Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-466-275/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-17
Bylos Nr.
2A-466-275/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08648-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
A. G.
Ieškovas
Ž. G.
Kategorijos
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-466-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08648-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 75.7.; 75.8.; 78.2.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikams išlaikymo priteisimo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą, 2002 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 227, tarp Ž. G. ir A. G. dėl sutuoktinio kaltės. Nurodė, kad laikui bėgant išsiskyrė požiūriai į gyvenimą, vaikų auklėjimą, atsakovas pradėjo neatsakingai žiūrėti į sutuoktinio pareigas, pradėjo vis dažniau pareiti išgėręs, kildavo ginčai, dėl ko namuose tvyrojo įtampa. Prieš du metus sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, galvojo, kad gal pasikeis santykiai, tačiau atsakovo elgesys, požiūris nepasikeitė. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokoje gimė du vaikai. Dukra turi rimtų sveikatos problemų, todėl atsirado papildomos išlaidos jos gydymui ir kelionėms į medicinos įstaigas. Atsakovas jau daugiau kaip metai visiškai neprisideda prie šeimos ir vaikų išlaikymo, todėl ieškovė prašė vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis ir priteisti už metus 4 800 Lt įsiskolinimą. Ieškovė taip pat prašė santuokoje atsakovo vardu įgytą automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nuosavybės teise palikti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 2002 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 227, tarp Ž. G. ir A. G. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteisė šalių dukros K. G. išlaikymui 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnamečio sūnaus P. G. išlaikymui - 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymą vaikams priteisė nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki jų pilnametystės. Nustatė šalių nepilnamečių vaikų duktės K. ir sūnaus P. G. gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų motina Ž. G. Padalino santuokoje įgytą turtą - keleivinį automobilį Mitsubishi Galantnt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko nuosavybės teise atsakovui A. G. Nustatė, kad pagal atsakovo A. G. 2008 m. sausio 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Topo centras“, parduotuvė Nr. 15, yra asmeninė atsakovo skola.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Teismas konstatavo, kad atsakovas oficialiai nedirba. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo paaiškinimai posėdžio metu bei Vilniaus darbo biržos pažyma. Ieškovė taip pat nedirba, jos pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa. Teismas padarė išvadą, kad šalių materialinė padėtis nėra gera. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nesveikas, negalėtų dirbti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo teismas tenkino iš dalies. Byloje nustatyta, kad dukra turi rimtų sveikatos problemų, šios aplinkybės atsakovas neginčijo, todėl dukros K. G. išlaikymui teismas priteisė 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2010 m. gegužės 29 d. iki jos pilnametystės. Nepilnamečio sūnaus P. G. išlaikymui teismas priteisė 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2009 m. gegužės 29 d. iki jo pilnametystės. Atsižvelgęs į atsakovo materialinę padėtį, teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metus, ir jį sumažino iki 3 600Lt (12 mėn. x 300 Lt).

Dėl turto padalinimo

Teismas konstatavo, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo keleivinį automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo šį automobilį nuosavybės teise palikti atsakovui. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės prašymo nepareiškė. Atsižvelgęs į tai teismas tenkino ieškovės prašymą dėl automobilio perdavimo nuosavybės teise atsakovui.

Dėl kreditorių

Teismas konstatavo, kad atsakovas 2008 m. sausio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Topo centras“, parduotuvė Nr. 15. Pagal finansavimo sandorį atsakovas pirko prekių už 5 646,99 Lt. Pagal mokėjimo grafiką 2010 spalio mėnesiui skola yra 785,02 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei nebuvo žinoma apie šios sutarties sudarymą, teismas sprendė, kad ši skola laikytina asmenine atsakovo skola.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. G. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą, t.y. priteisti šalių dukros K. G. išlaikymui 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. gegužės 29 d. iki jos pilnametystės. Netenkinti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodytą aprašomojoje sprendimo dalyje - iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metus 3 600 Lt (12 mėn. x 300 Lt.). Panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo - keleivinį automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nuosavybės teise atsakovui A. G. Pakeisti teismo sprendimą - nustatyti, kad pagal atsakovo A. G., 2008 m. sausio 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Topo centras“, parduotuvė Nr. 15, yra asmeninė atsakovo skola ir nustatyti, kad pagal atsakovo A. G., 2008 m. sausio 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „General Financing“, yra bendroji jungtinė atsakovo ir ieškovės skola, t.y. už šios sutartinės prievolės įvykdymą atsakovas ir ieškovė atsako solidariai. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeista.

