- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-14
- Bylos Nr.
- 1A-750-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-3-00071-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- J. G.
- Civilinis atsakovas
- I. G.
- Nukentėjusysis
- N. Š.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-750/2011
Teisėja Renata Jocienė Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00071-2010-6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. spalio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje adresu Laisvės pr. 85-55, Vilniuje, jei tai nesusiję su darbu.
Nukentėjusiosios N. Š. civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš J. G. N. Š. naudai priteista 3450 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios N. Š. civilinis ieškinys I. G. atžvilgiu atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. nuteista už tai, kad ji 2010-03-27, apie 22.00 val., veikdama kartu su mažamete K. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu procesas nutrauktas, veikos padarymo metu jai nesant tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, sugadino N. Š. priklausantį automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydama jai 3450 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Apeliantės nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas, jis nepagrįstas įrodymais, automobilio rinkos vertė bei apgadinimo laipsnis nenustatyti, tuo tarpu automobilis skubiai parduotas. Apeliantės nuomone, automobilis buvo vertas apie 1000 Lt. N. Š. ne kartą bandžiusi parduoti automobilį būtent už tokią sumą. Po įvykio N. Š. jį pardavė nelaukdama teismo išvadų. Nukentėjusiajai priteisus 3450 Lt sumą, apeliantės nuomone, ji nepagrįstai praturtėjo.
Teismas nesivadovavo protingumo kriterijais, lūpdažiu padarytas užrašas „Koziol” ant draugo automobilio stiklo neduoda pagrindo pripažinti nuosprendį teisėtu. Apeliantė nurodo, jog ji pripažino, kad praėjus savaitei po užrašo lūpų dažais padarymo, ji sėdėjo R. automobilyje, ten buvo E. B., J. B.. Jie kalbėjo apie draugus, pažįstamus, jaunuoliai darė pokalbio įrašus. Nepilnamečių pokalbiai, apeliantės įsitikinimu, neteisėtai tapo įrodinėjimo priemone, taip buvo pažeistos BPK 20 str. 1-5 punktų nuostatos. Išsakyti vaikų samprotavimai neįrodyti įstatyminėmis įrodinėjimo priemonėmis. Niekas nepaneigė, jog ji R. mamos automobilio nubraižymo momentu buvo namuose, ji buvo gavusi dvejetą ir privalėjo mokytis. R. suklydo, kas kada lankėsi automobilyje. N. Š. sūnus R. pats vakarais vedžiodavo juos į savo mamos automobilį ir jos ant stiklo lūpų dažais, viena pradėjo, kita užbaigė užrašą „Koziol”. Tiesioginių įrodymų, kad ji subraižė automobilį, byloje nėra. Ne ji viena vakarais lankėsi R. mamos automobilyje, o atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas. Apeliantės teigimu, jos veiksmuose nėra tyčios, todėl nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Nukentėjusioji N. Š. atsikirtimu į apeliacinį skundą prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir priteisti išlaidas, susijusias su atsikirtimo į apeliacinį skundą parengimu.
Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas, nuteistosios įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios skundas atmestinas.
Apeliantė neprisipažįsta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad ji subraižė N. Š. priklausiusį automobilį VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) Niekas nepaneigė, jog ji R. mamos automobilio nubraižymo momentu buvo namuose, buvo gavusi dvejetą ir privalėjo mokytis. R. Š. suklydo, kas kada lankėsi automobilyje.
Aukščiau nurodyti apeliantės skundo argumentai yra paneigti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, tuo tarpu jos parodymai ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neva ji automobilio neapgadino ir įvykio metu buvo namuose, vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų ištyrė visus byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai J. G. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.
