- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-16-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00001-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- K. V., K. A.
- Advokatai
- Linas Blažulionis, Virginija Balčiūnienė, Linas Blažiulionis
- Kategorijos
- 1.1.23.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės ir nuteistojo K. A. gynėjo advokato Lino Blažulionio apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. V. pripažintas kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (3012,80 eurų) dydžio bauda.
K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus laikotarpiu nuo 2015-05-05 iki 2017-06-29) ir nubausti 90 MGL (3 289,40 eurų) dydžio bauda.
K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (laikius žinomai suklastotus tikrus ir žinomai pagamintus netikrus dokumentus nuo 2014-04-14 iki 2018-03-14) ir nubaustas 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, tai yra: bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, apimta bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (už dokumentų klastojimą ir netikrų dokumentų gaminimą teikiant paraišką Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupei ir teikiant paraišką išmokai gauti Nacionalinei mokėjimų agentūrai) ir prie šios bausmės pridėta dalis bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir K. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 90 MGL (3 289,40 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 80 MGL (3 012,80 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, tai yra: bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, apimta bausmė, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir K. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Priteista iš K. V. 269,56 (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 56 centus) ir iš K. A. 67,39 (šešiasdešimt septynis eurus 39 centus) proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Lova N., serijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas, perduodant valstybės nuosavybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. A. nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudojo, bei apgaule kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: nuo 2013-03-20 iki 2014-09-11 būdamas (duomenys neskelbtini), UAB (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė)) direktorius ir vienintelis akcininkas, o nuo 2014-09-12 iki 2015-04-13 dirbdamas Bendrovėje samdomu darbuotoju, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su K. V. (nuo 2014-09-11 Bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku), veikdamas Bendrovės vardu ir interesais bei siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Projektas), laikotarpiu nuo 2014-04-14 iki 2015-03-31, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) sav., turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą klastojant tikrus ir gaminant netikrus dokumentus, juose dirbtinai padidinant prekių įsigijimo kainas, suklaidinti (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), toliau – VVG) ir (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – Agentūra)), bei neteisėtai apgaule gauti Europos Sąjungos paramą, taip pat siekdamas atitikti ūkio subjektui, pretenduojančiam pasinaudoti parama keliamus ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklius (1) ir žinodamas, kad Bendrovė, 2013 metais patyrusi nuostolių, šių rodiklių neatitinka, K. V. suklastojus tikrą 2013-12-31 Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitą, ir 2013-12-31 Balansą, melagingai juose įrašius, jog 2013 metais Bendrovė gavo 745 771 Lt pardavimo pajamų bei tariamai uždirbo 100 889 Lt grynojo pelno ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukus į 2014-04-14 paraišką paramai gauti, tokiu būdu tikrąsias Bendrovės pajamas padidinus 691 251 Lt bei paraiškoje įrašius melagingus ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklius, suklastojus tikrą dokumentą – 2014-04-14 paraišką paramai gauti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška), jis (K. A.) patvirtino šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus savo parašais, o K. V. patvirtinus dokumentus Bendrovės spaudu, taip suteikus šiems dokumentams teisinę galią, jis (K. A.) panaudojo minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus, 2014-04-14 pateikdamas VVG, (duomenys neskelbtini), ir paleisdamas teisinėn apyvarton. Tokiu būdu ir veiksmais suklaidinus VVG darbuotojus, kuriems įvertinus nurodytus dokumentus kaip tinkamus, VVG priėmė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ palankų sprendimą dėl lėšų projektui „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo, o 2014-06-27 Agentūrai šį sprendimą patvirtinus ir Bendrovei paskyrus 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paramos lėšų, Bendrovė įsipareigojo prisidėti prie Projekto įgyvendinimo 58 500 Lt (16 942,77 Eur) privačių lėšų įnašu.
1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką K. A. laikotarpiu nuo 2014-10-02 iki 2014-12-15, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) sav., siekdamas išvengti investuoti į Projektą 58 500 Lt privačių Bendrovės lėšų, panaudojus netikriems dokumentams gaminti ir tikriems dokumentams klastoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę, kopijavimo ir spausdinimo techniką, K. V. pagaminus realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą 2014-10-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. A4 formato lape sukūrus tekstą, melagingai nurodant, kad Bendrovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) (be PVM) perka infrasauną, pastarąją tariamą sutartį atspausdinus ant dviejų A4 formato popieriaus lapų, kiekviename jos lape pasirašius už UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovą S. K. ir jį - Bendrovės atstovą K. A., imituojant jų parašus, taip pat padarius šio netikro dokumento kopiją, patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, pasirašius už K. A., imituojant jo parašą, bei patvirtinus kopiją Bendrovės spaudu, taip suteikiant pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią, jis tyčia suklastojo tikrą 2014-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), t. y. K. V. panaudojus tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) kaip pavyzdį, sukūrus kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tariamai išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), šioje melagingai įrašius įsigytos pirties kainą – 15 000 Lt (4344,30 Eur) (be PVM), nors realiai pirtį įsigijo už 12 809,92 Lt (3 710 Eur), kainą padidinus 634,29 eurais, šį dokumentą atspausdinus, eilutėje „Krovinį išdavė“ pasirašius už S. K., imituojant jo parašą, eilutėje „Krovinį priėmė“ atspausdinus jo - K. A. vardinį spaudą ir parašą, taip pat padarius šio dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šio žinomai suklastoto dokumento dokumentą spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrą 2014-10-06 sutartį, t. y. K. V. panaudojus tikrą Bendrovės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą 2014-10-06 pirkimo pardavimo sutartį, pakeitus sutarties pirmojo lapo turinį ir eilutėje „Sutarties objekto kaina“ melagingai įrašius įsigytos masažinės vonios A. kainą – 45 980 Lt (su PVM) (38 000 Lt be PVM arba 11 005,56 Eur), nors realiai masažinę vonią A. įsigijo už 30 099,99 Lt (8 717,56 Eur) (be PVM), kainą padidinus 2 288 eurais, šį sutarties lapą atspausdinus, jis (K. A.) patvirtino šį suklastotą tikrą dokumentą vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, o K. V. patvirtinus Bendrovės spaudu, taip pat padarius šio suklastoto tikro dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir parašu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- pagamino realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą 2014-11-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), t. y. K. V. A4 formato lape sukūrus tekstą, melagingai nurodžius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė Bendrovei PVM sąskaitą – faktūrą už sūkurinę vonią, kainuojančią 38 000 Lt (11 005,56 Eur) (be PVM), pastarąją tariamą PVM sąskaitą – faktūrą atspausdinus ant A4 formato popieriaus lapo, pasirašius už pardavėją vadybininką R. J., imituojant jo parašą, jis (K. A.) patvirtino šį pagamintą netikrą dokumentą savo parašu, o K. V. padarius šio netikro dokumento kopiją ir patvirtinus Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šio žinomai pagaminto netikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir parašu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrą 2014-09-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. K. V. panaudojus tikrą 2014-09-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovės pasirašytą su R. G. individualia įmone, kaip pavyzdį, sukūrus kitą 2014-09-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šioje melagingai įrašius įsigyto soliariumo „(duomenys neskelbtini)“ kainą – 48 400 Lt (14 017,61 Eur) (su PVM), nors realiai soliariumą įsigijo už 22 066,12 Lt (be PVM) (6 390,79 Eur), kainą padidinant 5 194,01 eurais, nukopijavus nuo tikro dokumento R. G. individualios įmonės spaudą, jis patvirtino šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą savo parašu, o K. V. patvirtinus Bendrovės spaudu, taip pat padarius šio suklastoto tikro dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrą 2014-11-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), t. y. K. V. panaudojus tikrą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), Bendrovei išrašytą R. G. individualios įmonės, kaip pavyzdį, sukūrus kitą R. G. IĮ vardu tariamai išrašytą 2014-11-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), šioje melagingai įrašius įsigyto soliariumo „(duomenys neskelbtini)“ kainą – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (be PVM), nors realiai įsigijo soliariumą už 22 066,12 Lt (6390,79 Eur) (be PVM), kainą padidinus 5 194,01 eurais, šį dokumentą atspausdinus, eilutėje „Pardavėjas: savininkas R. G.“ pasirašius už R. G., imituojant jo parašą, jis (K. A.) patvirtino šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą eilutėje „Pirkėjas: (duomenys neskelbtini) pasirašydamas savo parašu ir padėdamas vardinį spaudą „Direktorius K. A.“, o K. V. padarius šio suklastoto tikro dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šio žinomai suklastoto tikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- žinodamas, kad masažinės lovos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandoris tarp Bendrovės ir įmonės (duomenys neskelbtini) neįvyko, pagamino realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą 2014-10-27 įmonės (duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini)“, t. y. K. V. A4 formato lape sukūrus tekstą, melagingai nurodant, kad įmonė (duomenys neskelbtini) išrašė Bendrovei pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini) už masažinę lovą „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 2 520 Eur, atspausdinus sąskaitą ant A4 formato popieriaus lapo, šią pasirašius už pardavėjo atstovą, jis (K. A.) patvirtino šį žinomai pagamintą netikrą dokumentą savo parašu ir vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, o K. V. padarius šio pagaminto netikro dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šio žinomai pagaminto netikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrus išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, t. y. K. V. tikruose 2014-09-30, 2014-10-24, 2014-10-30, 2014-11-12, 2014-11-17 ir 2014-12-01 sąskaitos išrašuose pakeitus pirminius įrašus, melagingai nurodant, kad Bendrovė atliko piniginius pervedimus, atsiskaitant už įsigytą įrangą: 2014-09-30 ir 2014-11-17, atitinkamai, 14 520 Lt ir 33 880 Lt R. G. IĮ, 2014-10-24 - 2520 eurų įmonei (duomenys neskelbtini), 2014-10-30 ir 2014-12-01, atitinkamai, 20 000 Lt ir 25 980 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-11-12 – 18 150 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos suklastotus dokumentus atspausdinus, jis (K. A.) patvirtino šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, o K. V. patvirtinus Bendrovės spaudu, padarius šių suklastotų tikrą dokumentų kopijas ir patvirtinus jas Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų kopijas spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, taip suteikdamas suklastotų tikrų dokumentų kopijoms juridinę galią;
- suklastojo tikrus dokumentus - Bendrovės Ilgalaikio turto korteles, t. y. K. V. pakeitus įrašus buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ formuojamose ilgalaikio turto kortelėse, kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai nurodžius, kad Bendrovės į apskaitą įtrauktos pirties infrasaunos vertė - 15 000 Lt, kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai nurodžius, kad Bendrovės į apskaitą įtraukto soliariumo (duomenys neskelbtini) vertė - 40 000 Lt, o kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai nurodžius, kad Bendrovės į apskaitą įtrauktos sūkurinės vonios vertė - 38 000 Lt, ir atspausdinus minėtas suklastotas Ilgalaikio turto korteles ant A4 formato popieriaus lapų, jis (K. A.) patvirtino šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, o K. V. patvirtinus Bendrovės spaudu, padarius šių suklastotų tikrų dokumentų kopijas ir jas patvirtinus Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų kopijas spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, taip suteikdamas suklastotų tikrų dokumentų kopijoms juridinę galią;
- žinodamas, kad masažinė lova (duomenys neskelbtini) Bendrovės ilgalaikio turto apskaitoje nėra užpajamuota, pagamino realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą Ilgalaikio turto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. K. V. buhalterinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“ suformavus ilgalaikio turto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodant, kad Bendrovė į apskaitą įtraukė 8 701,06 Lt vertės terminio masažo lovą N., ir atspausdinus šią ilgalaikio turto kortelę ant A4 formato popieriaus lapo, jis (K. A.) patvirtino šį žinomai pagamintą netikrą dokumentą vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, o K. V. patvirtinus Bendrovės spaudu, padarius šio dokumento kopiją ir patvirtinus ją Bendrovės spaudu, jis (K. A.) patvirtino šio žinomai pagaminto netikro dokumento kopiją spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią.
1.2. K. A. tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad Bendrovė įsigydama įrangą: sūkurinę vonią „A.“, soliariumą „(duomenys neskelbtini)“ ir pirtį infrasauną patyrė 36 725,03 Lt (10 636,30 Eur) išlaidų mažiau, o terminio masažo lovos N. neįsigijo, suklastojo tikrą Bendrovės 2014-12-15 mokėjimo prašymą Nr. 1 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti įrangos įsigijimą tinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensuoti 61,2658 procentą patirtų išlaidų, o būtent: K. V. užpildžius nustatytos formos mokėjimo prašymą, jame melagingai deklaruojant tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Bendrovė patyrė tinkamų finansuoti 97 933,88 Lt (28 363,61 Eur) išlaidų įsigydama: sūkurinę vonią „A.“ už 38 000 Lt, soliariumą „(duomenys neskelbtini)“ už 40 000 Lt, pirtį infrasauną už 15 000 Lt ir terminio masažo lovą N. už 2 520 Eur, melagingai padidinant įrangos įsigijimo kainą 36 725,03 Lt (10 636,30 Eur (634,29 + 2 288 + 5 194,01 + 2 520)), patvirtinus prašymą Bendrovės spaudu ir pateikus jam (K. A.), nesančiam Bendrovės direktoriumi, pasirašyti dokumentą už Bendrovės direktorių, jis (K. A.), žinodamas, kad mokėjimo prašyme nurodyti duomenys yra netikti, patvirtino mokėjimo prašymą, pasirašydamas jo kiekviename lape savo parašu, taip suteikdamas žinomai suklastotam tikram dokumentui juridinę galią.
1.3. K. A. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-12-15 panaudojo minėtą žinomai suklastotą Bendrovės 2014-12-15 mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir aukščiau minėtas žinomai suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų patvirtintas kopijas, pateikdamas VVG, (duomenys neskelbtini), kaip privalomus, deklaruojamų išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus, taip paleisdamas juos teisinėn apyvarton, kuriuose nurodyta tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 97 933,88 Lt (28 363,61 Eur), o prašoma išmokėti paramos suma – 60 000 Lt (17 377,20 Eur). VVG darbuotojams, apgaulės įtakoje, nežinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, priėmus minėtus dokumentus, įvertinus kaip tinkamus ir 2015-02-04 Bendrovės mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus Agentūrai, o K. V., žinančiam, kad Bendrovė už sūkurinę vonią „A.“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ne visą kainą, pagaminus netikrą 2015-03-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą „Dėl atsiskaitymo“ ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2015-03-19 pateikus Agentūrai, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), kaip tikrą Bendrovės atsiskaitymą su tiekėju už įsigytą įrangą patvirtinantį dokumentą, o Agentūros darbuotojams, neturint duomenų apie aukščiau minėtų dokumentų tikrumą, priėmus juos ir 2015-03-25 šių pateiktų Bendrovės vardu suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų bei jų kopijų pagrindu apmokėjus neva patirtas išlaidas, pervedant 17 377,20 Eur paramos lėšų į Bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 10 636,30 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų, skirtų projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, tuo padarydamas Lietuvos biudžetui nurodyto dydžio turtinę žalą.