Dėl dukters K. G. išlaikymo dydžio

Pirmos instancijos teismai neišnagrinėjo visų aplinkybių, turinčių reikšmę bylai ir nepagrįstai priteisė dukrai K. G. 100 Lt didesnį išlaikymą nei sūnui P. G. Atsakovas, kaip vaikų tėvas, sutinka apmokėti pusę patirtų išlaidų, kurie atsiras ateityje dėl dukros K. G. gydymo pagal ieškovės pateiktus atitinkamus finansinius dokumentus. Įvertinęs šio metu savo turtinę padėtį, t.y. kad darbo biržos įskaitoje stovi nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau iki šiol įsidarbinti nepavyko, atsakovas pajėgus mokėti dukros K. G. išlaikymui 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir apmokėti pusę išlaidų, susijusių su dukros K. G. gydymu. Pažymi, kad aprašomojoje sprendimo dalyje ir rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodytas skirtingas išlaikymo priteisimo laikas, t.y. aprašomojoje dalyje nurodyta, kad dukrai K. G. išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos 2010 m. gegužės 29 d., o rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodyta, kad išlaikymas vaikams priteisiamas nuo 2009 m. gegužės 29 d. Ieškovė yra jauna, darbingo amžiaus moteris, todėl turėtų taip pat prisėdi prie vaikų išlaikymo. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad ji dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali dirbti. Civilinio kodekso 3.192 straipsnis nustato, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Pirmosios instancijos teismas aprašomojoje skundžiamojo sprendimo dalyje nurodė, kad iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metus, jis mažintinas iki 3 600 Lt (12 mėn. x 300 Lt), tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nenurodytas, todėl tampa neaišku ar išlaikymo įsiskolinimas 3 600 Lt yra priteistas. Tuo atveju, jeigu išlaikymo įsiskolinimas 3 600 Lt dydžio už 12 mėnesių teismo yra priteistas, atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio, t.y. laikotarpiu už kurį teismas skaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, gyvendamas šeimoje ir atskirai nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pareiškimo dienos 2009 m. gegužės 29 d., rūpinosi savo vaikais, dažnai aplankydavo juos, dalyvavo jų auklėjime ir prisidėjo prie jų išlaikymo. Pirmos instancijos teismas neįvertino visų surinktų byloje duomenų ir aplinkybių ir nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl turto padalinimo

Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad bylos aplinkybėmis nustatyta, jog gyvendami santuokoje, sutuoktiniai įsigijo keleivinį automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rezoliucinėje dalyje nusprendė šį automobilį palikti nuosavybės teise atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas buvo tik šio automobilio naudotoju, o automobilis nuosavybės teise priklauso V. G. Apie tai atsakovas nurodė savo atsiliepime ir tai aiškiai matosi automobilio registracijos kopijos liudijime, kuris yra civilinėje byloje. Darytina išvada, kad teismas nepagrįstai padalino turtą, kuris sutuoktiniams nuosavybės teise nepriklausė.

