Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjoms B. G. P., E. I. G., jų atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovės atstovei Eglei Cinkutei, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vidai Ambrizaitei-Bartninkienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. ir E. V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. G. P. ir E. I. G. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, A. J., E. V. J., A. J. ir A. J. dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Įsakymas grindžiamas Žemės įstatymo, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės). Nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad Įsakymo ginčijama dalis neatitinka Žemės įstatymo 46 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Pabrėžė, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama.

Taip pat akcentavo, kad pareiškėjos praleido terminą skundui paduoti.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys A. J. ir A. J. į teismo posėdį neatvyko, pateikė pranešimus, kad jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. 3, b. l.5, 6), byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria pradedama Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad A. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 0,1997 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centre įregistruota žyma pradėta žemės sklypo dalies – 0,0755 ha paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, remiantis 2016 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-366(1.3) (t. 1, b. l. 124–125).

Pareiškėjoms B. G. P. ir E. I. G., be kitų išraše nurodytų asmenų, priklauso po 1/5 Ūkinio pastato dalį (t. 1, b. l. 119–123).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. A-7 „Dėl apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos (duomenys neskelbtini) pl. rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 210 ha Kauno miesto savivaldybės teritorijos (duomenys neskelbtini) pl. rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti detalųjį planą (registracijos numeris Nr. T00077745). Pagal patvirtintą Detalųjį planą Sklypo dalis, priklausanti A. J., ir ant jos esantis Ūkinis pastatas, kuris, be kita ko, priklauso ir pareiškėjoms, pateko į Detaliuoju planu suplanuotą 30565 kv. m žemės sklypą Nr. 1.6, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (t. 1, b. l. 70–71).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. T-l88 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė pritarti paimti visuomenės poreikiams (nutraukti naudojimosi teisę) žemės sklypus ar jų dalis ir sklypuose esančius statinius, reikalingus žemės sklypams, skirtiems (duomenys neskelbtini) pl. rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti, pagal 1 ir 2 priedus. Šio sprendimo pirmame priede Žemės sklypų ar jų dalių, paimamų visuomenės poreikiams (nutraukiama naudojimosi teisė) sąrašo 6 eilutėje nurodyta, kad Žemės sklypo dalį – 755 kv. m numatoma paimti visuomenės poreikiams. Antrame priede Statinių, esančių žemės sklypuose ar jų dalyse, paimamuose visuomenės poreikiams (nutraukiama naudojimosi teisė) sąrašo 28 eilutėje nurodyta, kad numatomas paimti Ūkinis pastatas, pažymėta plane 3I1m, bendras plotas 113 kv. m (t. 1, b. l. 107, 108, 109). Minėto sprendimo 2 punktu Kauno miesto savivaldybės taryba įgaliojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių pateikti Tarnybos Kauno miesto skyriui prašymą bei dokumentus dėl žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių, paėmimo visuomenės poreikiams.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. (33.194)-R-3341 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pietrytinis aplinkkelis)“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama leisti pradėti vykdyti žemės sklypų ar jų dalių ir sklypuose esančių statinių, nurodytų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-188 ir 1 ir 2 prieduose, patenkančių į formuojamus žemės sklypus, skirtus (duomenys neskelbtini) pl. rekonstruoti ir Kauno pietiniam aplinkkeliui tiesti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras (t. 1, b. l. 110–112).

Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštais informavo pareiškėjas, kad numatoma paimti visuomenės poreikiams jų nuosavybės teise valdomą Ūkinio pastato dalį, kuri patenka į formuojamo žemės sklypo ribas (t. 1, b. l. 113–115, 116–118).

Tarnybos direktorius priėmė Įsakymą, vadovaudamasis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 46 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, Taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 5.1, 8.1 papunkčiais, 9, 11 ir 13 punktais, atsižvelgdamas į Detalųjį planą, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. T-188 bei Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą, įformintą 2016 m. liepos 29 raštu Nr. (33.194)R-3341, kuriuo patvirtino: Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti), savininkų ir kitų naudotojų sąrašą (toliau – Savininkų ir naudotojų sąrašas), kurio 6 eilės numeriu įrašytas A. J. bei nurodyti Ūkinio pastato, esančio Žemės sklype, savininkai ir sklypo dalies naudotojai, tarp kurių nurodytos ir pareiškėjos (1.1 papunktis); pradėjo žemės sklypų (jų dalių), nurodytų Savininkų ir naudotojų sąraše, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (2.1 papunktis); pavedė Tarnybos specialistui apie šį Įsakymą pranešti valstybės įmonei Registrų centrui, kad Nekilnojamojo turto registro duomenyse būtų įrašyta žyma apie šio įsakymo priėmimą (t. 1, b. l. 13–14).