2. K. V. nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudojo, bei apgaule kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: nuo 2014-05-01 būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), toliau – Bendrovė) įgaliotas asmuo, o nuo 2014-09-11 iki 2015-04-13 akcininkas ir direktorius, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su K. A., nuo 2013-04-03 iki 2014-09-11 buvusiu Bendrovės akcininku ir direktoriumi, veikdamas Bendrovės vardu ir interesais bei siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Projektas), laikotarpiu nuo 2014-04-14 iki 2015-03-31, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) sav., turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą klastojant tikrus ir gaminant netikrus dokumentus, juose dirbtinai padidinant prekių įsigijimo kainas, suklaidinti (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), toliau – VVG) ir (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), toliau – Agentūra), bei neteisėtai apgaule gauti Europos Sąjungos paramą, taip pat siekdamas atitikti ūkio subjektui, pretenduojančiam pasinaudoti parama keliamus ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklius (1) ir žinodamas, kad Bendrovė, 2013 metais patyrusi nuostolių, šių rodiklių neatitinka, tyčia, naudodamas tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę bei kopijavimo techniką, suklastojo tikrą 2013-12-31 Bendrovės Pelno (nuostolio) ataskaitą, 2013-12-31 Balansą, melagingai juose įrašydamas, jog 2013 metais Bendrovė gavo 745 771 Lt pardavimo pajamų bei tariamai uždirbo 100 889 Lt grynojo pelno ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukė į 2014-04-14 paraišką paramai gauti, tokiu būdu tikrąsias Bendrovės pajamas padidindamas 691 251 Lt bei paraiškoje įrašydamas melagingus ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklius, suklastojo tikrą dokumentą – 2014-04-14 paraišką paramai gauti Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška), o K. A. patvirtinus šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus savo parašais, jam (K. V.) asmeniškai patvirtinus dokumentus Bendrovės spaudu, suteikė šiems dokumentams teisinę galią ir per K. A. panaudojo, paleisdamas teisinėn apyvarton, K. A. 2014-04-14 pateikus juos VVG, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ir veiksmais suklaidinus VVG darbuotojus, kuriems įvertinus nurodytus dokumentus kaip tinkamus, VVG priėmė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ palankų sprendimą dėl lėšų projektui „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo, o 2014-06-27 Agentūrai šį sprendimą patvirtinus ir Bendrovei paskyrus 60 000 Lt (17 377,20 Eur) paramos lėšų, Bendrovė įsipareigojo prisidėti prie Projekto įgyvendinimo 58 500 Lt (16 942,77 Eur) privačių lėšų įnašu.
2.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką K. V. laikotarpiu nuo 2014-10-02 iki 2014-12-15, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) sav., siekdamas išvengti investuoti į Projektą 58 500 Lt privačių Bendrovės lėšų, panaudojęs netikriems dokumentams gaminti ir tikriems dokumentams klastoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę, kopijavimo ir spausdinimo techniką, tyčia:
- pagamino realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą 2014-10-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. A4 formato lape sukūrė tekstą, melagingai nurodydamas, kad Bendrovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) (be PVM) perka infrasauną, pastarąją tariamą sutartį atspausdino ant dviejų A4 formato popieriaus lapų, kiekviename jos lape pasirašė už UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovą S. K. ir Bendrovės atstovą K. A., imituodamas jų parašus, taip pat padarė šio netikro dokumento kopiją, kurią patvirtino spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, pasirašė už K. A., imituodamas jo parašą, ir patvirtino kopiją Bendrovės spaudu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrą 2014-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), t. y. panaudodamas tikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) kaip pavyzdį, sukūrė kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tariamai išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai įrašė įsigytos pirties kainą – 15 000 Lt (4344,30 Eur) (be PVM), nors realiai pirtį įsigijo už 12 809,92 Lt (3 710 Eur), kainą padidindamas 634,29 eurais, šį dokumentą atspausdino, eilutėje „Krovinį išdavė“ pasirašė už S. K., imituodamas jo parašą, eilutėje „Krovinį priėmė“ atspausdino K. A. vardinį spaudą ir parašą, taip pat padarė šio suklastoto dokumento kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrą 2014-10-06 sutartį, t. y. panaudodamas tikrą Bendrovės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą 2014-10-06 pirkimo pardavimo sutartį, pakeitė sutarties pirmojo lapo turinį ir eilutėje „Sutarties objekto kaina“ melagingai įrašė įsigytos masažinės vonios A. kainą - 45980 Lt (su PVM) (38 000 Lt be PVM arba 11 005,56 Eur), nors realiai masažinę vonią A. įsigijo už 30 099,99 Lt (8 717,56 Eur) (be PVM), kainą padidindamas 2 288 eurais, šį sutarties lapą atspausdino, o K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip pat padarė šio suklastoto dokumento kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- pagamino realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą 2014-11-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), t. y. A4 formato lape sukūrė tekstą, melagingai nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė Bendrovei PVM sąskaitą – faktūrą už sūkurinę vonią, kainuojančią 38 000 Lt (11 005,56 Eur) (be PVM), pastarąją tariamą PVM sąskaitą – faktūrą atspausdino ant A4 formato popieriaus lapo, pasirašė už pardavėją vadybininką R. J., imituodamas jo parašą, o šį netikrą dokumentą pasirašius K. A., padarė šio netikro dokumento kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrą 2014-09-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. panaudodamas tikrą 2014-09-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovės pasirašytą su R. G. individualia įmone, kaip pavyzdį, sukūrė kitą 2014-09-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai įrašė įsigyto soliariumo „(duomenys neskelbtini)“ kainą – 48 400 Lt (14 017,61 Eur) (su PVM), nors realiai soliariumą įsigijo už 22 066,12 Lt (be PVM) (6 390,79 Eur), kainą padidindamas 5 194,01 eurais, nukopijavo nuo tikro dokumento R. G. individualios įmonės spaudą, o K. A. pasirašius, patvirtino Bendrovės spaudu, taip pat padarė šio suklastoto dokumento kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrą 2014-11-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), t. y. panaudodamas tikrą PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), Bendrovei išrašytą R. G. individualios įmonės, kaip pavyzdį, sukūrė kitą R. G. IĮ vardu tariamai išrašytą 2014-11-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kurioje melagingai įrašė įsigyto soliariumo „(duomenys neskelbtini)“ kainą – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (be PVM), nors realiai įsigijo soliariumą už 22 066,12 Lt (6390,79 Eur) (be PVM), kainą padidindamas 5 194,01 eurais, šį dokumentą atspausdino, eilutėje „Pardavėjas: savininkas R. G.“ pasirašė už R. G., imituodamas jo parašą, o suklastotą dokumentą eilutėje „Pirkėjas: (duomenys neskelbtini) K. A. patvirtinus savo ir vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, jis (K. V.) padarė šio suklastoto dokumento kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas suklastoto tikro dokumento kopijai juridinę galią;
- žinodamas, kad masažinės lovos (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandoris tarp Bendrovės ir įmonės (duomenys neskelbtini) neįvyko, jis pagamino realioje tikrovėje neegzistuojantį netikrą 2014-10-27 įmonės (duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini)“, t. y. A4 formato lape sukūrė tekstą, melagingai nurodydamas, kad įmonė (duomenys neskelbtini) išrašė Bendrovei pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini) už masažinę lovą „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 2520 Eur, atspausdino sąskaitą ant A4 formato popieriaus lapo, kurią pasirašė už pardavėjo atstovą, o K. A. šį netikrą dokumentą pasirašius Bendrovės atstovo vardu, patvirtinus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, jis (K. V.) padarė šio pagaminto netikro dokumento kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią;
- suklastojo tikrus išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, t. y. tikruose 2014-09-30, 2014-10-24, 2014-10-30, 2014-11-12, 2014-11-17 ir 2014-12-01 sąskaitos išrašuose pakeitė pirminius įrašus, melagingai nurodydamas, kad Bendrovė atliko piniginius pervedimus, atsiskaitant už įsigytą įrangą: 2014-09-30 ir 2014-11-17 atitinkamai, 14 520 Lt ir 33 880 Lt R. G. IĮ, 2014-10-24 - 2 520 eurų įmonei (duomenys neskelbtini), 2014-10-30 ir 2014-12-01, atitinkamai, 20 000 Lt ir 25 980 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014-11-12 – 18 150 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuos suklastotus dokumentus atspausdino, o K. A. patvirtinus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, padarė šių suklastotų dokumentų kopijas, kurias K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas suklastotų tikrų dokumentų kopijoms juridinę galią;
- suklastojo tikrus dokumentus - Bendrovės Ilgalaikio turto korteles, t. y. pakeitė įrašus buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ formuojamose ilgalaikio turto kortelėse, kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai nurodydamas, kad Bendrovės į apskaitą įtrauktos pirties infrasaunos vertė - 15 000 Lt, kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai nurodydamas, kad Bendrovės į apskaitą įtraukto soliariumo (duomenys neskelbtini) vertė - 40 000 Lt, o kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai nurodydamas, kad Bendrovės į apskaitą įtrauktos sūkurinės vonios vertė - 38 000 Lt, atspausdino minėtas suklastotas Ilgalaikio turto korteles ant A4 formato popieriaus lapų, kurias K. A. patvirtinus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip pat padarė šių suklastotų dokumentų kopijas, kurias K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas suklastotų tikrų dokumentų kopijoms juridinę galią;
- žinodamas, kad masažinė lova (duomenys neskelbtini) Bendrovės ilgalaikio turto apskaitoje nėra užpajamuota, pagamino realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą Ilgalaikio turto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buhalterinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“ suformavo ilgalaikio turto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas, kad Bendrovė į apskaitą įtraukė 8 701,06 Lt vertės terminio masažo lovą (duomenys neskelbtini), atspausdino šią pagamintą netikrą ilgalaikio turto kortelę ant A4 formato popieriaus lapo, kurią K. A. patvirtinus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip pat padarė šio pagaminto netikro dokumentų kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią.
2.2. K. V. tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad Bendrovė įsigydama įrangą: sūkurinę vonią „(duomenys neskelbtini)“, soliariumą „(duomenys neskelbtini)“ ir pirtį infrasauną patyrė 36 725,03 Lt (10 636,30 Eur) išlaidų mažiau, o terminio masažo lovos (duomenys neskelbtini) neįsigijo, suklastojo tikrą Bendrovės 2014-12-15 mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti įrangos įsigijimą tinkamomis finansuoti išlaidomis ir kompensuoti 61,2658 procentą patirtų išlaidų, o būtent: jis užpildė nustatytos formos mokėjimo prašymą, jame melagingai deklaruodamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Bendrovė patyrė tinkamų finansuoti 97 933,88 Lt (28 363,61 Eur) išlaidų įsigydama: sūkurinę vonią „A.“ už 38 000 Lt, soliariumą „(duomenys neskelbtini)“ už 40 000 Lt, pirtį infrasauną už 15 000 Lt ir terminio masažo lovą (duomenys neskelbtini) už 2 520 Eur melagingai padidindamas įrangos įsigijimo kainą 36 725,03 Lt (10 636,30 Eur (634,29 + 2 288 + 5 194,01 + 2 520), kurį pateikė K. A. pasirašyti už Bendrovės direktorių, žinodamas, kad pastarasis nėra Bendrovės direktorius, o K. A., žinojusiam, kad mokėjimo prašyme nurodyti duomenys yra netikri, pasirašius mokėjimo prašymo kiekviename lape savo parašu, jis (K. V.) patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas žinomai suklastotam tikram dokumentui juridinę galią.
2.3. K. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014-12-15 per K. A. panaudojo minėtą žinomai suklastotą Bendrovės 2014-12-15 mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su aukščiau minėtomis žinomai suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų patvirtintomis kopijomis, paleisdamas juos teisinėn apyvarton, K. A. pateikus minėtus dokumentus VVG, (duomenys neskelbtini) kaip privalomus, deklaruojamų išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuose nurodyta tinkamų finansuoti išlaidų sumą - 97 933,88 Lt (28 363,61 Eur), o prašoma išmokėti paramos suma- 60 000 Lt (17 377,20 Eur). VVG darbuotojams, apgaulės įtakoje, nežinant apie vykdomą nusikalstamą veiką, priėmus minėtus dokumentus, įvertinus kaip tinkamus ir 2015-02-04 Bendrovės mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus Agentūrai, jis (K. V.), žinodamas, kad Bendrovė už sūkurinę vonią (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo ne visą kainą, pagamino netikrą 2015-03-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą „Dėl atsiskaitymo“, t. y. A4 formato lape sukūrė išgalvotą tekstą, melagingai nurodydamas, kad Bendrovė už sūkurinę vonią (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė, atspausdino šį tariamą raštą ant A4 formato popieriaus lapo, pasirašė už vadybininką R. J., imituodamas jo parašą, nuskenavo ir iš savo naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) 2015-03-19 išsiuntė Agentūrai, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaudojo jį pateikdamas kaip tikrą Bendrovės atsiskaitymą su tiekėju už įsigytą įrangą patvirtinantį dokumentą, o Agentūros darbuotojams, neturint duomenų apie aukščiau minėtų dokumentų tikrumą, priėmus juos ir 2015-03-25 šių pateiktų Bendrovės vardu suklastotų tikrų ir pagamintų netikrų dokumentų bei jų kopijų pagrindu apmokėjus neva patirtas išlaidas, pervedant 17 377,20 Eur paramos lėšų į Bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip apgaule (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 10 636,30 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų, skirtų projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, tuo padarydamas Lietuvos biudžetui nurodyto dydžio turtinę žalą.