Dėl kreditorių

Teismai neteisingai nurodė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kitą šalį - UAB „Topo centras“, nes šioje vartojimo kredito sutartyje šalys yra UAB „General Financing“ (bendrovė, prievolinėse santykiuose kreditorius) ir A. G. (klientas, prievolinėse santykiuose skolininkas). Vartojimo kredito sutarties sudarymo sąlygos buvo aptartos su ieškove ir buvo gautas jos pritarimas šiam sandoriui. Teismo teiginys, kad ieškovei nėra žinoma apie šios sutarties sudarymą neatitinka tikrovės, nes ieškovė pritarė šio sandorio sudarymui, žinojo vartojimo kredito sutarties sąlygas ir iki šiol ji asmeniškai ir vaikai naudojasi nupirkta parduotuvėje Topo Centras buitine technika: kompiuteriu HP Pavilion ir žaidimų kompiuteriu. Dalį gautos paskolos atsakovas sumokėjo, tačiau nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio, kai prarado darbą ir atitinkamai pastovų pajamų šaltinį, laiku mokėti nustatyto dydžio įmokos pagal vartojimo kredito sutartį neturėjo realios galimybės ir todėl susikaupdavo kas mėnesį įsiskolinimas, kuris kartu su delspinigiais išaugo iki 6 000 Lt. Ieškovė kartu su atsakovu yra solidariai atsakinga už vartojimo kredito sutartyje ir mokėjimo grafike nurodytų sąlygų įvykdymą/neįvykdymą. Prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Ieškovė Ž. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje dėl automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo nuosavybės teise apeliantui A. G. Likusioje dalyje atmesti apelianto apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Priteisti iš apelianto visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad išlaikymo dydis P. G. ir K. G. buvo priteistas atsižvelgiant tiek į skirtingus abiejų vaikų poreikius, tiek į apelianto turtinę padėtį, tiek į teisės aktus bei teismų praktiką. Didesnis išlaikymas K. G. buvo priteistas atsižvelgiant į jos rimtas sveikatos problemas. Aplinkybių apie K. G. traumą bei gydymą neneigia ir apeliantas. Apelianto argumentai dėl blogos jo turtinės padėties vertintini kritiškai. Apeliantas yra sveikas ir darbingo amžiaus. Todėl net jeigu apeliantas ir neturi pajamų ar turi jas santykinai mažas, tai negali būti vertinama kaip pagrindas perkelti vaikų išlaikymą ieškovei, suteikiant apeliantui galimybę iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo. Apeliantas prašo sumažinti išlaikymo K. G. dydį nuo 400 Lt iki 300 Lt ir nurodo sutinkąs apmokėti pusę patirtų išlaidų, kurios atsiras ateityje dėl dukros K. G. gydymo pagal ieškovės pateiktus atitinkamus finansinius dokumentus. Apeliantas turėjo visas procesines teises ir galimybes pateikti pageidavimus dėl išlaikymo dukrai teikimo pirmosios instancijos teisme. Naujo išlaikymo teikimo ir gydymo išlaidų kompensavimo būdo pateikimas apeliacinės instancijos teisme tik patvirtina apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, apelianto pasiūlyta galimybė nesvarstytina ir dėl to, kad išlaidos dukros gydymui yra pastovios, būtina nuolat sekti sveikatos būklę, todėl ir gydymo išlaidas apimantis išlaikymas turėtų būti teikiamas periodiškai. Apeliantas melagingai teigia, neva jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. prie vaikų išlaikymo prisidėjęs, todėl nesutinka su teismo sprendimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas ne tik nepateikė įrodymų savo teiginiams apie prisidėjimą prie vaikų išlaikymo pagrįsti, bet ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios šiuos teiginius patvirtintų. Kaip teisingai nurodo apeliantas, nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad „atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metus, jis mažintinas iki 3 600 Lt“, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nenurodytas. Ši techninė klaida taisytina ne apeliacine tvarka, o vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 276 straipsnyje numatyta galimybe dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu rašytine proceso tvarka ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Apeliantas nurodo, kad automobilis Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G. ir pateikia tai patvirtinantį VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. C 079811. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo taip pat matyti, kad apeliantas yra šios transporto priemonės naudotojas. Atitinkamai ieškovė sutinka, kad būtų pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas dalyje dėl transporto priemonės priteisimo nuosavybės teise A. G. Tai, kad ieškovei negalėjo būti žinoma apie apelianto prisiimtas prievoles patvirtina aplinkybė, jog prievolę mokėti įmokas pagal šią sutartį vykdė pats apeliantas. Apeliantas, reikalaudamas atsakyti pagal sutartį solidariai, elgiasi nesąžiningai. Ieškovė pastebėjo, kad apeliantas vaikams pirko naujų daiktų, tačiau nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad šie daiktai buvo pirkti išsimokėtinai. Tai, kad teismas nurodė kreditoriumi „Topo centras“, o ne UAB „General Financing“, nesudaro pagrindo pakeisti priimtą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas dalinai tenkintinas.

Dėl išlaikymo dydžio dukrai K. G.

Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dukrai K. priteisimo, prašo sumažinti priteistą išlaikymo sumą iki 300 Lt per mėnesį ir atlyginti pusę patirtų išlaidų, kurios atsiras ateityje dėl dukros K. G. gydymo, pagal ieškovės pateiktus finansinius dokumentus, nenurodydamas, kokiu pagrindu teismas turėtų teisti išlaikymą ne konkrečia suma, o pagal pateikiamus dokumentus dėl faktiškai turėtų išlaidų. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato išlaikymo vaikams formas ir dydžius, jame nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas trimis būdais : 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kadangi įstatyme nenumatyta tokia išlaikymo forma, kaip vieno iš tėvų faktiškai turėtų išlaidų dalies atlyginimas kitam pagal finansinius dokumentus, atsakovo prašymas atmestinas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi padaryti išvadą, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas per mėnesį kiekvienam vaikui ir priteisti iš tėvo kas mėnesį mokamą sumą. Kadangi už suteikiamas gydymo paslaugas vaiko motina turi apmokėti išlaidas jų suteikimo dienai ir neturi galimybės apmokėti už jas ir tą dalį, kurią turi mokėti vaiko tėvas, todėl susiklosčiusi teisminė praktika, kad iš atsakovo priteisiama vaiko išlaikymui tokia pinigų suma, kurią vidutiniškai per mėnesį kaip būtiną vaiko išlaikymui iki teismo sprendimo priėmimo pateikia ieškovė, t.y. paprastai pusė šios sumos, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimą ir nustatyti kitokį išlaikymo būdą.