Taigi, ginčijamu Įsakymu Tarnybos vadovas pradėjo žemės sklypų dalių, nurodytų Savininkų ir naudotojų sąraše, paėmimo visuomenės poreikiams –(duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti – procedūros pradžią. Kadangi žemės sklypo dalis ir ant jos stovintis Ūkinis pastatas pateko į infrastruktūros plėtrai reikalingą teritoriją, tai visuomenės poreikiams Įsakymu pradėta procedūra dėl Žemės sklypo dalies paėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracija inicijavo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Visų pirma, teismas atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos teiginius, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, praleidusios terminą Įsakymui apskųsti, atmeta kaip nepagrįstus. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis administracinėje byloje Nr. I-9957-789/2016 pagal pareiškėjų pateiktą identišką skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo, nustatė, kad pareiškėjos ginčijamą Įsakymą gavo 2016 m. spalio 14 d., o skundą teismui išsiuntė 2017 m. lapkričio 14 d., t. y. jos į teismą su skundu kreipėsi nepraleidusios termino skundui paduoti. Tos aplinkybės, kad teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka ir pareiškėjos su ieškiniu 2016 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 3) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, o pastarasis – į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ir byla 2017 m. kovo 8 d. nutartimi buvo perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti, nepriklausė nuo pareiškėjų valios ir negali būti kliūtis pareiškėjoms ginti, jų teigimu, pažeistas teises teismine tvarka. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos nepraleido termino skundui paduoti.

Pareiškėjos nesutinka su ginčijama Įsakymo dalimi, kuria Tarnyba, jų teigimu, nusprendusi paimti visuomenės poreikiams pareiškėjoms priklausančią žemės sklypo dalį ant kurios stovi Ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Žemės įstatymo 46 straipsnyje nustatytus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo konkretaus sklypo atveju reikalavimus bei efektyvumo ir racionalumo principus.

Ginčo santykiams taikytinos Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatos.

Civilinio kodekso 4.67 straipsnis, 4.93 straipsnio 4 dalis, 4.100 straipsnio 1 dalis numato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, teisingai atlyginant. Specialus teisės aktas – Žemės įstatymas – reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio (redakcija nuo 2015 m. gruodžio 12 d.) 1 dalį, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimtiniais atvejais Tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos (šiuo atveju – Kauno miesto savivaldybės) 2016 m. liepos 29 d. prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga, kaip šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkkeliui pagal Detaliojo plano sprendinius nutiesti (45 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalis). Taisyklės detalizuoja minėtas Žemės įstatymo nuostatas.

Taigi tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrindžiamas Vyriausybės nustatyta tvarka atlikus sąnaudų ir naudos analizę, kuria turi būti pagrįstas prašymas Tarnybai paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Būtent Tarnybos vadovo diskrecija priimti galutinį sprendimą šioje stadijoje, t. y. pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, įvertinus Detaliojo plano ir savivaldybės pateiktą medžiagą.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka užsakė Formuojamų žemės sklypų, skirtų Kauno pietrytiniam aplinkkeliui tiesti žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizę, kurią atliko UAB „Eurointegracijos projektai“ (t. 1, b. l. 129–179). Teismo vertinimu, atlikta sąnaudų ir naudos analizė pagrindė konkretaus visuomenės poveikio objektyvaus egzistavimo ir konkretaus žemės sklypo ir ant jo stovinčio Ūkinio pastato paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą. Šioje analizėje pagrįsta, kad atlikus (duomenys neskelbtini) pl. rekonstrukciją ir nutiesus pietrytinį aplinkkelį socialinę-ekonominę naudą gaus kelių naudotojai bei visa visuomenė dėl sumažėjusio kelionės laiko, sumažėjusių kelių transporto priemonių ekspoatacinių sąnaudų. Buvo atliktas sprendinių poveikio vertinimas ir nustatyta, kad esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypai (jų dalys) nepaimami visuomenės poreikiams – neužtikrintų susisiekimo sąlygų pagerėjimo. Taigi, neįgyvendinus numatytų Detaliojo plano sprendinių teritorija nebūtų išnaudota infrastruktūros suformavimui, nebūtų patraukli investicijoms. Sąnaudų ir naudos analizėje nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniai teigiamai paveiks miesto plėtrą bei socialinį gyvenimą. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais remiantis visuomenės poreikiams bus paimama žemė iš jos naudotojų, priimti prieš tai išsamiai išnagrinėjus aplinkines teritorijas, įvertinus galiojančius teritorijų planavimo sprendinius, gyvenamąsias zonas, inžinerinius tinklus, esamas susisiekimo komunikacijas, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti. Minėtoje analizėje pagrįsta, kad numatoma paimti visuomenės poreikiams tik tą žemę ir statinius ar jų dalis, kuri tiesiogiai patenka į reikalingą įrengti aplinkkelio teritoriją. Teismas, įvertinęs sąnaudų ir naudos analizėje Visuomenės poreikio patenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros įgyvendinimo sąnaudos ir naudos pagrindimą, konstatuoja, kad pareiškėjų skunde nurodyti argumentai dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies pažeidimo nelaikytini nepagrįstais. Pareiškėjų pateiktas 2008 m. vasario 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b. l. 82–85) nepaneigia atliktos anksčiau minėtos analizės objektyvumo ir išsamumo, pagrindžiant visuomenės poreikį paimti Įsakyme nurodytą Žemės sklypo dalį ir ant jo esančio Ūkinio pasato dalį. Pačios pareiškėjos pripažįsta, kad į jų pasiūlymus dalinai buvo atsižvelgta ir šiuo atveju priimtas sprendimas visuomenės poreikiui užtikrinti nugriauti dalį Ūkinio pastato. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tik dalis, kuri buvo būtina tinkamai kelių infrastruktūrai įgyvendinti, paimama visuomenės poreikiams įgyvendinti. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimą kreiptis į Tarnybą dėl žemės sklypų ar jų dalių ir ant jų stovinčių statinių paėmimo visuomenės poreikiams, objektyviai įvertino visuomenės poreikio egzistavimą ir poreikį paimti konkrečius žemės sklypus ar jų dalis bei ant jų stovinčius pastatus galimybę.

Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas reikalavimu apibrėžia ginčo ribas. Byla teisme nagrinėjama pagal konkretų reikalavimą.

Minėta, kad Žemės sklypą nuosavybės teise valdo A. J.. Pareiškėjos, remiantis valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. balandžio 13 d. duomenimis, šio sklypo nevaldo ir jis joms nei nuosavybės teise, nei kita valdymo forma nepriklauso. Pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso po 1/5 dalį Ūkinio pastato.

Ginčijama Įsakymo dalimi pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra dėl Žemės sklypo, kuris priklauso A. J., dalies paėmimo. Remiantis savininkų ir naudotojų sąrašu (t. 1, b. l. 15) nenustatyta, kad dėl pareiškėjoms priklausančio Ūkinio pastato būtų pradėta visuomenės poreikiams paėmimo procedūra. Atsakovės atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad nėra priimto sprendimo dėl pareiškėjoms priklausančios Ūkinio pastato dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Remiantis Žemės įstatymo 45, 46 straipsniais, tik Tarnybos vadovui suteikta teisė priimti sprendimus pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjos nepateikė jokių duomenų, kad yra priimtas sprendimas dėl konkrečių pareiškėjų nuosavybės teisių į jų valdomą Ūkinį pastatą pažeidimo. Teismas, nagrinėdamas bylą, gali apginti tik realiai pažeistas pareiškėjų teises.

Teismo vertinimu, pareiškėjos suformulavo reikalavimą, siekdamos apginti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukto asmens, t. y, A. J., nuosavybės teises. Konstatuotina, kad pareiškėjos turi reikšti reikalavimą, kuris apgintų jų pažeistas teises dėl valdomo Ūkinio pastato, o ne dėl Žemės sklypo, kuris joms nuosavybės teise nepriklauso. Be to, pats sklypo savininkas A. J. neprieštaravo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiam paėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto savivaldybės taryba į Tarnybą kreipėsi ir dėl sklypuose esančių statinių, įrašytų į Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2 priede Statinių, esančių žemės sklypuose ar jų dalyse, paėmimo visuomenės poreikiams (nutraukiama naudojimosi teisė), sąraše, kuriame 28 numeriu įrašytas ir pareiškėjoms priklausantis Ūkinis pastatas (t. 1, b. l. 109). Kadangi pareiškėjoms priklauso po 1/5 pastato – Ūkinio pastato ir nėra Tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą dėl minėto Ūkinio pastato dalies paėmimo, konstatuotina, kad pareiškėjos neturi teisės reikšti reikalavimo dėl Žemės sklypo dalies paėmimo, kuris joms nuosavybės teise nepriklauso. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos būtų įgaliotos ginti viešąjį interesą šioje byloje. Taigi, tik Tarnybos vadovui priėmus sprendimą dėl jų pačių nuosavybės teise valdomo Ūkinio pastato paėmimo visuomenės poreikiams jos galėtų kreiptis į teismą. Šioje byloje pareiškėjos neturi reikalavimo teisės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamas Įsakymas yra tik pirmasis sprendimas visoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kuri įgyvendinama rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924, nustatyta tvarka. Šio skundžiamu įsakymu patvirtinto projekto rengimo ir įgyvendinimo metu turės būti dar priimti ir kiti Tarnybos sprendimai. Tik sprendime dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 28 punktas) nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų argumentai dėl galimos žalos turėtų būti vertinami galutinėje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje, o ne priimant ginčijamą Įsakymą, kuriuo tik pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Teismo vertinimu, šie argumentai negali būti pripažįstami pagrįstais šioje byloje.

Ginčijama Tarnybos direktoriaus Įsakymo dalis atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama ši žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra bei žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas pagrįstas sąnaudų ir naudos analizės metodu. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų B. G. P. ir E. I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.