2.4. K. V., nuo 2015-05-05 iki 2017-06-29 būdamas (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, žinodamas, kad po Paraiškos paramai gauti pateikimo pasikeitė vadovaujančias pareigas Bendrovėje einantys asmenys, ir, kad Bendrovė įsipareigojo pranešti VVG apie bet kurių duomenų, pateiktų paramos paraiškoje, pasikeitimus, tačiau nepranešė, žinodamas, kad Bendrovė įsipareigojo be rašytinio VVG ir Agentūros sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, penkerius metus vykdyti Projekto veiklą ir neparduoti už paramos lėšas įsigyto turto, tačiau siekdamas suklaidinti VVG, kad Bendrovė atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus (2),laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-04-20, savo darbo kabinete, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) r., panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę ir spausdinimo techniką, tyčia suklastojo tikrus dokumentus:
- 2016-01-01 Bendrovės Balansą už 2015 metus ir Bendrovės 2016-01-01 pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 metus, t. y. atspausdino tikrą Bendrovės balansą už 2015 metus, bei tikrą pelno (nuostolių) ataskaita už 2015 metus, kuriuose melagingai nurodė, kad Bendrovės direktorius yra K. A., pasirašė už K. A., imituodamas jo parašą, bei patvirtino juos Bendrovės spaudu, taip suteikdamas žinomai suklastotiems tikriems dokumentams juridinę galią;
- 2016-03-07 Bendrovės Užbaigto vietos projekto metinę ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. užpildė nustatytos formos metinės ataskaitos blanką, kuriame įrašė melagingus duomenis, kad Bendrovės direktorius yra K. A., atspausdino jį, pasirašė už K. A., imituodamas jo parašą, bei patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas žinomai suklastotam tikram dokumentui juridinę galią, o 2016-03-07 panaudojo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus: 2016-01-01 Bendrovės Balansą už 2015 metus, Bendrovės 2016-01-01 pelno (nuostolių) ataskaitą už 2015 metus ir 2016-03-07 Bendrovės Užbaigto vietos projekto metinę ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas juos VVG, (duomenys neskelbtini).
2.5. K. V. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-01-14 ir 2016-04-18 Bendrovės vardu pasirašęs pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavęs paramos lėšomis įsigytą įrangą ir žinodamas, kad Bendrovė Projekto veiklų nevykdo, savo darbo kabinete, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) r., panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę ir spausdinimo techniką, tyčia suklastojo tikrą 2017-04-19 Bendrovės Užbaigto projekto metinę ataskaitą, t. y. užpildė nustatytos formos metinės ataskaitos blanką, kuriame įrašė melagingus duomenis, kad nepakito Bendrovės veiklos pobūdis ir už paramos lėšas įsigyto turto nuosavybės forma, kurį atspausdino, pasirašė savo parašu ir patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas žinomai suklastotam dokumentui juridinę galią, ir 2017-04-20 panaudojo šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą, pateikdamas VVG, (duomenys neskelbtini).
2.6. K. V. laikė žinomai suklastotus tikrus ir žinomai pagamintus netikrus dokumentus, o būtent laikotarpiu nuo 2014-04-14 iki 2015-05-13 savo darbo kabinete, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) r., o laikotarpiu 2015-05-14 iki 2018-03-14, savo darbo kabinete, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) r., susegęs į segtuvą pavadinimu „PIRKIMAI (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“, tyčia laikė aukščiau minėtus žinomai suklastotus tikrus ir žinomai pagamintus netikrus dokumentus, bei jų kopijas:
- pagamintą netikrą 2014-10-02 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neva pasirašytą tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl infrasaunos už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) (be PVM) pirkimo;
- suklastotą tikrą 2014-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl pirties už 15 000 Lt (4 344,30 Eur) (be PVM),
- suklastotą tikrą 2014-10-06 sutartį, neva pasirašytą tarp Bendrovės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl masažinės vonios „(duomenys neskelbtini)“ už 45 980 Lt (su PVM) pirkimo;
- pagamintą netikrą 2014-11-20 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl sūkurinės vonios už 38 000 Lt (11 005,56 Eur) (be PVM);
- suklastotą tikrą 2014-09-29 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neva pasirašytą tarp Bendrovės ir R. G. individualios įmonės dėl soliariumo „(duomenys neskelbtini)“ už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (be PVM) pirkimo;
- suklastotą tikrą 2014-11-07 PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini) dėl soliariumo „(duomenys neskelbtini)“ už 40 000 Lt (11 584,80 Eur) (be PVM), bei patvirtintą jos kopiją;
- pagamintą netikrą 2014-10-27 įmonės (duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini)“ dėl masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ už 2 520 Eur;
-suklastotus tikrus Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-09-30, 2014-10-24, 2014-10-30, 2014-11-12, 2014-11-17 ir 2014-12-01 išrašus;
- pagamintą netikrą 2015-03-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą „Dėl atsiskaitymo“;
- suklastotą tikrą Bendrovės 2014-12-15 mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini));
kol 2018-03-14 kratos, atliktos nuo 10.10 val. iki 10.50 val., metu jo (K. V.) darbo kabinete, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini) r., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai minėtus žinomai suklastotus tikrus ir žinomai pagamintus netikrus dokumentus rado ir paėmė.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. A. gynėjas advokatas Linas Blažiulionis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir K. A. išteisinti nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
3.1. Gynėjo teigimu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turėjo nustatyti nurodomų nusikaltimų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, būtent K. A. atžvilgiu. Teigia, kad teismo nuosprendis nors ir yra didelės apimties, tačiau didžiąją nuosprendžio dalį sudaro bylos dokumentų aprašymas, kaltinamojo akto atkartojimas, tačiau nuosprendis yra abstraktus, nemotyvuotas, iš jo nėra aišku, kokiais konkrečiai įrodymais remiantis padaryta išvada, jog nusikalstamas veikas padarė būtent K. A., o ne K. V.. Nurodoma, kad K. A. apgaulė pasireiškė neva tuo, kad jis pagamino ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus.
3.2. Pažymi, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Pažymi ir tai, jog nuosprendyje nėra nurodyta jokio motyvo ir argumento, jog K. A. būtų suklastojęs bent kokį iš kaltinamajame akte nurodytų dokumentų. Teigiama, kad nuosprendyje vardijami ne K. A., o būtent K. V. atlikti dokumentų klastojimai, kurių pastarasis faktiškai neneigia, t. y. K. A. kaltė dėl dokumentų klastojimo įrodinėjama ir argumentuojama K. V. veikla.
3.3. Pažymi ir tai, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės dėl K. V. atlikto apskaitos dokumentų klastojimo nereiškia, jog K. A. kaltė įrodyta. Minėti pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai, patvirtina tik tą faktą, kad įrangos pirkimo dokumentus klastojo K. V., tačiau tai nepaneigia nei A. A. pozicijos, jog K. A. nebuvo susitaręs su kaltinamuoju K. V. bendrai vykdyti nusikalstamą veiką ir dirbdamas direktoriumi nežinojo bei negalėjo žinoti, kad jo pasirašomi, tvirtinami dokumentai, gali būti naudojami nusikalstamai veiklai vykdyti. Taip pat nepaneigia ir K. V. nuoseklios pozicijos, jog K. V. su K. A. niekada dėl nieko nusikalstamo nesitarė. Pagal K. A. išduotą įgaliojimą veikė savarankiškai. K. A. nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, kad K. V. sugalvojo dirbtinai padidinti kai kurių prekių įsigijimo kainas ir, kad jas dokumentuose padidino. Gynėjo teigimu, K. V. bei K. A. poziciją dėl dokumentų klastojimo patvirtina ir 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvada (7 t., b. l. 19–26), kurioje nurodyta, kad K. A. vardu klastodamas dokumentus pasirašinėjo K. V.. Pasak gynėjo, seka išvada, kad jeigu K. V. būtų susitaręs su K. A. klastoti dokumentus, K. A. asmeniškai pats būtų pasirašęs ant suklastotų dokumentų.
3.3.1. Gynėjas skunde pažymi, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rašysenos tyrimo konstatuota, jog Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) abiejuose lapuose K. A. vardu pasirašė ne K. A.; Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniame lape rankraštinius įrašus „Direktorius“ ir „K. A.“ parašė K. V.; Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniame lape K. A. vardu pasirašė ne K. A.; Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus „Direktorius“ ir „K. A.“ parašė K. V.; Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. vardu pasirašė ne K. A.; Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus „Direktorius“ ir „K. A.“ parašė K. V.. Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. vardu pasirašė ne K. A.. Pažymi, kad teismas šio rašytinio įrodymo, kuriuo yra grindžiamas kaltinimas, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Gynėjo teigimu, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes visapusiškai neįvertino esminių bylos aplinkybių bei išsamiai neišanalizavo įrodymų visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl K. A. kaltės.
3.4. Teigia, kad šiuo atveju, teismas spręsdamas dėl K. A. kaltės, apsiribojo tik nuosprendyje nurodoma aplinkybe, jog „kaltinamasis K. A., kuris 2015-02-12 jau nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, prisistatė direktoriumi ir pasirašė ant (duomenys neskelbtini) atstovo vietoje atliktos investicijų patikros ataskaitos, pats pateikė įrenginių įsigijimo ir atsiskaitymų už juos dokumentus“. Pasak gynėjo, nurodytos aplinkybės taip pat nereiškia, jog K. A. kaltė įrodyta. 2015 m. vasario 12 d. patikros bei vėliau vykusių patikrų metu visiškai nesvarbu, kas buvo įmonės vadovu (2016 m. vykusios patikros metu vadovu buvo ir prisistatė K. V.). Paramos teikimo taisyklėse nėra reikalavimo, jog priežiūros laikotarpiu negali būti keičiami vadovai. Vadovų pasikeitimas paramos išmokėjimui įtakos neturi. Tai, kad K. A. 2015 m. vasario 12 d. galimai sudalyvavo patikroje, nepaneigia K. A. pozicijos, jog jis nebuvo susitaręs su kaltinamuoju K. V. bendrai vykdyti nusikalstamą veiką ir dirbdamas direktoriumi nežinojo bei negalėjo žinoti, kad, kad jo pasirašomi, tvirtinami dokumentai, gali būti naudojami nusikalstamai veiklai vykdyti.
3.5. Teigia, kad nuosprendyje nurodoma, jog K. V., tiek K. A. kaltinami (ir pripažinti skundžiamu nuosprendžiu kaltais) tuo, jog žinodami, kad pirkimo - pardavimo sandoris dėl masažo lovos „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, pagamino netikrą dokumentą – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, taip pat suklastojo Bendrovės banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodė, kad bendrovė atsiskaitė su įmone „(duomenys neskelbtini)“ pervesdama 2520 Eur, pagamino netikrą Ilgalaikio turto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pastebi, jog dėl šio epizodo byloje nėra jokių įrodymų, o nuosprendyje nėra jokių argumentų, jog K. A. žinojo, kad pirkimo - pardavimo sandoris dėl masažo lovos „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko ir su sandoriu susiję dokumentai buvo suklastoti.
3.6. Gynėjo teigimu, priešingai nei nurodo teismas, 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rašysenos tyrimo nenustatyta, kad dokumentus susijusios su minėtu lovos pirkimu būtų klastojęs K. A.. Antra – lova „(duomenys neskelbtini)“ į viešbutį buvo pristatyta ir apklijuota paramos lipdukais. Be kitų liudytojų, lovos viešbutyje buvimo faktą patvirtino liudytoja apklausta D. K., kuri patvirtino, kad ji turėjo atlikti patikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur turėjo patikrinti, ar įsigytos investicijos, už kurias prašoma paramos. 2015 m. vasario 12 d. ji atvyko į paskirtą patikros vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Investicijos buvo apžiūrėtos, nufotografuotos. Masažo lova „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo mažoje patalpoje, ji buvo su lipduku. Lova tikrai buvo, nes ji vietoje padarė nuotraukas. Iš mokėjimo prašymo ji žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsigyti keturis įrenginius: sūkurinę vonią, soliariumą, pirtį ir terminę masažo lovą. Visi įrenginiai jai buvo parodyti, ant visų įrenginių buvo viešinimo lipdukai, visi įrenginiai buvo viešbutyje. Masažo lova „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastatyta nedideliame kambariuke su kriaukle. Šis kambarys buvo cokoliniame aukšte netoli kambario, kuriame buvo pastatytas soliariumas. Visi įrenginiai buvo nauji, ji juos nufotografavo. Trečia – liudytojas A. S. apklaustas teisme parodė, kad viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ žino, jis vienu momentu dirbo direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2016 metų vasario mėnesio, atrodo. Kai jis dirbo, soliariumas buvo veikiantis, buvo pirčių kompleksas: džiakuzi, pirtis, baseinas. SPA centre dar buvo įrengtas masažinis kabinetas su masažine lova. Buvo atitverta sporto salė, už stiklinės sienos, už sporto salės sienos buvo įrengtas masažinis kabinetas, kuriame ir buvo masažinė lova. Ten tokiame rūsyje įrengtas atskiras kabinetas. Masažinė lova buvo su mediniais porankiais, Ji buvo elektrinė, valdoma pulteliu, pajungiama. Ji buvo veikianti ir pats žmogus ja galėjo naudotis pagal instrukciją. Ji buvo skirta veikti be personalo. Dėl SPA įrangos, įrengimų, tai jie buvo išnuomoti iš „(duomenys neskelbtini)“. Išsinuomojo „(duomenys neskelbtini)“. Tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta nuomos sutartis dėl tų kelių daiktų. Buvo išsinuomoti keturi daiktai, ar įranga, nežino kaip pavadinti: masažinė lova, soliariumas, džiakuzi ir pirtis. Nuomos sutartį jis pasirašė kaip direktorius už „(duomenys neskelbtini)“, ir direktorius iš „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kas tada ten buvo direktorius. Pasirašė tas, kas tuo metu ėjo direktoriaus pareigas. Jo vadovaujamu laikotarpiu daugiau jokių sandorių nevyko dėl masažinės lovos. Kai jis išėjo, visą įrangą paliko veikiančią. Buvo palikta ir buvo veikianti, o kaip buvo po to, kai jis išėjo, nežino. Masažinė lova ten ir liko masažiniame kabinete. Kai išėjo, naujo vadovo nebuvo, perdavimo nebuvo, išėjo, viską paliko ir tiek. Gynėjo teigimu, nurodyti įrodymai patvirtina, jog masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta ir pristatyta į viešbutį, apklijuota atitinkamais paramos viešinimo lipdukais, lova buvo ir 2015 vasario mėnesį NMA atliekant patikrą ir 2015 m. viešbutį parduodant kitai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl akivaizdu, jog K. A., fiziškai esant minėtai lovai pristatytai į viešbutį, ir esant atsakingo už projektą asmens K. V. pateiktiems jos įsigijimo dokumentams neturėjo pagrindo abejoti, jų tikrumu.