Dėl atsakovo turtinės padėties

Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas oficialiai nedirba, byloje pateikta darbo biržos pažyma. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nesveikas, negalėtų dirbti. Atsakovas teigia, kad yra pajėgus mokėti po 300 Lt kas mėnesį. Tai, kad nedirbantis asmuo gali mokėti po 300 Lt kas mėnesį, darytina išvada, kad ir didesnę sumą, t.y. priteistą teismo sprendimu - 400 Lt per mėnesį, atsakovas gali mokėti. Atsakovus nenurodžius, iš kokių pajamų jis galėtų mokėti tik 300 Lt, darytina išvada, kad atsakovas gali turėti pajamų, todėl keisti teismo sprendimą, atsakovui nepateikus įrodymų dėl itin blogos jo turtinės padėties, nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už metus ir priteistina 3600 Lt. Tai, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog priteisiama ši suma iš atsakovo, yra rašymo apsirikimu ir pirmosios instancijos teismas turėtų ištaisyti šį apsirikimą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi padaryti išvadą ir dėl argumentų, kuriais grindžiamas motyvuojamosios teismo sprendimo dalies nepagrįstumas, vertintina, ar pagrįstai teismas daro išvadą dėl 36000 Lt įsiskolinimo priteisimo. Tai, kad laikotarpiu, už kurį priteistas įsiskolinimas, ieškovas rūpinosi savo vaikais, dažnai juos lankydavo, dalyvavo jų auklėjime ir prisidėjo prie jų išlaikymo, neleidžia daryti išvados, kad savo turtines pareigas vaikų atžvilgiu vykdė pakankamai, t.y. teikė vaikams tokio dydžio išlaikymą, kokį turėjo teikti, t.y. 700 Lt per mėnesį. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų tuomet, kai jie nevykdo pareigos išlaikyti vaikus. Taigi, atsakovas, sutikdamas nors dalinai su priteista išlaikymo suma, tuo pripažįsta, kad iki ieškinio padavimo teismui jis nevykdė savo pareigos tinkamai, t.y. teikė nepakankamą išlaikymą, todėl teismas pagrįstai priėmė ieškovės paaiškinimą apie tai teismo posėdyje, nors ieškininiame pareiškime ieškovė nenurodė šių aplinkybių.

Dėl turto padalijimo

Teismo sprendime nurodyta, kad padalijamas keleivinis automobilis Mitsubishi Galant, jį paliekant atsakovui nuosavybės teisėmis. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė sutiko, kad būtų pakeista teismo sprendimo dalis dėl automobilio paskyrimo atsakovo nuosavybėn, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas, atmetant prašymą padalinti šį turtą kaip įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Atsakovui nurodžius, kad jo vardu pirktos prekės 2008-01-23 sudarant vartojimo kredito sutartį yra naudojamos šeimos tikslams, t.y. už šiuos pinigus buvo pirktas kompiuteris ir žaidimų kompiuteris vaikams, darytina išvada, kad paskola naudojama šeimos interesais, todėl tai, kad ieškovė nežinojo, jog prekės pirktos imant kreditą, nėra reikšminga aplinkybe byloje. Šis turtas yra bendras sutuoktinių turtas, todėl ir už prievoles, atsiradusias įgyjant šį turtą, yra atsakingi abu sutuoktiniai. Pripažinus šią prievolę vieno iš sutuoktinių prievole, tuo buvo išspręsta dėl neįtraukto į bylą asmens - kreditą suteikusio UAB „General Financing“ teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas turto padalijimo dalyje naikintinas, perduodant bylą naujam nagrinėjimui CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas turėtų patraukti byloje trečiuoju asmeniu paskolą suteikusią bendrovę, tuo atveju, jei iki bylos nagrinėjimo teisme paskola nebūtų grąžinta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas užbaigus nagrinėti bylą iš esmės pagal visus pareikštus reikalavimus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą dalyje, kuria išspręstas ieškovės Ž. G. reikalavimas dėl santuokinio turto ir prievolės padalijimo ir priteistos iš ieškovės ir atsakovo pašto išlaidos, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius