- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-168-425/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Savickas (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Maragrita Dzelzienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. G., A. B., A.
- Kategorijos
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-108-589/2007, pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui A. B. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. K. su ieškiniu 2006-09-27 kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą A. B. grąžinti 15 kubinių metrų uosinių lentų, o jeigu medienos natūra gražinti neįmanoma, priteisti 7000 Lt, bei prašė priteiti visas bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo, kad 2002 metais atsakovo A. B. tėvui A. B. priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ieškovas susidėjo 15 kubinių metrų lentų. Lentos buvo paruoštos iš išvalyto miško. Lentas susidėjo pas atsakovo tėvą, nes ieškovas savo kieme neturėjo pakankamai vietos, o su A. B. ieškovas bendravo, t. y. kartais pas jį nuvykdavo, nuveždavo maisto produktų, paprašydavo atlikti kokius nors darbus. A. B. sutiko, kad ieškovas susidėtų lentas jo kieme. Lentos buvo sukrautos netoli namo, buvo pažymėtos, t. y. kai kurių lentų galai buvo nudažyti, jos buvo apdengtos. Mirus A. B., vykdamas pro sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, ieškovas pastebėjo, jog jam priklausančios lentos yra išvežtos. Matėsi automobilio vėžės. Ieškovas pasiteiravo netoliese gyvenančių kaimynų, ar jie nematė kas išvežė lentas, taip pat kreipėsi į policiją dėl vagystės. Lentas išsivežė A. B. sūnus A. B. Susitikus su atsakovu, jis į jokias kalbas nesileido, nurodė, jog lentos priklausė jo tėvui A. B. Su tokiu atsakovo argumentu ieškovas nesutiko. A. B. gyveno vargingai, jokie artimieji jo nelankydavo. Pragyvendavo tik iš gaunamos pensijos, jokio darbo A. B. nedirbo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-01-23 sprendimu ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovą A. B. grąžinti ieškovui J. K. 15 kubinių metrų medienos lentų, kurių vertė 7000 Lt bei priteisė iš atsakovo A. B. 210 litų žyminio mokesčio, 600 litų advokato atstovavimo išlaidų ieškovui J. K. bei 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus padarė išvadą, kad lentos, kurios buvo sudėtos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, nuosavybės teise priklausė ieškovui J. K. Savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kadangi medienos lentos yra A. L. sodyboje, todėl atsakovą teismas įpareigojo grąžinti 15 kubinių metrų medienos lentų.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme kartu su savo atstovu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neatskleidus bylos esmės, pažeidžiant procesines ir materialines teises normas, netinkamai jas taikant, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nemotyvuojant padarytų išvadų, visiškai ignoruoti atsakovo prašymai dėl jų nepasisakant. Sprendimas naikintinas dėl šių motyvų, kadangi teismas:
1. Pažeidė LR CPK 327 str. l d. 2 p. tuo, kad neatskleidė bylos esmės, nes neteisingai nustatė ginčijamo civilinio teisinio santykio kilmę. Atsakovas yra savo tėvo A. B. turto paveldėtojas, todėl yra paveldėtojas ir viso kito turto. Preziumuojama, kad turtas, kuris yra savininko valdose yra jo, kol neįrodyta priešingai. Todėl ir lentų teisėtu savininku yra atsakovas. Teismas turėjo remtis CK 5.63 str. nuostatomis, o ne CK 4.95 str.;
2. Neteisingai teisiškai kvalifikavus ginčo santykį teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimas yra neįmanomas, todėl kiti apeliacinio skundo motyvai ir argumentai tampa nebe esminiais.
2.1. Netaikė ir iš viso nepasisakė, kodėl netaiko ieškinio senaties termino (CK 1.126 str.). Iš mažai argumentuoto ieškinio pagrindo bei padrikų ieškovo ir jo kviestų liudytojų parodymų susidaro vaizdas, kad ieškovas tariamai buvo sudaręs su velioniu atsakovo tėvu pasaugos sutartį. Išeitų, kad atsakovas kaip jo teisių ir pareigų paveldėtojas pasibaigus pasaugos sutarties terminui privalo grąžinti lentas ieškovui Šioje situacijoje ieškovas, jo teigimu, yra kreditorius atsakovo tėvo, o dabar ir atsakovo atžvilgiu. Todėl baigiamosiose kalbose, pasirėmęs LR CK 5.63 str. nuostatomis nurodė, kad ieškovui žinoma palikimo atsiradimo diena, nes kaip jis nurodė ir fiksuota posėdžio protokole (b. 1. 59) buvo laidotuvėse ir net atnešė vainiką, ieškovas be svarbių priežasčių praleido 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimus atsakovui kaip įpėdiniui ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą;