3.7. Pažymi, kad nustatant tiek sukčiavimo, tiek dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo subjektyviąją pusę – tiesioginę ginamojo tyčią, turėjo būti besąlygiškai ir neabejotinai nustatytas K. A. ir K. V. bendrininkavimas. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme K. A. įtikinamai paaiškino, kad jokių susitarimų tarp jo ir K. V. dėl dokumentų klastojimo ir/ar siekio jų pagrindu ar kitu kokiu nors būdu apgaule įgyti pinigines lėšas, nebuvo. Pažymi ir tai, kad K. V. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paneigė bet kokius nusikalstamo pobūdžio susitarimus su K. A.. Tačiau teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė. Jokių kitų objektyvių duomenų, pasak gynėjo, kurie galėtų patvirtinti K. A. nusikalstamą veikimą bendrininkų grupėje nėra ir nenustatyta. Gynėjo teigimu, tai paneigia teismo išvadą, jog K. A. nebuvo susitaręs su K. V. bendrai vykdyti nusikalstamą veiką ir dirbdamas direktoriumi nežinojo bei negalėjo žinoti, kad, kad jo pasirašomi, tvirtinami dokumentai, gali būti naudojami nusikalstamai veiklai vykdyti.
3.8. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad tyčia bendrininkavimo atveju turi pasireikšti tuo, jog kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Šioje byloje, pasak gynėjo, K. A. nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog jis gali dalyvauti K. V. nusikalstamuose veiksmuose.
3.8.1. Pažymi, kad tiek pristatant projektą, skirtą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tiek pasirašant K. V. parengtus projekto dokumentus, K. V. visa tai pateikė K. A. kaip teisėtai ir teisingai parengtus dokumentus. Tokiu būdu, ne K. A. panaudojo apgaulę, kaip nurodyta jam pateiktame kaltinime, o priešingai – apgaulė, esmingai suklaidinant buvo panaudota K. A. atžvilgiu, nutylint esmines aplinkybes, kad pateikti dokumentai neatitinka tikrovės. Šiame kontekste gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Be to, kiekvieno bendrininkavimo atveju privalo būti bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Akcentuoja tai, kad bylos medžiaga nepatvirtina jo ginamojo K. A. veiksmų nusikalstamo pobūdžio suvokimo, tyčia veikti nusikalstamai, bendrininkų grupėje, siekiant vieno tikslo – iš savanaudiškų paskatų, apgaule užvaldyti svetimą turtą.
3.8.2. Gynėjas skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, K. A. davė iš esmės nuoseklius, logiškus ir įtikinamus parodymus apie tai, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog jam pristatytas K. V. projektas yra paremtas suklastotais dokumentais. K. A. neprisipažino dėl jam inkriminuojamų veikų, be to, jis nuoširdžiai atsakė į visus tiek tyrimą, tiek teismą dominančius klausimus. Abejoti tokiais K. A. parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad juos patvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma. K. A. nuosekliai paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog dalyvauja įprastose ūkinėse operacijose, kad K. V. niekada nebuvo minėjęs, ar išdėstęs savo veiksmų plano – suklastotų dokumentų pagrindu apgaule įgyti svetimą turtą, o jei būtų žinojęs, ar bent bet kuriuo metu įtaręs K. V. atliekamų veiksmų neteisėtumą, ar suabejojęs K. V. veiksmų teisėtumu, niekada nebūtų sutikęs pasirašyti dokumentus ar juos patvirtinti bei dalyvauti tokiuose veiksmuose.
3.9. Pažymi, kad K. A., pasirašydamas kaltinime išvardintus dokumentus, pateiktus K. V., besąlygiškai buvo įsitikinęs tuo, kad K. V., kaip buvęs bendrovės vadovas ir ženkliai vyresnis asmuo, bei neturėdamas jokio pagrindo abejoti K. V. sąžiningumu, jo atliekamų veiksmų teisėtumu, įgyvendinant projektą „(duomenys neskelbtini)“, nesuvokė ir negalėjo suvokti tiek savo, tiek K. V. atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, iš šių veiksmų neteisėtai nesiekė gauti jokios materialinės naudos, todėl jo veiksmuose nėra nei vienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų tiesioginės tyčios ir kaltės. Pažymi ir tai, kad visuose aukščiau jo skunde išvardintuose dokumentuose prekės realiai buvo perkamos, jos buvo pristatomos ir naudojamos bendrovės patalpose bei veikloje. K. A., nors jis ir ėjo direktoriaus pareigas, tačiau visų sričių bendrovės veikloje apimti pats vienas objektyviai negalėjo, todėl buvo natūralus ir suprantamas darbinių funkcijų pasiskirstymas pagal sritis. Šiuo konkrečiu atveju, būtent K. V. buvo atsakingas už projekto dokumentų parengimą ir tinkamą projekto įgyvendinimą. Šios aplinkybės K. V. ir neneigia, bet to, šią aplinkybę patvirtina tai, jog tiek paraiškoje paramai gauti, tiek kituose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingo už projektą asmens buvo nurodytas ne K. A., bet K. V. telefono numeris.
3.10. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat teigia, kad pagal teismų praktiką apie asmens kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes. Teigia, kad apklaustas K. V. viso proceso metu tvirtino, jog su K. A. niekada dėl nieko nusikalstamo nesitarė. Pagal K. A. išduotą įgaliojimą veikė savarankiškai. K. A. nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, kad K. V. sugalvojo dirbtinai padidinti kai kurių prekių įsigijimo kainas ir, kad jas dokumentuose padidino. K. A. teisme paaiškino, jog K. V., jam kaip vadovui teikė informaciją tokiu būdu, kad K. A. galvotų, jog kainos nebuvo didintos ir kad viskas yra teisėta. K. A. įrangos paieškų ir dokumentų rengimo veiksmuose nedalyvavo, kadangi tai buvo K. V. darbinis projektas ir atsakomybės sritis. K. A. K. V. paaiškino, kad paraiškos dokumentai parengti tvarkingai. Sutartis su įrangos tiekėjais, išskyrus masažinę lovą, pasirašinėjo K. A., nes suderinęs sutartis, K. V. davė K. A. jas pasirašyti, kadangi sutartis pasirašinėja bendrovės direktorius. K. V. pristatydavo K. A. sandorių esmę, o šis, kaip bendrovės direktorius, būdamas įsitikinęs projekto teisėtumu bei dokumentų turinio tikrumu, pasirašydavo sutartis. Pažymi, kad šių K. A. paaiškinimų nepaneigia nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei liudytojų parodymai. Priešingai, 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rašysenos tyrimo nenustatyta, kad dokumentus būtų klastojęs K. A..
3.11. Nurodo, kad dėl 2013 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos K. V. paaiškino, kad jokių melagingų duomenų į ją neįtraukė, pelno (nuostolių) ataskaita buvo sudaryta preliminari, pagal turimus tuo metu duomenis, o vėliau tikslinant duomenis, ji galėjo keistis. Į paraišką jokių melagingų duomenų neįrašė bei tyčia, būdamas įsitikinęs savo atliekamų veiksmų teisėtumu, šių dokumentų, kaip melagingo turinio, neteikė pasirašyti K. A., kaip bendrovės direktoriui, siekiant vėliau jų pagrindu apgaule įgyti svetimą turtą. Todėl pateikė tvirtinti direktoriui tokią paraišką, o direktorius taip pat negalėjo žinoti, kad galimai galėjo būti klaidų. Be to, K. V. buvo įgaliotas bendrovės direktoriaus K. A. teikti paraišką ir visą reikiamą dokumentaciją bei informaciją (duomenys neskelbtini). Todėl K. V. tai darė savarankiškai, rinko dokumentus ir ruošė paraišką atsižvelgdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Žinojo ir suprato, kad viešbutis-restoranas „(duomenys neskelbtini)“ gali pritraukti daugiau klientų tik atnaujinus mini SPA centrą, kuriame buvo tik baseinas ir garo pirtis. Bendrovė neturėjo galimybių įsirengti vien savo lėšomis didesnio SPA centro. Vertinant paraišką, pagrindiniai rodikliai buvo, kad bus sukurtos naujos darbo vietos, paslaugų padidėjimas toje vietovėje ir kad bendrovė gautų didesnes pajamas. Todėl, preliminarių finansinių ataskaitų pasikeitimas, neturėjo įtakos skiriant paramą. Visa įranga pagal paraišką buvo nupirkta ir sumontuota viešbučio patalpose. Kai kuriuos dokumentus pasirašė pats direktorius K. A., kitus pasirašė K. V., nes pirkimai buvo vykdomi palaipsniui. Visa, pirkta projekto metu, įranga buvo, yra sumontuota ir įvesta į eksploataciją. Ši įranga veikia viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atvykę atsakingi darbuotojai iš (duomenys neskelbtini), kurie patikrino ir pateikė lipdukus užklijavimui ant įrangos. Taip buvo ir padaryta. Be to buvo atvykę apžiūrėti įgyvendinto projekto ir NMA (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nebuvo jokių priekaištų. Ataskaitas apie projekto rengė K. V..
3.12. Taip pat gynėjas skunde nurodo, jog K. A. kaltę paneigia liudytojų D. K., R. J. R. G., S. K., R. D., A. Š. parodymai. Apeliaciniame skunde gynėjas išdėsto minėtų liudytojų duotus parodymus. Nurodo, kad 2018-03-14 kratos, atliktos K. V. darbo vietoje metu rastas ir išimtas 216 lapų segtuvas su dokumentais „PIRKIMAI „(duomenys neskelbtini)“, kuriame susegti dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendintu projektu, finansuojamu Europos Sąjungos lėšomis, „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). 2018-11-20 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus duomenis ir informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektą, išsaugotą NMA prie (duomenys neskelbtini) Informaciniame portale, nustatyta, jog Puslapio „Pranešimai“ skiltyje „Iš pareiškėjo gauti pranešimai" aptinkame užregistruotus keturis gautus laiškus su duomenimis: - 2015-03-16 NMA užregistruotas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015-03-15 9.03 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas elektroninis laiškas „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriame nurodomas dokumentus siunčiantis asmuo – K. A.. Šalia pavardės nurodomas kontaktinis telefono numeris „(duomenys neskelbtini)“. Laiškas išsiųstas elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini) Prie laiško pridedami skenuoti dokumentai: įrenginio (duomenys neskelbtini) techninių parametrų lentelės nuotrauka ir 2014-08-04 (duomenys neskelbtini) centro leidimas -higienos pasas, išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“; PASTABA. Telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“ kaip savo asmeninį 2018-03-14 pateikdamas asmens duomenis yra nurodęs įtariamasis K. V.: - 2015-03-19 NMA užregistruotas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2015-03-19 11.08 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas elektroninis laiškas „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriame nurodomas dokumentus siunčiantis asmuo – K. A.. Laiškas išsiųstas elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Gynėjo teigimu, šie anksčiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad K. A., pasirašydamas atitinkamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, patvirtindamas jo kopijų autentiškumą nežinojo ir negalėjo žinoti (suvokti) K. V. atliekamų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, buvo įsitikinęs savo atliekamų veiksmų teisėtumu, neturėjo jokios tyčios suklastoti ir panaudoti bei šių suklastotų ir panaudotų dokumentų pagrindu apgaule įgyti svetimą turtą.
3.13. Gynėjas akcentuoja tai, jog didelė dalis bendrovės dokumentų K. A. vadovavimo laikotarpiu yra pasirašyta ne paties K. A., o rankraštiniai įrašai su jo vardu, pavarde bei užimamomis pareigomis, dokumentuose atlikti K. V. vardu, tai reiškia, kad nieko apie tai nežinant K. A..
3.14. Pasak gynėjo, ne mažiau svarbi aplinkybė, vertinant jo ginamojo veiksmų suvokimą bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę yra ir ta, kad visi dokumentai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, neva veikiant kartu su K. V., buvo rasti ne pas K. A., bet pas K. V., o šiuose dokumentuose bei elektroniniuose laiškuose nors ir yra nurodoma K. A. vardas ir pavardė, tačiau kontaktinis telefono numeris nurodomas K. V.. Tokios aplinkybės, gynėjo teigimu, patvirtina K. A. parodymus apie tai, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie atliekamų nusikalstamų veiksmų pobūdį, kad jie neveikė, kaip bendravykdytojai, todėl K. A. veiksmuose nėra kaltės bei tiesioginės tyčios, kaip nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės, požymių.
3.15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog K. A., priešingai nei K. V., yra pakankamai jauno amžiaus, neturintis jokio specialaus išsilavinimo, šiuo metu dirbantis eiliniu vairuotoju, neteistas, todėl nekyla jokių abejonių, kad esant šioms jo asmenybę charakterizuojančioms savybėms, jomis buvo tik neteisėtai pasinaudota, juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tik K. V. buvo suinteresuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų gavimu, įrangos įsigijimui, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Todėl daro išvadą, jog K. A. pripažintas kaltu remiantis tik deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais spėjimais bei prielaidomis, kurių nepatvirtina bylos duomenys, apie jo neva tariamai įvykdytas nusikalstamas veikas, neva suvokiant atliekamų veiksmų nusikalstamą pobūdį, veikiant tyčia ir kartu, neva susitarus su K. V..
3.16. Papildomai pažymi tai, jog skundžiamas nuosprendis yra abstraktus, nemotyvuotas, jame išvardijami byloje surinkti įrodymai, tačiau nedetalizuojama, kokiais konkrečiai įrodymais remiantis padaryta išvada, jog nusikalstamas veikas padarė būtent K. A.. Nuosprendyje apsiribojame teiginiu, jog „Kaltinamųjų K. V. ir K. A. kaltę visiškai patvirtina teisme ištirti įrodymai, liudytojų parodymai, bylos dokumentai“. Tačiau nei parodymai, nei dokumentai nedetalizuojami, t. y. nenurodomo, kokie dokumentai ir liudytojų parodymai pagrindžia K. A. kaltę.
3.17. Pažymi ir tai, jog nuosprendis grindžiamas 2013 metų finansine atskaitomybe, tačiau viešai (duomenys neskelbtini) skelbiamais duomenimis matyti, kad finansinė atskaitomybė už 2013-2015 m. pateikta 2017 metų sausio mėnesį, t. y. K. A. nebedirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir be jo žinios.
3.18. Gynėjo teigimu, nuosprendis grindžiamas liudytojos R. D. parodymais, kad masažo lovos „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė neįsigijo, nes bendrovės banko sąskaitos išraše nebuvo pervesti pinigai už masažo lovą, tarp kasos dokumentų nebuvo dokumentų, patvirtinančių, kad už lovą buvo mokėta grynaisiais pinigais, ir remiantis šiais parodymais daroma išvada, jog bendrovė lovos neįsigijo. Pažymi, kad šie parodymai nepaneigia K. V. parodymų, jog masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkta iš fizinio asmens ir todėl nebuvo įsigijimo dokumentų. Pasak gynėjo, tai logiška, nes fiziniam asmeniui parduodant turtą kasos darbo organizavimo taisyklės netaikomos, t. y. fizinis asmuo parduodamas daiktą kasos dokumentų neišrašo, pirkimo čekio neišduoda. Nurodo, kad K. V. paaiškino, jog siekiant apskaityti minėtą turtą ir pateisinti išlaidas, pagamino netikrą 2014-10-27 įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini)“. O tai, kad buhalterė, per klaidą ar dėl aplaidumo į apskaitą nurodytos sąskaitos neįtraukė, nepaneigia minėtos lovos įsigijimo fakto. Pažymi, jog masažinė lovos „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo ir buvimo viešbutyje faktą be kitų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtino liudytojai A. S. bei D. K.. Šių liudytojų parodymai nepaneigti. Pasak gynėjo, esant pristatytai į viešbutį lovai, bei kitai įrangai, K. A. neturėjo pagrindo manyti, jog turto įsigijimo dokumentai yra galimai suklastoti.
3.19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas nuosprendį grindžia liudytojo A. L. parodymais, kuris teigė, kad „nebuvo jokių masažo lovos įsigijimo dokumentų“. Tačiau teismas nevertino aplinkybės, jog jam, kaip bankroto administratoriui, nebuvo perduoti visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, t. y. liudytojas nurodo, jog nustatytos keturios įmonės, iš kurių pirkti įrenginiai, vienos įmonės dokumentų administratoriui net nebuvo perduota. Iš rastų dokumentų buvo nustatyta, kad sąskaitos apmokėtos, tačiau bankiniai pavedimai to nerodė. Kas reiškia, jog galėjo būti ir buvo neperduoti ir lovos įsigijimo ir kiti dokumentai.
3.20. Taip pat teigiama, kad teismas skundžiamą nuosprendį motyvuoja A. S. parodymais, kur ji neva teigia, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini) direktorė, 2016-04-20 nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Įsigijusi viešbutį ji įsigijo ir viešbutyje esančią įrangą. Tarp įsigytos SPA įrangos buvo sūkurinė vonia, sauna, soliariumas, masažo lovos nebuvo. Pažymi, jog A. S. parodymai nepatvirtina, jog masažo lova nebuvo įsigyta ir jos nebuvo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi ir tai, kad A. S. 2016-04-20 nusipirko ne viešbutį, bet juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. S. tapo dar vėliau. Nurodytą turtą įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-05-13 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo liudytoju apklaustas A. S., kuris patvirtino, kad viešbutyje masažinė lova „(duomenys neskelbtini) buvo. Minėtas liudytojas nurodė, jog inventorizacija keičiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams nebuvo atlikta. Vėliau, apie 2016 metus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo D. V., ir tik po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove tapo A. S.. Inventorizacija kečiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams atliekama nebuvo. A. S. atsakydama į klausimus nesiorientavo, kas yra inventorizacija, neskyrė akcininko (organo) ir vadovo (valdymo organo) kompetencijos. Todėl gynėjo teigimu, A. S. paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai.
3.21. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Šiuo atveju, pasak gynėjo, apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas nesant motyvuotų išvadų dėl reikšmingų bylos duomenų vertinimo, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl nuosprendis naikintinas.
3.22. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, koks buvo K. A. kaip bendrininko vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, ar jis suvokė, kad dalyvauja daromame nusikaltime ir kokiais tai įrodymais yra grindžiama. Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra prieštaringas, nėra pasisakyta, kodėl vienų liudytojų parodymais teismais remiasi, kodėl kitų liudytojų parodymus teismas atmeta arba jais nesiremia.
3.23. Taip pat gynėjas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 304-307 straipsniuose keliamų reikalavimų. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra pateikti išsamūs nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, nenurodyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai dėl K. A. kaltės. Teismo nuosprendyje išvardinti įrodymai, kuriais remiantis priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau iš jų turinio neišplaukia vienareikšmė ir neabejotina išvada, kad K. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir/ar suprato darantis nusikaltimą. Nuosprendyje yra analizuojami apeliantą kaltinantys duomenys, tačiau neanalizuojami teisinantys įrodymai, bei galiausiai netaikomas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėja advokatė Virginija Balčiūnienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį dėl K. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), 300 straipsnio 1 dalį (pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus epizodas) ir priimti naują nuosprendį – K. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį. K. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus epizodas) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta lovą „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, perduodant valstybės nuosavybei. Pašalinti iš K. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų bendrininkavimą su K. A..
4.1. Gynėjos teigimu, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis dalyje dėl inkriminuoto sukčiavimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), dėl dokumento klastojimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalį (pelno (nuostolių) ataskaitos epizodas), dėl inkriminuoto bendrininkavimo, dėl pritaikyto turto konfiskavimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, skundžiama nuosprendžio dalis naikintina ir keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, padarė nemotyvuotas ir nepagrįstas išvadas dėl K. V. inkriminuotų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (masažinės lovos „(duomenys neskelbtini) epizodas), dėl dokumento klastojimo BK 300 straipsnio 1 dalį (pelno (nuostolių) ataskaitos epizodas), dėl inkriminuoto bendrininkavimo, dėl pritaikyto turto konfiskavimo, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visetą, padarė išvadą, kad „Tiek K. V., tiek K. A. šioje dalyje kaltinami tuo, jog žinodami, kad pirkimo - pardavimo sandoris dėl masažo lovos „(duomenys neskelbtini)“ neįvyko, pagamino netikrą dokumentą – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą [...]“, tačiau gynėjos teigimu, tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nurodo, kad K. V. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad masažinė lova „(duomenys neskelbtini) buvo pirkta iš fizinio asmens, kiek atsiminė, iš fizinio asmens (duomenys neskelbtini). K. V. buvo radęs (duomenys neskelbtini) masažinę lovą „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau vėliau jam radus internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) analogišką masažinę lovą „(duomenys neskelbtini)“, toks pirkimo variantas pasirodė priimtinesnis Lietuvoje, nereikėjo masažinės lovos vežti iš (duomenys neskelbtini)
4.2.1. Aplinkybę, kad masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta, gynėjos teigimu, patvirtina ir kiti bylos duomenys, tai liudytojo A. S., D. K., D. B. A. Č. parodymais, kuriuos apeliaciniame skunde išdėsto gynėja. Netikėti liudytojų parodymais, pasak gynėjos, nėra jokio pagrindo, nes liudytojų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, be to, juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga – apelianto K. V. parodymai, kad jis asmeniškai derino įrangos kainas bei komplektaciją. Dėl masažinės lovos teigė, kad projekte buvo numatyta įsigyti masažinę lovą. Tuo metu masažinės lovos (duomenys neskelbtini) buvo labai paklausios. K. V. ieškojo internete įmonės, iš kurios galėtų įsigyti masažinę lovą (duomenys neskelbtini). Lovos su prastesniu komplektavimu buvo žymiai pigesnės, o su geresniu – brangesnės. K. V. parodė kad jis norėjo įsigyti lovą su kuo geresniu komplektavimu. Skelbimą apie parduodamą lovą rado internete. Ją pardavinėjo fizinis asmuo. Paskambino skelbime nurodytu telefonu. Lova buvo parduodama ar (duomenys neskelbtini), nebeprisimena. Telefonu dėl lovos pardavimo kalbėjosi su moterimi. Lovą į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ pristatė siuntų tarnyba arba jo samdytas transportas, tiksliai neprisimena. K. V. lovą nupirko už 2520 eurų. Visa pirkta projekto metu įranga buvo ir yra sumontuota bei įvesta į eksploataciją. Ši įranga veikia viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atvykę atsakingi darbuotojai iš (duomenys neskelbtini), kurie patikrino ir pateikė lipdukus užklijavimui ant įrangos. Taip buvo ir padaryta. Be to buvo atvykę apžiūrėti įgyvendinto projekto ir NMA (duomenys neskelbtini) darbuotojai, nebuvo jokių priekaištų. Be to, iš byloje esančio 2019-02-21 objekto apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota masažo lovos „(duomenys neskelbtini)“, stovinčios UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje-restorane, adresu (duomenys neskelbtini) r., apžiūra. Apžiūrėjus įrangą - masažo lovą „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad viešbučio „(duomenys neskelbtini)" antrojo aukšto kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) šalia lango pastatyta masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“: serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Ant lovos korpuso priklijuoti viešinimo lipdukai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ant lovos matomi akivaizdūs nusidėvėjimo požymiai: medinių dalių lako pažeidimai, audinio nublukimas. Protokole nurodyta, jog pagal serijos numerį (duomenys neskelbtini), lipdukų padėtį ant korpuso ir bendrą lovos vaizdą galima daryti išvadą, kad tai - masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“, kurią užfiksavo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM specialistės UAB (duomenys neskelbtini)“ projekto patikros vietoje metu (t. 2, b. l. 141–145 ).
4.2.2. Nors gynėjos teigimu, nuosprendis yra grindžiamas byloje esančiais R. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės parodymais, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukta ūkinė operacija dėl masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, tačiau apie masažinės lovos įsigijimo aplinkybes ši liudytoja nieko nežinojo. R. D. nurodytos faktinės aplinkybės gali patvirtinti tik galimą buhalterinės apskaitos smulkų organizavimo pažeidimą, tačiau nepaneigia realaus fakto, apie masažinės lovos įsigijimą bei jos realią pirkimo kainą.
4.2.3. Nurodoma, kad nuosprendis grindžiamas liudytojos D. P. parodymais, jog 2014 metų pradžioje ji nusprendė parduoti masažinę lovą „(duomenys neskelbtini)“. Skelbimą apie parduodamą lovą su lovos nuotrauka patalpino internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, prisiregistruodama iš savo elektroninio pašto, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) kaip vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, ir internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini)! Neleistina nuoroda į hipersaitą. Į skelbimą atsiliepė anksčiau nepažįstama moteris, kuri masažinę lovą nupirko ir išsivežė į (duomenys neskelbtini). Gynėjos teigimu, šios liudytojos parodymai nepatvirtina, jog lovą ji pardavė būtent K. V. už jos nustatytą kainą bei, kad tai yra ta pati lova, stovinti bei veikianti viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Akcentuotina ir tai, kad ši liudytoja neatpažino apelianto, kaip asmens, įsigijusio šią masažinę lovą.
4.2.4. Teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad K. V. veiksmai masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizode, atitiktų nusikalstamo sukčiavimo požymius. Pasak advokatės, pirmosios instancijos teismas nepagrindė apgaulės požymio buvimo, o tik formaliai konstatavo, kad K. V. galimai žinojo, kad masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo sandoris neįvyko, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti liudytojai, nurodyti šiame apeliaciniame skunde, patvirtino priešingas aplinkybes. Teigia, kad nebuvo atskleistas masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizode naudojamos esminės apgaulės mechanizmas, neatsižvelgta į tai, kad apklausta teisme liudytoja D. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, parodė, kad 2015-02-12 atvyko į jai paskirtą patikros vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo investicijas ir teisme patvirtino, kad prisimena, jog masažinė lova „(duomenys neskelbtini) su lipduku tikrai buvo, ir pati vietoje padarė nuotraukas.
4.2.5. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl lovos „(duomenys neskelbtini)“ yra prieštaringas. Nuosprendyje nurodo, kad liudytojų, teigiančių, kad viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo masažo kabinetas, kuriame buvo masažo lova, parodymai neduoda jokio pagrindo manyti, kad šie liudytojai kalba apie kaltinime inkriminuotą daiktą, kadangi jų nepagrindžia kiti bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad „kažkodėl nebuvo pakviestas tas meistras į teismo posėdį, kuris galėjo patvirtinti, kad tikrai remontavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią masažinę lovą“. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, kad vienoje nuosprendžio dalyje teismas konstatavo, jog masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, kitoje nuosprendžio dalyje nurodė priešingai – pirmosios instancijos teismas nusprendė lovą „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, perduodant valstybės nuosavybei. Gynėjos teigimu, tai reiškia, kad kvalifikuojant sukčiavimo epizodą dėl masažinės lovos, pirmosios instancijos teismas konstatavo kad masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, tačiau galutinai teismas nusprendė masažinę lovą konfiskuoti. Akcentuoja ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog administracinėmis teisinėmis priemonėmis paramos gavėjui pritaikyta sankcija, t. y. NMA yra nusprendusi susigrąžinti visą išmokėtą paramą.
4.2.6. Pažymi, jog šiuo aspektu nuosprendis yra grindžiamas byloje esančiais R. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės, parodymais, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukta ūkinė operacija dėl masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo, tačiau ši liudytoja parodė, kad apie masažinės lovos įsigijimo aplinkybes ši liudytoja nieko nežinojo. Pažymi, kad tokio pobūdžio bylose būtina įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar ūkinės operacijos neįtraukimas į apskaitą buvo tyčinis veiksmas. Iš liudytojos R. D. parodymų matyti, kad būdavo tokių atvejų, jog ji pamato, jog įkrito pinigai, tuomet K. V. klausdavo, iš kur, – po ko paaiškėdavo, kad pamiršo pateikti dokumentus, o pamiršdavo ne dėl to, kad norėtų kažką nuslėpti, bet dėl žmogiškojo faktoriaus, dėl užimtumo. Gynėjos įsitikinimu, K. V. veiksmai masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizode, pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, neteisingai.
4.2.7. Gynėjos teigimu, nekelia abejonių tai, kad masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta iš fizinio asmens ir toks pirkimo sandoris buvo grindžiamas netikrų dokumentų pagrindu. Tai buvo padaryta siekiant nupirkti geresnės komplektacijos lovą, kurią perkant iš oficialaus tiekėjo, kainuotų ženkliai brangiau arba masažinė lova būtų prastesnės komplektacijos. Tačiau, iš kaltinamojo akto turinio ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nėra aišku, prieš ką K. V. šiame masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizode panaudojo apgaulę ir koks buvo apgaulės turinys. Kaltinimo sukčiavimu masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizode turinys bei nuosprendžio turinys leidžia daryti tik prielaidą, kad apgaulė buvo panaudota prieš NMA instituciją, kas sąlygoja hipotetinę prielaidą, kad institucijos darbuotojai nežinojo, kad masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo pagrindas įformintas netikrais dokumentais. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje, gynėjos teigimu, nenurodyta, kokie konkrečiai institucijos darbuotojai buvo suklaidinti ir kokie bylos įrodymai patvirtintų šį faktą. Pasak gynėjos, nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo suklaidinti ir kurie nors NMA atstovai. Priešingai, liudytoja D. K., dirbanti (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, ne tik nebuvo suklaidinta, bet teisme patvirtino, kad 2015-02-12 atvyko į jai paskirtą patikros vietą, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo investicijas ir teisme patvirtino, kad prisimena, jog masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ su lipduku tikrai buvo, ir pati vietoje padarė nuotraukas. Gynėjos teigimu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad K. V. veiksmai masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizode neatitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sukčiavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl pirmos instancijos teismas netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Todėl K. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir nusikalstamą veiką, ar veika perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 1 dalį.
4.3. Gynėja nesutinka su teismo teiginiais, kad kaltinamasis K. V. nepripažino, kad teikdamas paraišką tyčia padidino įmonės pajamas, kadangi įmonės finansiniai dokumentai už praeitus metus (duomenys neskelbtini) teikiami iki birželio 1 d., o paraiška paramai gauti buvo teikiama balandį, todėl jis paėmė preliminarius duomenis, tai yra išlaidas ir pajamas iš restorano ir SPA centro, kurios jam atrodė realios. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitinio laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašė skirtingus duomenis apie bendrovės finansinę padėtį, kuri buvo pateikta su Paraiška, nei pateikta VĮ (duomenys neskelbtini), t. y. neatitinka duomenys apie pajamas, sąnaudas (išlaidas) ir veiklos rezultatus už 2013 metus. Nurodo, kad K. V. paraišką dėl paramos gavimo teikė 2014-04-14. Prie minėtos paraiškos buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pelno (nuostolių) ataskaita už 2013-01-01 iki 2013-12-31 laikotarpį. Atkreipia dėmesį į tai, kad Pelno (nuostolių) ataskaitą K. V. už 2013 metus parengė preliminarią, pagal 2014 metų balandžio mėnesį turimus preliminarius duomenis. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas, žinomai melagingų duomenų įrašymą grindžia tuo, kad 2014 metais K. V. įrašyti duomenys yra skirtingi (duomenys neskelbtini) pateiktai pelno (nuostolių) ataskaitai, kuri buvo pateikta tik 2017-01-16. Pažymi ir tai, kad K. V. finansinio ataskaitų rinkinio (įskaitant ir pelno (nuostolių) ataskaitos) už 2013 metus (duomenys neskelbtini) neteikė. Akcentuoja tai, kad teismo nutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016-12-01. (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinys (įskaitant ir pelno (nuostolių) ataskaitą) buvo pateiktas tik 2017-01-16, galimai bankroto administratoriaus pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas šioje byloje ikiteisminis tyrimas. Teigia, kad byloje niekas neatliko tyrimo, ar bendrovės bankroto administratorius (duomenys neskelbtini) pateikė teisingus duomenis, įskaitant ir pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytus duomenis. Gynėjos teigimu, nepaneigti ir K. V. parodymai.
4.3.1. Gynėjos teigimu, darant prielaidą, kad pagal bankroto administratoriaus VĮ (duomenys neskelbtini) pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2013 metus gavo 54 520,00 Lt pajamų, reikštų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo tik 4 543,00 Lt per mėnesį arba 151,00 Lt per dieną. Tokie (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi vidutinė vieno viešbučio kambario parai kaina buvo 100-150 Lt, o viešbutyje buvo 24 kambariai. Vidutiniškai kambarių užimtumas buvo ne mažiau kaip 20-30% t.y. 5-8 kambariai per parą. Bendrovėje dirbo ne mažiau keturi darbuotojai, kas reiškė, jog darbuotojams bendrovė turėjo mokėti per mėnesį mažiausiai 3000,00 Lt (kiekvienam po 700,00 Lt), be to, sodrai iš bendrovės už darbuotojus buvo mokama apie 3750 Lt. Akcentuoja ir tai, kad viešbutis reikalavo ir kitų per mėnesį būtinųjų išlaidų, t. y. buvo perkamos valymo priemonės, chemikalai baseinui, skalbiama patalynė skalbykloje, elektros, vandens sunaudojimas, kambariuose pildomi mini barai, kitos ūkinės prekės, patalpų šildymui sąnaudos, maistas ir gėrimai pusryčiams gyventojams. Pažymi, kad 2012 metais bendrovė buvo tik pradėjusi veiklą, todėl pajamos buvo mažos, tačiau 2013 metais, kaip minėta vidutiniškai kambarių užimtumas buvo ne mažiau kaip 20-30%, t. y. 5-8 kambariai per parą, kas reiškė, kad vien už viešbučio kambarius bendrovė gaudavo mažiausiai 22 500,00 Lt per mėnesį. SPA centro pajamos sudarė nuo 1000 Lt iki 3000 Lt per mėnesį. Pažymi ir tai, kad 2014 metais paramos projektas dar nebuvo įgyvendintas, todėl ženkliai bendrovės pajamos už 2014 metus, nuo 2013 metų gautų pajamų, negalėjo skirtis. Tačiau iš VĮ Registrui bankroto administratoriaus pateiktų duomenų matyti, kad 2014 metais bendrovės pajamos nurodytos 300 032,00 Lt. Teigia, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. V. teikdamas paraišką paramai gauti įmonės pajamų nepadidino, nes kaip matyti iš K. V. paaiškinimų, pagal (duomenys neskelbtini) 2017 metais pateiktus duomenis, bendrovei nebūtų užtekę sumokėti darbo užmokesčio darbuotojams (teisme apklausti darbuotojai nurodė, kad darbo užmokestį gaudavo laiku), apmokėti už elektros energija, patalynės skalbimą, ryšio paslaugas, kitas paslaugas, prekes bei būtinąsias išlaidas. Todėl K. V. veiksmai, pasak gynėjos, negali būti vertinami kaip atitinkantys BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl K. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus epizodas) išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4.4. Gynėja nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kuria nusprendė lovą „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, perduodant valstybės nuosavybei. Mano, kad masažinės lovos atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatos pirmosios instancijos teismo buvo taikytos nepagrįstai. Pažymi, jog taikant turto konfiskavimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ne tik BK 72 straipsnis, bet ir jo atitinkama dalis ar punktas, kuriame nurodytas turtas konfiskuojamas, taip pat išvardijami konfiskuojami daiktai arba nurodoma konfiskuojamo turto vertė pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad atvejai, kai teismai nenurodo, kokia baudžiamojo įstatymo norma remdamiesi priima sprendimą dėl turto konfiskavimo, neatitinka nuosprendžio surašymo reikalavimų.
4.4.1. Teigiama, kad pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokia įstatymo formuluotė įtvirtina reikalavimą baudžiamojo proceso tvarka nustatyti, kad turtas atitinka konfiskuotino turto požymius, ir teismo baigiamajame akte nurodyti, kaip jis buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba kokiu būdu kaltininkas gavo naudos, t. y. išdėstyti motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. Gynėjos teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad lova „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl nebuvo pagrindo taikyti BK 72 straipsnio nuostatų ir konfiskuoti lovos. Todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.
4.5. Gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad abu kaltinamieji veikė kaip bendrininkai klastojant tikrus ir gaminant netikrus, realioje tikrovėje neegzistuojančius dokumentus, juos paleidžiant teisinėn apyvarton, taip suklaidinant atsakingas už paramos skyrimą institucijas ir jų darbuotojus ir apgaule kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant svetimą turtą, tai yra 10 636,30 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų. Tiek K. V., tiek K. A. veikė kaip vykdytojai, nes kaltinamasis K. V., turėdamas K. A. kaip bendrovės direktoriaus jam išduotą įgaliojimą veikti bendrovės vardu, suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos kaltinamasis K. A. patvirtino spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „K. A.“ ir savo parašu ir K. A. juos pateikė (duomenys neskelbtini) grupei ir (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė kaltinamojo K. A. parodymus, jog jis nieko nežinojo apie dokumentų klastojimą, nurodydamas, kad jis būdamas bendrovės direktoriumi ir pasirašydamas dokumentus prisiima visą atsakomybę už jų tikrumą, jog K. A. dalyvavo visame pirkimo procese, dokumentų ruošime, todėl nežinoti negalėjo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad vien dėl to, jog K. V., turėdamas K. A., kaip bendrovės direktoriaus jam išduotą įgaliojimą veikti bendrovės vardu, K. A. neva negalėjo nežinoti apie nusikalstamą veiką. K. V. suklastojus dokumentus ir pristačius juos K. A. pasirašyti bei patvirtinti, kaip tikrus ir teisingus, K. V. ne tik nutylėjo tikrąsias aplinkybes, kad dokumentai netikri, bet pateikdamas juos pasirašyti ir patvirtinti, sudarė patikimą įvaizdį tokių veiksmų visišku teisėtumu, todėl K. A. neturėjo ir negalėjo žinoti apie dokumentų klastojimą bei apgaulę. K. V., pristatydamas projekto idėją bei po to sekusius veiksmus: dokumentacijos rengimą, būtinybę dalyvauti patikroje ir pan., formaliai K. A. atžvilgiu panaudojo apgaulę, kuri pasireiškė sąmoningais veiksmais, užtikrinančiais, kad K. A. būtų įsitikinęs, jog visi K. V. K. A. teikiami pasirašyti ir tvirtinti dokumentai yra tikri, o visi veiksmai, susiję su paramos projektu bei jo įgyvendinimu yra visiškai teisėti ir sąžiningi. Gynėjos teigimu, nagrinėjamu atveju, K. A. negali atsakyti už savarankiškus K. V. veiksmus bei ketinimus ir jų įgyvendinimą, kurių K. A. nežinojo, nes dėl to nebuvo jokio susitarimo, juo labiau, kad K. V. sąmoningai atliko veiksmus, pristatydamas K. A. idėją dėl paramos bei vėliau tos idėjos įgyvendinimą, kaip teisėtą, sąžiningą, nepažeidžiantį įstatymų, paramos projektą. Tokių veiksmų kaip K. A. K. V. pateiktų dokumentų pasirašymas ir jų patvirtinimas, pateikiant juos kaip neabejotinai tikrus, K. A. dalyvavimas patikrose, iš kurių matyti, kad įranga buvo nupirkta ir sumontuota, negalima vertinti kaip bendrų pastangų padaryti nusikalstamą veiką. Todėl iš K. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų šalintinas bendrininkavimas su K. A..
4.6. Gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su K. V. paskirta bausme. Teigia, kad K. V. paskirta bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau ji yra betikslė, t. y. pasiekianti iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas ir nelogiškas. Nurodo, kad K. V. anksčiau neteistas (neturi nei faktinio, nei teisinio teistumo), turi nuolatine gyvenamąją vieta, jokiu sunkinančiu aplinkybių byloje nėra, nusikalstamos veikos, kuriu padarymu kaltinamas K. V., padarytos prieš ilgą laiko tarpą, dėl didžiosios dalies kaltinimu K. V. visiškai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, nuoširdžiai dėl to gailisi. Todėl atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį, jų padarymo aplinkybių visetą, apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, tyrimo trukmę, gynėjos nuomone, K. V. paskirtos bausmės dydis turi būti sumažintas, skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
4.7. Gynėjos teigimu, nagrinėjamoje byloje kaltinant K. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ epizodas), dėl dokumento klastojimo BK 300 straipsnio 1 dalį (pelno (nuostolių) ataskaitos epizodas), dėl inkriminuoto bendrininkavimo, dėl pritaikyto turto konfiskavimo bei nuteisus jį už šias veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pasak gynėjos, laikytini esminiais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje. Teigia, kad šioje byloje įrodymai įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, kuris neturi objektyvaus pagrindo, kadangi įrodymai nebuvo kruopščiai analizuojami ir lyginami su kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl sprendimą byloje užtikrino nepatikima ir abejotina informacija, paremta spėjimais bei prielaidomis. Skundžiamoje nuosprendžio dalyje teismas išdėstė ne motyvus, o tik prielaidas ir spėjimus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, turinčius reikšmės teisingam bylos išsprendimui įrodymus. Be to, teismas neatliko išsamios įrodymų analizės bei nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Apelianto nuomone, aptarti pažeidimai sąlygojo nepagrįsto skundžiamos sprendimo dalies priėmimą.
5. Teismo posėdžio metu nuteistieji K. V. ir K. A. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliaciniais skundais tiek nuteistojo K. A. gynėjas, tiek ir nuteistojo K. V. gynėjas nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 304–307 straipsniuose keliamų reikalavimų.
7.1. Nuosprendžio turinio surašymą reglamentuoja BPK 304–307 straipsniai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o 307 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus – sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu bei baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies akivaizdu, kad K. A. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, K. V. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir trys veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nusikalstamų veikų aplinkybės, pripažintos įrodytomis, yra išdėstytos. Todėl apeliaciniuose skunduose pateiktos nuorodos į BPK 305 straipsnio pažeidimus yra nepagrįstos ir deklaratyvios.
7.2. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
Dėl veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo
8. Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniu skundu prašo K. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, teigdamas, jog bylos medžiaga nepatvirtina jo ginamojo K. A. veiksmų nusikalstamo pobūdžio suvokimo tyčia veikti nusikalstamai, bendrininkų grupėje, siekiant vieno tikslo – iš savanaudiškų paskatų, apgaule užvaldyti svetimą turtą. Pasak gynėjo, nuosprendyje nėra nei vieno motyvo ir argumento, jog K. A. būtų suklastojęs bet kokį kaltinime nurodytą dokumentą ar iš anksto susitaręs su K. V. bendrai vykdyti nusikalstamą veiką, ar dirbdamas direktoriumi būtų žinojęs, kad jo pasirašomi, tvirtinami dokumentai yra suklastoti ir bus panaudoti nusikalstamai veikai daryti. Nuteistojo K. V. gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad K. A. negali atsakyti už savarankiškus K. V. veiksmus bei ketinimus ir jų įgyvendinimą, kurių K. A. nežinojo, nes dėl to nebuvo jokio susitarimo.
8.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų gynėjai apeliacinių skundų teiginius motyvuoja remdamiesi tik pavieniais įrodymais, sistemiškai nevertindamas jų su kitais byloje esančiais įrodymais, akcentuodami neva K. A. nesuvokimą (nežinojimą), t. y. jog jam nebuvo žinoma, kad bendrovė, kurios akcininku ir direktoriumi jis buvo, 2013 metais dirbo nuostolingai, jog siekiant atitikti ūkio subjektui, pretenduojančiam pasinaudoti parama, keliamus ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklius, buvo klastojami dokumentai – bendrovės Pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas už 2013 metus, juose nurodant, jog bendrovė dirbo pelningai, gaminami dokumentai, kuriuose buvo dirbtinai padidintos prekių įsigijimo kainos, ir šie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukti į 2014-04-14 paraišką paramai gauti.