N. Š. priklausiusio automobilio VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra nustatyti automobilio apžiūros protokolu bei prie jo esančiomis nuotraukomis. Automobilis buvo apgadintas iš visų pusių, subraižytas automobilio priekinis variklio dangtis, bagažinės dangtis, kairės pusės priekinės bei galinės durelės, priekinis bei galinis sparnas, dešinės pusės priekinės bei galinės durelės, priekinis bei galinis sparnas. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek privataus kaltinimo bylos proceso metu nuosekliai nurodė, jog 2010-03-27 apie 22.00 val. atėjo pas ją kaimynė S. K., kuri pranešė, jog matė kaip J. G. bei K. Z. S. apibraižė nukentėjusiajai priklausiusį automobilį VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) Liudytoja S. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji 2010 m. kovo mėn., tikslios dienos neprisimena, vakare, nuo 20 iki 22 val., matė kaip prie kaimynės N. Š. mašinos priėjo trys žmonės: dvi mergaitės ir vienas berniukas. Mergaitės pradėjo braižyti mašiną. Iš pradžių liudytoja nesuprato, kad mergaitės braižo, nes mergaites ji pažįsta, jos draugauja su R. Š.. Po to tikrai įsitikino, kad jos braižo. Girdėjo kaip buvo įsijungusi automobilio signalizacija ir matė kaip jos pabėgo, bet paskui vėl sugrįžo ir toliau braižė. Ji įvykį matė būdama balkone, matomumas buvo labai geras, nes toje vietoje kur stovėjo mašina, yra didelis žibintas, kuris viską apšviečia. Įvykio metu buvęs berniukas stovėjo šone, prie automobilio nebuvo priėjęs. Mergaitės automobilį braižė rankos aukštyje, braižė dureles, bagažinę, sparnus. Iki šio įvykio, liudytojos žiniomis, kaimynės N. Š. automobilis nebuvo apgadintas. Liudytoja S. K. parodė, jog ji mergaičių vardų ir pavardžių nežino, tačiau įvykį ji nufotografavo mobiliuoju telefonu ir nuotrauką parodė N. Š., kuri ir atpažino mergaites. Svarbu pažymėti ir tai, kad liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog būtent J. G. buvo viena iš mergaičių nurodytą vakarą braižiusių nukentėjusiosios N. Š. automobilį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta tyrėja M. K. nurodė, jog ji atliko K. Z. S., apklausą, kurios metu ji prisipažino kartu su apeliante apgadinę nukentėjusiajai priklausiusį automobilį ir nurodė tikslias automobilio apgadinimo aplinkybes. Tai, kad būtent apeliantė buvo vienas iš asmenų, apgadinusių nukentėjusiajai priklausiusį automobilį, patvirtinta ir byloje liudytoju apklausto J. B. parodymais. Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po įvykio jis kalbėjosi su K. Z. S., jie susitarė susitikti. Jis atvažiavo prie parduotuvės „Norfa”, esančios (duomenys neskelbtini), prie sporto klubo (duomenys neskelbtini), kur buvo K., J. ir vaikinas vardu E.. Atsisėdę automobilyje, jie visi kalbėjosi. Pradėjus kalbėtis, jie pasakė tiesą, kad ėjo gadinti automobilio su raktais. K. Z. S. pasakė, kad po automobilio apgadinimo raktai buvo išvalyti acetonu, kad nerastų jokių dažų, jeigu vyktų koks tyrimas. Liudytojui pasiteiravus merginų, kodėl jos taip pasielgė, šios pasakė, kad iš pykčio, labai pyko ant R. Š.. E. įvykio metu buvo šalia esančiame kieme, jis automobilio nebraižė, tačiau buvo paskolinęs savo striukę vienai iš merginų, kad jos neatpažintų. Liudytojas J. B. apklausos metu patvirtino, jog jis minėto pokalbio automobilyje metu mobiliojo ryšio telefono pagalba padarė garso įrašą, kuris ir buvo prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. patvirtino, kad su J. B. apie aptariamą įvykį jam teko kalbėti, pokalbyje taip pat dalyvavo ir apeliantė, kitų pokalbyje dalyvavusių asmenų jis neprisimena. Taip pat liudytojas nurodė, jog buvo atvejis, kuomet jis paskolino J. G. savo striukę, kad ši nesušaltų, visa tai vyko (duomenys neskelbtini), kur buvo apibraižyta mašina. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu, išklausęs pateiktą pokalbio įrašą, patvirtino, kad pokalbyje yra užfiksuoti K. Z. S., J. G. ir J. B. balsai. Liudytojo nuomone, įraše yra užfiksuotas J. G. balsas toje vietoje, kur ji sakė, kad prie mašinos nuėjo ir jo striukę pasiėmusi buvo, kad braižė mašiną.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė 2010-03-27, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, sugadino N. Š. priklausantį automobilį VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) Pagrįstai pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino apeliantės bei K. Z. S. parodymus apie tai, kad jos ant nukentėjusiajai priklausiusio automobilio priekinio stiklo tik lūpų dažais užrašė žodį „Koziol”. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nei nukentėjusioji, nei byloje apklausti liudytojai net neužsiminė apie tai, kad būtų pastebėję ar girdėję, jog automobilis būtų aprašinėtas lūpų dažais, visų be išimties parodymuose (nukentėjusiosios, liudytojų J. B., S. K., E. B.) yra akcentuojamas būtent automobilio apibraižymas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog po įvykio tiek apeliantės, tiek K. Z. S. motinos buvo atvykusios pas nukentėjusiąją tartis dėl padarytos žalos atlyginimo.
Apeliantės nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dalyje dėl nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos, kadangi automobilio rinkos vertė bei apgadinimo laipsnis nebuvo nustatyti, tuo tarpu automobilis skubiai parduotas. Apeliantės nuomone, automobilis buvo vertas apie 1000 Lt. Nukentėjusiajai priteisus 3450 Lt sumą, apeliantės nuomone, ji nepagrįstai praturtėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti apeliantės skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.
Pažymėtina tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3450 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti (b.l. 6). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2010-04-16 automobilio apžiūros protokolu yra nustatytas nukentėjusiajai priklausiusio automobilio VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo mastas. Protokole nurodyta, jog automobilis buvo apgadintas iš visų pusių, subraižytas automobilio priekinis variklio dangtis, bagažinės dangtis, kairės pusės priekinės bei galinės durelės, priekinis bei galinis sparnas, dešinės pusės priekinės bei galinės durelės, priekinis bei galinis sparnas. Protokole nurodytus sugadinimus patvirtina ir prie protokolo esančios fotonuotraukos. Nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu byloje yra pateikusi ir automobiliui padarytų apgadinimų remonto darbų sąmatą (b.l. 3), kurioje nurodyta automobilio perdažymui reikalingų medžiagų bei remonto darbų kaina, teisėjų kolegijos vertinimu, yra reali. Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nukentėjusiosios civilinį ieškinį patenkino pilnai ir iš apeliantės nukentėjusiosios naudai priteisė 3450 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog nebuvo pagrindo nagrinėjamu atveju nustatinėti automobilio VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu buvusios rinkos vertės, kadangi apeliantės neteisėtais veiksmais automobilis nebuvo sunaikintas ar sugadintas nepataisomai, šiuo atveju jis buvo apgadintas, todėl ir buvo nustatyta tik automobilio atstatomoji vertė.
Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašydamas apeliantės padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, veikos padarymo metu jam nesant tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina tai, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010-05-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) K. Z. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu pastaroji nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis procesas K. Z. S. atžvilgiu buvo nutrauktas ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-09-15 nutartimi. Minėta nutartimi teisiamajam posėdžiui baudžiamoji byla buvo perduota tik J. G. atžvilgiu. Reikalavimas bylą nagrinėti tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, reiškia tai, kad baudžiamasis procesas teisme vyksta tik dėl šių asmenų ir teismas gali spręsti tik dėl jų kaltės ir dalyvavimo darant nusikalstamas veikas. Dėl kitų asmenų nuosprendis negali būti priimamas. Taip pat nuosprendyje negali būti formuluočių, kuriomis konstatuojama kitų asmenų, išskyrus jau nuteistų ar atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltė padarius nusikalstamas veikas. Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas iš kaltinimo pašalina tai, kad “J. G. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., padarė veikdama kartu su mažamete K. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini)“ ir nustato, kad J. G. 2010-03-27, apie 22.00 val., veikdama kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, veikos padarymo metu jam nesant tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė (b.l 4-5), (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, sugadino N. Š. priklausantį automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydama jai 3450 Lt turtinę žalą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji prašė iš apeliantės priteisti turėtas išlaidas advokatui (600 Lt), paruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusioji pateikė teismui turėtas proceso išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pažymėtina tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje pateikė nuteistoji J. G., apeliacinis skundas nebuvo didelės apimties, pati baudžiamoji byla taip pat nėra sudėtinga ir didelės apimties, byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. kur nors dirbtų ar turėtų kokių nors kitų legaliai gaunamų pajamų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti 600 Lt suma vien tik už nedidelės apimties atsikirtimo į apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 300 litų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.
nutaria:
nuteistosios J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendį.
Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad J. G. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., padarė veikdama kartu su mažamete K. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu procesas nutrauktas, veikos padarymo metu jai nesant tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė
Priteisti iš J. G. nukentėjusiosios N. Š. naudai 300 (tris šimtus) Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.