2.2. Neįvertino, kad ieškovas keitė ieškinio pagrindą, kas yra neleistina. Atsakovas apsispręsti prašyti teismo taikyti ieškinio senatį ar ne, galėjo tik išklausęs liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, ką ir padarė. Medienos ir jos gaminių civilinė apyvarta visa apimančiai reglamentuota norminiais aktais, kiekvienai operacijai su ja patvirtinti būtini griežtos atskaitomybės dokumentai. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovo prašymo, išdėstyto atsiliepime, kad ieškovui būtų pasiūlyta nuosavybės teisę į lentas įrodinėti privalomais griežtos atskaitomybės dokumentais;
2.3. Teismas išėjo už ieškinio dalyko ribų ir savo iniciatyva nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas yra lentų savininkas. Šios kategorijos bylose teismas yra pasyvus, įrodymų savo iniciatyva rinkti negali. Teismas neatkreipia dėmesio į tai, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas privalomai apmokestinamas papildomu žyminiu mokesčiu;
2.4. Pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės. Visus ieškovo liudytojų parodymus teismas laikė patikimais, o atsakovo liudytojų parodymus be motyvų ir argumentų – nepatikimais, nepašalino liudytojų parodymuose esminių prieštaravimų. Atsakovo liudytojų parodymus atmetė teisės doktrinoje vadinamu pseudo argumentacijos metodu, nurodęs, kad „teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia kaip įrodymais“. Paties svarbiausio, kodėl teismas tokiais laiko, visiškai neargumentuoja. Tuo tarpu prieštaringi ieškovo liudytojų parodymai laikomi patikimais. Iš ieškovo parodymu akivaizdu, kad ieškovas pjovė ne tą medieną iš kurios pagamintos lentos buvo atsakovo kieme, o visai kitą. Ieškovas teigė, kad medieną gavo išvalęs mišką, tačiau akivaizdu, kad lentos išpjautos iš statybinės medienos. Žinoma, kad valant mišką paruošiamos tik malkos ir t. t. Liudytoja L. J. paliudijo, kad ieškovas lentas atvežė 2002 metų pavasarį, o liudytoja M. K. (b. l. 61) labai gerai prisimena, kad lentas atvežė skinant vyšnias. Teismas priimdamas tokius parodymus kaip patikimus parodė savo šališkumą ieškovo naudai. Ieškovas įrodė (ir savo paaiškinimais), kad jis nėra lentų savininkas ir patikimai įrodė, kad uosinės lentos yra ne iš tos medienos, kurią prieš 4 metus pjovė ieškovas.
Be to, apeliantas teigia, kad teismas neišsprendė ir nepasisakė dėl atsakovo prašymų, nepasiūlė ieškovui pateikti privalomus medienos įgijimo, pervežimo, perdirbimo dokumentus, todėl teismo sprendimas paremtas prielaidomis teigiant, kad atsakovo tėvas negalėjo turėti lentų, nes neturtingai gyveno.
Atsiliepimas
Ieškovas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme su savo atstovu su apeliacinio skundo motyvais nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė ginčo esmę, t. y., kad ginčo mediena nebuvo velionio A. B. nuosavybė, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo paveldėti medieną. Ieškovas paaiškino, kad su velioniu A. B. nuo seno buvo draugai, todėl pastarasis ir leido jam priklausančios sodybos kieme sandėliuoti medieną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas padaryti išvadą, kad būtent ieškovas 15 kubinių metrų lentų 2002 metais pasidėjo atsakovo A. B. tėvui A. B. priklausiusioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, nes tai įrodyta ieškovo pakviestų liudytojų parodymais:
Liudytojas K. T., dirbęs (duomenys neskelbtini), teisme paliudijo, kad atsakovo velionio tėvo A. B. sodyboje matė sukrautas lentas, kurių galai buvo nudažyti, kad pats A. B. sakė, kad kieme esančios lentos priklauso J. K. Liudytojas patvirtino, kad ieškovas J. K. bendravo su velioniu A. G. (b. l. 60); Liudytoja A. K. teisme paliudijo, kad ji gyveno kaimynystėje su A. G. ir matė, kaip J. K. atvežė į A. B. sodybą lentas, kurias sukrovė šalia kieme esančių vyšnių. Liudytoja nurodė, kad velionis A. B. gyveno labai vargingai, skolinosi pinigų duonai nusipirkti. Liudytoja teigia, kad atsakovas nedalyvavo net savo tėvo laidotuvėse; Liudytojas S. T. patvirtino teisme, kad jis 2001–2002 metais padėjo J. K. išpjauti gateriu lentas, kurias pastarasis laikė A. B. sodyboje; Liudytoja J. J. teisme patvirtino, kad velionis A. B. yra jos brolis, kad leido J. K. susikrauti medieną. Pats A. B. gyveno labai vargingai, jokios medienos neturėjo. Liudytoja teigia, kad atsakovas meluoja ir elgiasi nesąžiningai; Liudytojas J. D. patvirtino teisme, kad jis yra J. K. draugas, todėl žino, kad pastarasis laikė sukrovęs lentas pas A. G., kurių pasigedo ir apie vagystė pranešė įgaliotiniui K. T.; Liudytojas V. A. patvirtino, kad 2001–2002 metais J. K. padėjo liudytojui pjauti mišką, todėl už darbą davė ieškovui apie 20 kubinių metrų apvalios medienos, kurią susikrovė pas A. B. Leidimo miško valymui reikia tik nuo 2005 metų, o ankščiau nereikėjo.