8.2. Nors K. A. apklausiamas teisme nurodė, kad jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, pareigos buvo darbuotojų paieška, priėmimas, atleidimas, jog jis nesidomėjo bendrovės ūkine, finansine veikla, jog jam nebuvo žinoma, ar bendrovė turėjo pelną, ar nuostolių, jog jo niekas apie tai neinformavo, tačiau tai nepaneigia jo, kaip įmonės direktoriaus ir vienintelio akcininko, pareigos domėtis bendrovės turtine padėtimi ir ją žinoti, nepriimti sprendimų, kurie daro žalą įmonei ir pan. Be to, kaip nurodė teisme apklaustas K. V., K. A. jis pasiūlė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes jo nuomone, K. A. jau buvo susipažinęs su įmonės veikla ir galėjo vadovauti įmonei. Taip pat K. V. patvirtino, jog K. A. direktoriaus pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo realiai, o ne tariamai. Tapęs direktoriumi K. A. prižiūrėjo visos įmonės veiklą, turėjo internetinės bankininkystės kodus. Kai vykdavo pirkimai, už prekes, paslaugas mokėdavo K. A.. Pats K. A. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, paaiškino, jog K. V. kurį laiką jį apmokė, jo pareigos buvo darbuotojų paieška, priėmimas, atleidimas, žiūrėjo kaip padidinti pelną, kaip sumažinti išlaidas. Iš pačių nuteistųjų parodymų matyti, jog jie abu sprendė, kaip siekiant padidinti įmonės pelną, reikia praplėsti įmonės veiklą, siūlyti klientams daugiau paslaugų. Kai (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini) konkursas įrengti kaime verslą, įsteigti naujas darbo vietas, kad būtų vystomas verslas, nutarė rašyti projektą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ji užsiėmė viešbučio ir SPA centro veikla, sprendė, jog bus perkama sauna, džiakuzi, soliariumas ir masažinė lova. Taigi šios aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, leidžia pagrįstai teigti, kad K. A. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje ir akivaizdu, jog jam turėjo būti žinoma ir esama įmonės finansinė padėtis.
9. Tiek nuteistojo K. A. gynėjas, tiek ir K. V. gynėja apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad dėl 2013 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos K. V. paaiškino, kad jokių melagingų duomenų į ją neįtraukė, pelno (nuostolių) ataskaita buvo sudaryta preliminari, pagal turimus tuo metu duomenis, o vėliau tikslinant duomenis, ji galėjo keistis. Į paraišką jokių melagingų duomenų neįrašė bei tyčia, būdamas įsitikinęs savo atliekamų veiksmų teisėtumu, šių dokumentų, kaip melagingo turinio, neteikė pasirašyti K. A., kaip bendrovės direktoriui, siekiant vėliau jų pagrindu apgaule įgyti svetimą turtą. Šie gynėjų skundų argumentai paneigti byloje surinktais įrodymais.
9.1. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. D. parodė, kad nuo 2014 m. pradžios iki gruodžio mėnesio ir nuo 2015 gegužės mėnesio iki bendrovės bankroto 2017 m. liepos mėnesio, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Ji rengė įmonės finansines ataskaitas, naudodamasi buhalterinėje programoje esančiais įmonės duomenimis, todėl žino, kad bendrovė 2013 metais turėjo 32 510 Lt nuostolių, o pelno neturėjo. 2014 metus bendrovė baigė su 271 940 Lt nuostolio, o 2015 metais turėdama 11 579 eurų pelno. Taip pat liudytoja parodė, jog 2013-12-31 bendrovės Pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri buvo pateikta su paraiška (duomenys neskelbtini) grupei, įrašyti duomenys apie bendrovės finansinę padėtį yra netikri, kadangi 2013 metais bendrovė turėjo 32 510 Lt nuostolių, o ne 100 889 Lt pelno. Liudytojos parodymus, jog įmonė 2013 metais dirbo nuostolingai, patvirtino ir VĮ (duomenys neskelbtini) pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai (5 t., b. l. 174).
9.2. Nėra abejonių, jog tiek K. V., tiek ir K. A. žinodami apie įmonės finansinę padėtį ir suvokdami, kad (duomenys neskelbtini) grupei pateikdami realius įmonės finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, jog 2013 metais bendrovė turėjo nuostolių, o ne pelno, nebus priimtas palankus sprendimas dėl lėšų projektui skyrimo. Kaip teisme patvirtino apklausta liudytoja D. B., vienas svarbiausių kriterijų biudžeto lėšomis finansuojamų projektų paramai gauti yra pareiškėjo ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklis, kuris nustatomas pagal įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pateikia pats pareiškėjas. Jeigu pareiškėjas būtų turėjęs nuostolių, jis nebūtų atitikęs pareiškėjui keliamų reikalavimų ir nebūtų gavęs paramos. Todėl nėra abejonių, kad K. V. siekdamas bendrovės naudai gauti Europos Sąjungos paramą paraiškoje suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-31 Pelno (nuostolio) ataskaitą ir 2013-12-31 Balansą, o tai žinodamas K. A., patvirtino K. V. jam pateiktus suklastotus dokumentus ir juos pateikė (duomenys neskelbtini) grupei, dėl ko buvo priimtas bendrovei palankus sprendimas.
10. Atmestini nuteistųjų K. A. ir K. V. gynėjų skundų argumentai, kad nuosprendyje nėra nei vieno motyvo ir argumento, jog K. A. būtų suklastojęs bet kokį kaltinime nurodytą dokumentą, ar abu kaltinamieji veikė kaip bendrininkai klastojant tikrus ir gaminant netikrus, realioje tikrovėje neegzistuojančius dokumentus, juos paleidžiant teisinėn apyvarton, taip suklaidinant atsakingas už paramos skyrimą institucijas ir jų darbuotojus ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant svetimą turtą, tai yra 10 636,30 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.
10.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus K. A. pateikė (duomenys neskelbtini) grupei paraišką 60 000 Lt paramai gauti pagal „(duomenys neskelbtini)“, tikslu įsigyti: sukūrinę vonią (kaina – 45 000 Lt); terminio masažo lovą (kaina – 10 500 Lt); soliariumą (kaina – 45 000 Lt); Infrasauną (kaina – 18 000 Lt). Kartu su paraiška be kitų dokumentų buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolio) ataskaita ir balansas, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo, jog per 2013 m. pardavimo pajamos sudarė 745 771 Lt ir buvo gauta 100 889 Lt pelno. Kaip jau buvo minėta šio nuosprendžio 8.2 punkte, K. A. žinodamas, jog įmonė 2013 metais dirbo nuostolingai, todėl suprato, kad prie paraiškos pateikti K. V. paruošti dokumentai, kuriuose deklaruojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos per 2013 metus sudarė 745 771 Lt ir buvo gauta 100 889 Lt pelno, neatitinka tikrovės ir šiuose dokumentuose įrašyti netikri duomenys, patvirtino spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „K. A.“ ir savo parašu ir juos pateikė Šiaurės vakarų Lietuvos vietos veiklos grupei ir (duomenys neskelbtini) agentūrai, taip suklaidindamas atsakingas už paramos skyrimą institucijas ir jų darbuotojus, kurie priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankų sprendimą dėl lėšų projektui skyrimo.
10.2. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus K. A. pateikė (duomenys neskelbtini) grupei prašymą dėl 60 000 Lt paramos lėšų išmokėjimo, kuriame deklaravo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 45 980 Lt įsigijo sukūrinę vonią A., bei tam pagrįsti pateikė 2014 m. spalio 6 d. tarp ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą sutartį, 2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 45 980 Lt (su PVM) sumai bei UAB „EKO Holdingas“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. išrašus dėl 45 980 Lt sumos pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš R. G. individualios įmonės už 48 400 Lt įsigijo soliariumą „(duomenys neskelbtini)“, bei tam pagrįsti pateikė 2014 m. rugsėjo 29 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. G. individualios įmonės sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 7 d. R. G. individualios įmonės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 48 400 Lt (su PVM) sumai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. išrašus dėl 48 400 Lt sumos pervedimo R. G. individualiai įmonei; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 18 150 Lt įsigijo infrasauną, bei tam pagrįsti pateikė 2014 m. spalio 2 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 18 150 Lt (su PVM) sumai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 12 d. išrašą dėl 18 150 Lt sumos pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) už 2520 Eur įsigijo terminio masažo lovą „(duomenys neskelbtini)“, bei tam pagrįsti pateikė 2014 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) išrašytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2520 Eur sumai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 24 d. išrašą dėl 2520 Eur sumos pervedimo (duomenys neskelbtini).
10.3. Nuteistasis K. A. neigia žinojęs, kad jam pateikti dokumentai yra suklastoti, paaiškino, jog būdamas direktorius, dokumentus, kuriuos paduodavo pasirašyti K. V., pasižiūrėdavo ir pasirašydavo, dokumentai atrodė tvarkingi. Tai, kad K. A. jam pateiktus pasirašyti dokumentus vartė, skaitė, žiūrėjo ir tik po to pasirašė, nurodė K. V.. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. A. vartydamas, skaitydamas, žiūrėdamas jam K. V. pateiktų dokumentų kopijas ir jas tvirtindamas bei pasirašydamas, turėjo matyti dokumentuose, kurių kopijos jam buvo pateiktos tvirtinti, yra atspausdintas jo, K. A., vardinis spaudas ir parašas, nors šių dokumentų, kaip nustatyta 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)jis nepasirašė, ir suvokti, kad jam pateikti dokumentai suklastoti. Tačiau nežiūrint į tai, K. A. vis tiek patvirtino K. V. jam pateiktų suklastotų dokumentų kopijas spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „K. A.“ ir savo parašu, taip patvirtindamas šių dokumentų tikrumą. Taigi šios nustatytos aplinkybės paneigia K. A. keliamą versiją, jog nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) grupei prie prašymo dėl 60 000 Lt paramos lėšų išmokėjimo pateikti dokumentai yra suklastoti ir gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad K. A. nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, kad K. V. sugalvojo dirbtinai padidinti kai kurių prekių įsigijimo kainas ir, kad jas dokumentuose padidino.
10.4. Dėl nuteistojo K. A. gynėjo skundo argumentų, kad teismas nevertino (duomenys neskelbtini) centro 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rašysenos tyrimo, kurioje nurodyta, kad „Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) abiejuose lapuose K. A. vardu pasirašė ne K. A.; Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniame lape rankraštinius įrašus „Direktorius“ ir „K. A.“ parašė K. V.; Dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniame lape K. A. vardu pasirašė ne K. A.; Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus „Direktorius“ ir „K. A.“ parašė K. V.; Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. vardu pasirašė ne K. A.; Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus „Direktorius“ ir „K. A.“ parašė K. V.. Dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) K. A. vardu pasirašė ne K. A..“, pažymima, jog dėl šių dokumentų suklastojimo K. A. kaltinimai nėra pareikšti, jam kaltinimas pareikštas, kad jis žinodamas, jog minėti dokumentai yra suklastoti, patvirtino spaudu ir parašu šių dokumentų kopijas, taip suteikdamas minėtų dokumentų kopijoms juridinę galią.
10.5. Tai, jog abu nuteistieji veikė kaip bendrininkai klastojant tikrus ir gaminant netikrus, realioje tikrovėje neegzistuojančius dokumentus, juos paleidžiant teisinėn apyvarton, taip suklaidinant atsakingas už paramos skyrimą institucijas ir jų darbuotojus ir apgaule kito asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyjant svetimą turtą, t. y. Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų, patvirtina ir kiti bylos duomenys.
10.5.1. Liudytoja D. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2014-12-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė mokėjimo prašymą apmokėti projekto investicijas. Patikrino, ar prie mokėjimo prašymo pateikti visi reikiami išlaidas patvirtinantys ir pateisinantys dokumentai, kurie nurodyti mokėjimo prašyme. Kartu su mokėjimo prašymu bendrovė pateikė pirkimo pardavimo sutarčių kopijas, PVM sąskaitų faktūrų kopijas, banko sąskaitos išrašų kopijas. Pateikti minėtų dokumentų originalų neprašoma, kadangi visos pateikiamos kopijos būna patvirtintos įmonių vadovų. Šiuo atveju dokumentų kopijas buvo patvirtintos K. A.. Kai mokėjimo prašymas buvo pateiktas, buvo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas yra K. A., kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikusi informacijos apie duomenų pasikeitimus, todėl apie jokius vadovų pasikeitimus bendrovėje VVG nieko nežinojo. Prie mokėjimo prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išlaidas patvirtinančius ir pateisinančius dokumentus dėl įrangos: sūkurinės vonios, soliariumo, pirties infrasaunos ir terminio masažo lovos įsigijimo. Iš pateiktų sutarčių ir sąskaitų sprendė, kad įranga įsigyta, o iš banko sąskaitos išrašų matė, kad už įrangą UAB „(duomenys neskelbtini)“ su tiekėjais atsiskaitė. Po prašymo pateikimo 2015-01-13 važiavo į projekto įgyvendinimo vietą atlikti patikrą. Patikroje dalyvavo K. A. ir, kiek prisimena, K. V.. Vyriškiai jas nusivedė į viešbučio cokolinį aukštą, kur parodė sūkurinę vonią, pirtį infrasauną. Po to, masažo kabinete parodė stovinčią didelę kartoninę dėžę ir pasakė, kad dėžėje yra terminio masažo lova, kurios dar nesuspėjo surinkti. Jie abu rodė įsigytą įrangą ir abu įtikinėjo, kad masažinę lovą netrukus surinks. Vyriškiai joms parodė dokumentų, kurių kopijas buvo pateikę su mokėjimo prašymu, originalus. Patikrino, kad minėtos kopijos atitinka dokumentų originalus. Ataskaitoje pažymėjo, kad pareiškėjas nusipirko visą įrangą: sūkurinę vonią, soliariumą, masažinę lovą ir infrasauną. Prie patikros vietoje ataskaitos pridėjo įrangos nuotraukas. Trijų įrenginių nuotraukas buvo padariusi jos kolegė, o masažinės lovos nuotrauką netrukus į VVG atvežė K. A.. Ataskaitą pasirašė ji, jos kolegė R. P.-R. ir K. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.
10.5.2. Liudytoja D. K. parodė, kad 2015-02-12 ji atliko patikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar įsigytos investicijos, už kurias prašoma paramos. Investicijos buvo apžiūrėtos, nufotografuotos, patikrinti įsigijimo dokumentai. Buvo pateiktos sąskaitos, pirkimo – pardavimo sutartys, banko išrašai ir užpajamavimo dokumentai. Viskas buvo tvarkoje. Patikroje dalyvavo direktorius K. A. ir viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. V.. Ji užpildė ataskaitą, kurioje pasirašė K. A. ir patvirtino bendrovės spaudu. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja D. K. atpažino K. A. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 179–182).
