgauliais žodžiais pažemino Č. K. kitų asmenų akivaizdoje, I. N. išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo padarant LR BK 155 str. 1d. numatytą veiką.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2d. 2p., 3d., 4d., 328 str. 1p., 329 str. 3p.

nusprendė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės mėn. 6d. nuosprendį toje dalyje, kurioje nuteista I. N., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

I. N., kaltintą ir nuteistą už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 155 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2008-07-20) išteisinti, neįrodžius, jog ji padarė šią nusikalstamą veiką.

I. N. kaltintą ir nuteistą už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 154 str. 1 d. (dėl veikos padarytos 2008-07-20) išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendyje priimtą sprendimą priteisti Iš I. N. Č. K. 100 litų neturtinės žalos.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendį toje dalyje, kurioje nuteista A. K., pakeisti:

A. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 154 str. 1 d. (šmeižimo 2008-07-20) išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2010-05-06 nuosprendžiu už LR BK 155 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2007 m. vasario pabaigoje- kovo pirmosiomis dienomis) numatytą veiką paskirtą bausmę-2 MGL (260 litų) baudą subendrinti su tuo pačiu nuosprendžiu už LR BK 155 str. 1 d. (dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2008-07-20) numatytą veiką paskirta bausme- 3 MGL (390 litų) bauda, ir skirti A. K. galutinę bausmę-4 MGL(520 litų) baudą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.