Atsakovo A. B. iniciatyva pakviesti liudytojai patvirtino šias aplinkybes:
Liudytoja V. B., atsakovo žmona, paliudijo teisme, kad retai lankydavo vyro tėvą, tačiau matė supjautą medieną. Velionis uošvis sakė, kad dirbo miške, už darbą gavo medienos, tad suprato, kad mediena – uošvio. Liudytoja patvirtino, kad velionis uošvis gyveno vargingai; Liudytoja O. D. patvirtino, kad velionis A. B. – liudytojos sesers pirmas vyras. Liudytoja su savo vyru buvo nuvykusi pas velionį A. G., kuris siūlė pirkti medieną, tačiau liudytojos vyrui siūlyta mediena netiko. Lentos buvo sukrautos trimis krūvomis. Medieną velionis sakė gavęs už darbą miške; Liudytojas A. L. papasakojo, kad jis yra atsakovo A. B. brolis, kad kartu su broliu buvo nuvykę pas pastarojo tėvą, kurio sodyboje matė sukrautas lentas. A. tėvas minėjo, kad nori remontuoti namą. Liudytojas paliudijo, kad brolis A. B. paprašė leidimo susikrauti medieną liudytojo namų valdoje Berčiūnuose; Liudytoja V. L. patvirtino, kad velionis A. B. buvo jos pirmas vyras, su kuriuo palaikė santykius, nes buvo nuvykusi į A. B. sodybą prieš 6 metus. Liudytoja tvirtina mačiusi sodyboje sukrautas lentas, kurios šiuo metu yra liudytojos namų valdoje Berčiūnuose. Liudytoja V. L. tvirtina, kad velionis A. L. nedraugavo su ieškovu J. K., kad apie A. B. laidotuves sužinojo tik laidotuvių dieną, todėl A. B. ir nebevyko į tėvo laidotuves.
Pirmosios instancijos teisme apklaustų ieškovo iniciatyva pakviestų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, liudytojai nėra ieškovo giminaičiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad netikėti šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo. Atsakovo-apelianto A. B. iniciatyva pakviesti liudytojai yra jo artimiausi giminaičiai, šių liudytojų parodymai nėra pakankamai neinformatyvūs, nes liudytojai patys pripažįsta retai bendravę su velioniu A. B. Atsakovas-apeliantas teigdamas, kad ginčo mediena yra jo velionio tėvo A. B. uždirbta saugant mišką, nepateikė teismui įrodymų kada, kuriame miške ir kam konkrečiai A. G. talkininkavo už gautą medieną.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pakviestų liudytojų parodymus, pripažįsta, kad ieškovo pakviesti liudytojai išsamiai patvirtino ieškovą esant ginčo medienos savininku, t. y. liudytojas V. A. patvirtino davęs ieškovui už darbą valant mišką apie 20 kubinių metrų medienos, liudytojas S. T. patvirtino kad jis 2001–2002 metais padėjo J. K. išpjauti gateriu lentas, kurias pastarasis laikė A. B. sodyboje, liudytojas K. T. patvirtino, kad atsakovo velionio tėvo A. B. sodyboje matė sukrautas lentas, kad pats A. B. sakė, kad kieme esančios lentos priklauso J. K. Šie liudytojai ieškovui nėra nei giminės, nei draugai, todėl abejoti jų nuosekliais parodymais nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, teisiškai nereikšmingi, jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes:
1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą reiškia kaip ginčo medienos savininkas, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi turėjo taikyti paveldėjimo santykius reglamentuojančias teises normas. Velionis A. B. nebuvo ginčo medienos savininkas, todėl atsakovas negalėjo šios medienos paveldėti, o tuo pačiu ieškovui nebuvo pagrindo teikti, kad jis yra velionio kreditorius ir kreiptis su pretenzija į notarų biurą ar palikimą priėmusį asmenį;
2. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu jis paveldėjo ginčo medieną po savo tėvo A. B. mirties, kadangi šis turtas nėra įtrauktas į paveldėtą turtą, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti šalių ginčui Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso Penktos knygos normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius;
3. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti ieškinio senatį, kadangi nagrinėjamos bylos atveju taikytinas 3 metų ieškininės senaties terminas (Civilinio kodekso 1.125 str. 8. – reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo). A. B. mirė 2005 m.spalio mėnesį, o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2006-10-13, t. y. nepraleidęs ieškinio senaties termino;
4. Tik 2004-05-29 įsigalioję naujos redakcijos „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai“ numatė privalomus leidimus vėjovartoms ir menkaverčiams medynams kirsti, todėl niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovas, 2001–2002 metais kirtęs vėjovartas turi pateikti griežtos atskaitomybės dokumentus;
5. Ir kiti apelianto nurodyti motyvai apie ieškovo iniciatyva pakviestų liudytojų parodymų neatitikimus vertinami kritiškai, nepaneigiančiais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ieškovo kaip ginčo medienos savininko ir jo pažeistų teisių gynimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė esąs 15 kubinių metrų lentų savininkas, todėl turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (Civilinio kodekso 4.95 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš A. B. 400 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų J. K.