10.5.3. Šių liudytojų nurodytos aplinkybės, (duomenys neskelbtini) grupės pateikti dokumentai (5 t., b. l. 2), patvirtina, kad K. A. atliktų patikrų metu – 2014-12-15 ir 2015-02-12 – nors ir nebebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ne tik kad dalyvavo atliekamoje patikroje, rodė įsigytą įrangą, bet ir save pristatė „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaip bendrovės direktorius pasirašė atliktų investicijų patikrų ataskaitose, pats pateikė įrenginių įsigijimo ir atsiskaitymų už juos dokumentus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tiek V. A., tiek ir K. V. veikė bendrai, suprato vienas kito neteisėtus veiksmus ir norėjo taip veikti.
10.5.4. Pažymima, kad bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2008). Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad K. V. ir K. A. neteisėtais veiksmais, turėdami išankstinį tikslą apgaule gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Europos Sąjungos skiriamas lėšas paramai, K. V. suklastodamas tikrus dokumentus, pagamindamas netikrus dokumentus, kuriuos patvirtinti pateikė K. A., o pastarasis patvirtino minėtų suklastotų dokumentų tikrumą, taip suteikdamas šiems dokumentams teisinę galią, panaudojo minėtus suklastotus dokumentus, kurių pagrindu buvo suklaidinti atsakingi už paramos skyrimą institucijos ir jų darbuotojai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo priimtas palankus sprendimas dėl paramos skyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, svarbu nustatyti tai, kad jie suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo, tai, kaip ir nustatyta bei aptarta šioje byloje.
11. Apeliaciniais skundais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad masažo lovą „(duomenys neskelbtini), kuri kaip investicija buvo įtraukta į projektą Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis skiriamai paramai gauti ir jai kaip ir kitiems įrengimams pagal projektą buvo paskirtos paramos lėšos, įmonė įgijo, už ją atsiskaitė ir įvedė į eksploataciją. Su šiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
11.1. Byloje nėra ginčo, kad masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sandoris tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės (duomenys neskelbtini) neįvyko, jog K. V. pagamino realioje tikrovėje neegzistuojantį netikrą 2014-10-27 įmonės (duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini)“, t. y. A4 formato lape sukūrė tekstą, melagingai nurodydamas, kad įmonė (duomenys neskelbtini) išrašė Bendrovei pardavimo sąskaitą „INVOICE SERIOS (duomenys neskelbtini) už masažinę lovą „(duomenys neskelbtini)“, kainuojančią 2520 Eur, atspausdino sąskaitą ant A4 formato popieriaus lapo, kurią pasirašė už pardavėjo atstovą, o K. A. šį netikrą dokumentą pasirašius bendrovės atstovo vardu, patvirtinus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“, K. V. padarė šio pagaminto netikro dokumento kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, K. V. patvirtino Bendrovės spaudu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią. Taip pat nėra abejonių, jog K. V. ir K. A. žinodami, jog masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės ilgalaikio turto apskaitoje nėra užpajamuota, K. V. pagamino realioje tikrovėje neegzistuojančią netikrą Ilgalaikio turto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. buhalterinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“ suformavo ilgalaikio turto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas, kad Bendrovė į apskaitą įtraukė 8 701,06 Lt vertės terminio masažo lovą „(duomenys neskelbtini)“, atspausdino šią pagamintą netikrą ilgalaikio turto kortelę ant A4 formato popieriaus lapo, kurią K. A. patvirtinus vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, K. V. patvirtino Bendrovės spaudu, taip pat padarė šio pagaminto netikro dokumentų kopiją, kurią K. A. patvirtinus spaudu „KOPIJA TIKRA“, vardiniu spaudu „Direktorius K. A.“ ir pasirašius savo parašu, K. V. patvirtino bendrovės spaudu, taip suteikdamas pagaminto netikro dokumento kopijai juridinę galią.
11.2. Sutiktina su teismo išvada, kad masažo lovos „(duomenys neskelbtini), kuri kaip investicija buvo įtraukta į projektą Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis skiriamai paramai gauti ir jai kaip ir kitiems įrengimams pagal projektą buvo paskirtos paramos lėšos, bendrovė iš (duomenys neskelbtini) neįgijo. Teisme apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad jam parodyta 2014-10-27 sąskaita, nors yra tos pačios dienos ir turi tą patį numerį kaip ir (duomenys neskelbtini) išrašyta išankstinė sąskaita bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už masažo lovą „(duomenys neskelbtini)“, yra netikra, nes sąskaitoje yra suklysta rašant lovos pavadinimą, nurodyta daug didesnė kaina ir parašas yra ne jo. Duomenų apie tai, kad ši sąskaita buvo apmokėta, nerado. Jei sąskaita nebuvo apmokėta, tai prekė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pristatyta. Šių aplinkybių neneigė ir K. V.. Jis tvirtino, kad masažinę lovą „(duomenys neskelbtini)“ įgijo fizinio asmens, už ją atsiskaitė iš paramai skirtų lėšų.
11.3. Tai, kad viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ esančiame masažo kabinete buvo pastatyta masažo lova „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino ne tik nuteistieji K. V. ir K. A., bet ir teisme apklausti liudytojai J. G., A. Č., A. S., D. K..
11.3.1. Liudytoja J. G. apklausta teisme parodė, kad ji dirbo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ kambarine. Viešbutyje buvo masažo kabinetas, kuriame stovėjo masažo lova.
11.3.2. Liudytoja A. Č. patvirtino, kad viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo valytoja ketverius metus. Administraciniame pastate buvo soliariumas, rūsyje buvo masažo lova, prie baseino buvo dvi pirtys. Masažo lova niekas nesinaudojo, ji stovėjo šalia sporto salės, masažo kabinete.
11.3.3. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriumi, atrodo, kad nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. vasario. Jam dirbant viešbutyje veikė SPA centras, taip pat buvo įrengtas masažo kabinetas, kuriame buvo masažo lova.
11.3.4. Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, atlieka projektuose, finansuojamuose Europos Sąjungos lėšomis, įsigytų investicijų patikras vietoje, patikrų metu surašo patikros vietoje ataskaitas. 2015-02-12 skyriaus vedėjo nurodymu vyko į projekto „(duomenys neskelbtini)“, kurį įgyvendino UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, patikrą. Iš mokėjimo prašymo ji žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsigyti keturis įrenginius: sūkurinę vonią, soliariumą, pirtį ir terminę masažo lovą. Visi įrenginiai jai buvo parodyti, ant visų įrenginių buvo viešinimo lipdukai, visi įrenginiai buvo viešbutyje. Masažo lova „(duomenys neskelbtini)“ buvo pastatyta nedideliame kambariuke su kriaukle. Lova tikrai buvo, nes ji pati padarė nuotraukas.
11.4. Iš byloje esančio 2019 m. vasario 21 d. objekto apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota masažo lovos „(duomenys neskelbtini)“, stovinčios UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje-restorane, adresu: (duomenys neskelbtini) r., apžiūra. Apžiūrėjus įrangą – masažo lovą „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta, kad viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ antrojo aukšto kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) šalia lango pastatyta masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Ant lovos korpuso priklijuoti viešinimo lipdukai: „(duomenys neskelbtini)“. Ant lovos matomi akivaizdūs nusidėvėjimo požymiai: medinių dalių lako pažeidimai, audinio nublukimas. Protokole nurodyta, jog pagal serijos numerį (duomenys neskelbtini), lipdukų padėtį ant korpuso ir bendrą lovos vaizdą galima daryti išvadą, kad tai – masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“, kurią užfiksavo (duomenys neskelbtini)specialistės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikros vietoje metu (t. 2, b. l. 141–145 ).
11.5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tikrinant K. V. pateikta versiją, jog masažo lovą įsigijo iš fizinio asmens pagal skelbimą, pagal paramos gavėjo (duomenys neskelbtini) grupei pateiktą masažo lovos nuotrauką informacijos viešoje erdvėje ir „Google“ paieškos sistemoje „vaizdai“ buvo aptikta ta pati bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikta masažo lovos nuotrauka, kuri buvo talpinama viešoje erdvėje, svetainėje (duomenys neskelbtini) kartu su skelbimu apie už 724 Eur (duomenys neskelbtini) parduodamą masažo lovą „Navasan“ 300. Taip pat buvo nustatyta, kad skelbimas ir masažo lovos „Navasan“ nuotrauka į svetainę buvo įkelti 2014-01-18 vartotojo, kurio el. paštas (duomenys neskelbtini), tai yra D. P.. Teisme apklausta liudytoja D. P. patvirtino, kad ji turėjo masažo lovą „(duomenys neskelbtini)“, kurią prieš trejus ar ketverius metus pardavė nepažįstamai moteriai pagal skelbimą portale (duomenys neskelbtini), kuri atsiskaitė grynais. Ikiteisminio tyrimo metu jai rodė nuotraukas jos buvusios lovos. Ji atpažino savo lovą. Nurodė, jog dedant skelbimą lovą buvo nufotografavusi. Tokias aplinkybes liudytoja buvo nurodžiusi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat liudytoja nurodė, kad lovą pardavinėjo už 1000 Lt, už lovą jai buvo sumokėta grynais.
11.6. Esant aptarties įrodymas, teisėjų kolegijai nekyla abejonių K. V. pateikta versija, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų paramos lėšų buvo įsigyta masažinė lova „(duomenys neskelbtini)“ pagal skelbimą iš fizinio asmens, jog už lovą buvo mokama grynais pinigais, kurią nurodyti liudytojai teigė matę pastatytą viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kurią užfiksavo nuotraukose liudytoja D. K. ir kuri buvo apžiūrėta 2019 m. vasario 21 d. atliekamos apžiūros metu. Nors kaip teigė liudytoja R. D., kad masažo lovos „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė neįsigijo, nes bendrovės banko sąskaitos išraše nebuvo pervesti pinigai už masažo lovą, tarp kasos dokumentų nebuvo dokumentų, patvirtinančių, kad už lovą buvo mokėta grynaisiais pinigais, tačiau tai nepaneigia anksčiau nurodytų aplinkybių, jog visgi masažinė lova buvo įsigyta iš liudytojos D. P. už 1000 Lt (289,62 Eur). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti minėtos liudytojos nurodytomis aplinkybėmis, nes jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti aptarti įrodymai.
11.7. Taigi nesant kitų duomenų, paneigiančių liudytojos nurodytas aplinkybes dėl masažinės lovos „(duomenys neskelbtini)“ vertės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad masažo lovos „(duomenys neskelbtini), kuri kaip investicija buvo įtraukta į projektą Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis skiriamai paramai gauti ir jai kaip ir kitiems įrengimams pagal projektą buvo paskirtos paramos lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo iš fizinio asmens už 1000 Lt (289,62 Eur). Šia suma mažintinos K. A. ir K. V. kaltinimuose inkriminuotos melagingai padidintos įrangos įsigijo kaina, nurodant, kad melagingai padidinta įrangos įsigijimo kaina 35 725,03 Lt (10 346,68 Eur (634,29 + 2 288 + 5 194,01 + 2230,38)). Nustačius, jog K. V. ir K. A. bendrais tyčiniais veiksmais buvo melagingai padidinta įrangos įsigijimo kaina 10 346,68 Eur, keistina ir nuosprendžio dalis nurodant, kad K. A. ir K. V. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 10 346,68 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų, skirtų projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, tuo padarydamas Lietuvos biudžetui nurodyto dydžio turtinę žalą (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
12. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistieji K. A. ir K. V. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis finansuojamą paramą klastodami tikrus ir gamindami netikrus dokumentus, tai yra pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaitas faktūras, atsiskaitymo su pirkėjais dokumentus, banko sąskaitos išrašus, ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją dokumentus. Nuteistieji K. A. ir K. V. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, suvokė, kad klastotų dokumentų pagrindu bus suklaidintos atsakingos už paramos skyrimą institucijos ir jų darbuotojai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bus skirtos Europos Sąjungos skiriamos paramos lėšos, to siekė ir norėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. A. ir K. V. kaltė neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikaciją (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis). Todėl išteisinti K. A., kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistojo K. A. gynėjas, ar perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje į BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip to prašo apeliaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėja, nėra jokio pagrindo dėl anksčiau nurodytų nustatytų faktinių aplinkybių.
12.1. Nustačius, kad masažo lova „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kaip investicija buvo įtraukta į projektą Europos Sąjungos ir biudžeto lėšomis skiriamai paramai gauti ir jai kaip ir kitiems įrengimams pagal projektą buvo paskirtos paramos lėšos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai įgijo, nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti lovą „(duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos rezultatą, perduodant valstybės nuosavybei, naikintina.
Dėl paskirtų bausmių
13. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėja nesutinka su K. V. paskirta bausme, teigdama, kad K. V. paskirtos bausmės dydis turi būti sumažintas bei skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.
13.1. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis).
13.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
13.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. V. skirdamas bausmes už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, minėtas įstatymų nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmes K. V. buvo pagrįstai įvertinta ir tai, kad jis padarė vieną sunkų ir tris nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs.
13.4. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, į tai, kad nusikalstamų veikų iniciatorius buvo K. V., jog jis pats klastojo tikrus dokumentus, klastojo parašus, gamino netikrus dokumentus, tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, K. V. asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, nusprendė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta K. V. skiriant BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatydamas mažesnius nei minėtų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkis bausmes.
13.5. Kaip jau buvo minėta, švelnesnių bausmių skyrimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, liudijančių išskirtinai teigiamai nuteistojo naudai. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta. K. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, nėra duomenų, kad jis būtų pranešęs ar padėjęs išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Taip pat nenustatyta nė viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė. Todėl švelninti bausmę nei pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, nei pagal to paties straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.
13.6. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014, 2K-26-689/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų nepaisyti BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos, nenustatė.
13.7. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. V. bausmę už kelias nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę bei tinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas bei parinko tinkamus įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendį pakeisti:
nurodyti, kad melagingai padidinta įrangos įsigijimo kaina 35 725,03 Lt (10 346,68 Eur (634,29 + 2 288 + 5 194,01 + 2230,38)); K. A. ir K. V. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 10 346,68 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų, skirtų projekto „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui, tuo padarydamas Lietuvos biudžetui nurodyto dydžio turtinę žalą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria lovą „(duomenys neskelbtini), konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas, perduodant valstybės nuosavybei.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.