- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-1915-06
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Visagino policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2006 m. kovo 22 d. nutarimu V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnyje numatytųjų pažeidimų padarymą nubaustas subendrintąja administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams, nes jis 2006 m. kovo 19 d., apie 23 val. 45 min., Veteranų g. 8, Visagine, vairuodamas automobilį "Nissan Serene", užkliudė stovėjusį lengvąjį automobilį „AUDI 100“ ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 172, 269.4 punktų reikalavimus.
II.
V. M. po jo nubaudimo kaip pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad 2006 m. kovo 19 d., apie 24 val., Visagine, įvažiavo į šalia Veteranų g. 6 kiemo kelią, vedantį link jo namų. Prie šaligatvio stovėjo automobilis "Audi 100", kuris trukdė eismui. Tačiau jis stovėjusio automobilio nekliudė ir iš įvykio vietos nepasišalino. Bylos nagrinėjimo metu neatsižvelgta į tai, kad jo automobilis pagal techninius duomenis negalėjo apgadinti kitos transporto priemonės, prie automobilio "Audi 100" nerasta šukių nuo jo automobilio žibinto, nors dėl tariamo automobilių susidūrimo ten turėjo būti likti po abiejų automobilių susidūrimo žibintų stiklų duženos. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai įtakos jo galimybę dirbti, pablogės jo šeimos materiali padėtis. Teisė vairuoti transporto priemones jam taip pat reikalinga rūpinantis sergančiais giminaičiais, kad būtų galima juos nuvežti į medicinos priežiūros įstaigas.
Apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pateiktojo skundo argumentus, padarė išvadą, kad skundas tenkintinas iš dalies. V. M. padarytas pažeidimas įrodytas. Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamus kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo inkriminuotąjį pažeidimą. Teismas, įvertindamas tai, kad V. M. šeima augina du nepilnamečius vaikus, anksčiau administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali turėti neigiamos įtakos jo galimybei dirbti, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę nuobaudą. Todėl apygardos administracinis teismas atėmimo teisės vairuoti transporto priemones nuobaudą pakeitė į 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą.
III.
V. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad jis kategoriškai nesutinka su nutartimi, vertina ją kaip nepagristą bei neteisėtą. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo skundą ir visiškai nepagristai jo motyvus įvertino kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Mano, kad teismas nukrypo nuo ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų nuostatų ir nepagristai rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie skiriasi vieni nuo kitų. Taip, nukentėjusysis A. K. 2006 m. kovo 19 d. paaiškinime tvirtino, kad apie įvykio aplinkybes jis po 23 val. sužinojo iš savo draugo A. S. , tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis teigė kitaip, kad apie incidentą jis sužinojo iš savo tėvo V. G. . Pažymėtina, kad liudytojas V. G. , atseit matęs įvykį, kažkodėl nebuvo apklaustas policijos pareigūnų. Teismas į tai jokio dėmesio neatkreipė. V. G. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi nei nukentėjusysis A. K. , nei liudytojas A. S. , nei policijos pareigūnai savo paaiškinimuose bei tarnybiniuose pranešimuose net nepaminėjo apie tai, kad nukentėjusiojo tėvas matė įvykį. Taip pat patys sau prieštaraujantys yra liudytojo A. S. parodymai teismo posėdžio metu, kurie iš esmės skiriasi nuo jo 2006 m. kovo 20 d. paaiškinimų. Juose jis tvirtina, kad automobilį matė apie 23.00 val., tačiau teismo posėdžio metu jis parodė, kad tą patį automobilį matė apie 24.00 val. A. S. savo 2006 m. kovo 20 d. paaiškinimuose nurodo, kad būtent jis pranešė apie įvykį nukentėjusiajam. Darytina išvada, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į paaiškinimų skirtingumą, nepasistengė net nustatyti konkrečių bylos aplinkybių ir tai įvertinti, tačiau nurodo, kad jo kaltė įrodyta liudytojų V. M. , V. G. , A. S. parodymais bei nukentėjusiojo paaiškinimais. Teismas neatsižvelgė ir netyrė jo pateiktų įrodymų - foto lentelių ir skaitmeninių nuotraukų bei video įrašų. Apie tai nutartyje net nepaminėta, nėra motyvuota kodėl į įrodymus neatsižvelgta ir jie neįvertinti. Esantys byloje abiejų automobilių matavimai įrodo faktą, kad nukentėjusiojo automobilis negalėjo būti apgadintas susidūrimo metu su jo automobiliu, nes jo automobilis yra žymiai aukštesnis. Pristatyta vaizdo medžiaga bei miesto planas įrodo, kad liudytojas A. S. fiziškai negalėjo matyti incidento nakties metu iš jo nurodytos vietos, nes trukdo namas, esantis Tarybų g. 7 (šias aplinkybes liudytojas A. S. nurodė savo 2006 m. kovo 20 d. paaiškinime). Liudytojo V. M. parodymai apie stiklų šukes, pabirusias prie jo automobilio, liudytojo A. S. parodymai apie tai, kad jis matė jo automobilio apgadinimus, negali įrodyti jo kaltės dėl susidūrimo su nukentėjusiojo automobiliu, nes yra netiesioginiai. Teismo nutarties teiginys apie tai, kad skundo motyvai vertintini kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą niekuo nepagristas.
Todėl prašoma apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Visagino policijos komisariato poskyrio atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma nagrinėjant apeliacinį skundą vadovautis medžiagoje užfiksuotais liudytojų parodymais ir kritiškai įvertinti V. M. paaiškinimus, nes tokiu būdu jis siekia išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
V. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos administracinio teismo nutartyje padarytomis išvadomis po byloje surinktųjų įrodymų įvertinimo. Teisingai apeliantas nurodė, kad ATPK 256 straipsnis apibrėžia įrodymų sąvoką. Būtent, jais yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais įstatymo numatyta tvarka nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas neištyrė. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytąsias teismo nutartyje. Aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, yra įrodytos, byloje yra įrodymų analizė. Iš to kas pasakyta, matyti, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai ir, kad priimta nutartis atitinka jai keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus.
Apeliantas nepateikė nereikalaujančių vertinimo materialių duomenų, kurie parodytų teismo nutartyje atlikto įrodymų vertinimo nepagrįstumą ar jo prieštaringumą. Apeliaciniame skunde pateikiamos tik atskiros liudytojų aiškinimų detalės ir jos traktuojamos V. M. naudai, tačiau toks traktavimas nepaneigia esminių išvadų.
Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti apygardos administracinio teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 4 d nutartį palikti nepakeistą, V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.